Feisbuko rekonstrukcija pagal groteskišką „X“ paveikslą

„Meta“ (kol kas tik JAV) atsisako faktų tikrintojų ir keičia juos bendruomenės pastabomis, bet nerimas jaučiamas ir už Amerikos ribų

Markas „Zuckerbergas, „Metos“ vadovas ir įkūrėjas. Manuelio Orbegozo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Praėjusį antradienį it žaibas iš giedro dangaus driokstelėjo vaizdo įrašas, kuriame prie medinės sienelės sėdintis Markas Zuckerbergas skelbia apie svarbius pokyčius jo bendrovės „Meta“ kontroliuojamuose socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“.

„Pirmiausia atsisakysime faktų tikrintojų ir pakeisime juos į bendruomenės pastabas, panašias, kokios yra (socialiniame tinkle – VŽ) „X“, – pokyčius vardinti pradėjo M. Zuckerbergas.

Jis aiškino, kaip vyriausybės ir „senoji žiniasklaida“ siekia vis daugiau cenzūros, nors kartu ir pripažino, kad internete esti daug blogybių – nuo narkotikų iki terorizmo ir vaikų išnaudojimo.

Anot „Metos“ įkūrėjo, tokio turinio kontrolei buvo sukurta daugybė „sudėtingų sistemų“, bet problema yra tai, kad ir sudėtingiausios sistemos daro klaidų, ir jeigu jos netyčia cenzūruoja vos 1%, tai vis tiek yra didžiulis skaičius, turint omenyje, kiek naudotojų turi „Facebook“ ar „Instagram“.

Savo pranešime M. Zuckerbergas minėjo ir prieš daugiau nei du mėnesius vykusius JAV prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas, esą ši pergalė jaučiasi it „lūžio taškas“ link „saviraiškos laisvės prioritetizavimo“. Kaltinimai skriejo ir į kitą Atlanto pusę, esą Europos Sąjungoje (ES) daugėja įstatymų, kurie „institucionalizuoja cenzūrą“.

„Mes visiškai atmetame bet kokius kaltinimus cenzūra“, – atkirto Europos Komisijos (EK) atstovas, kurį cituoja „Reuters“ naujienų agentūra.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad turinio moderatorių kol kas atsisakoma tik JAV, todėl bent jau kurį laiką pokyčiai Europos ir Lietuvos nepalies, visgi perspektyvą, kad ateityje „Community Notes“ politika sieks toliau nei vien Amerika, politikos formuotojai ir įgyvendintojai, regis, vertina gana rimtai ir perspėja, kad bet kokia nauja turinio priežiūros sistema turės duoti pageidaujamą rezultatą.

Modelis – „X“

„Mes geranoriškai bandėme atliepti nerimą (dėl dezinformacijos – VŽ), tuo pat netapdami tiesos arbitrais, bet faktų tikrintojai tapo per daug angažuoti politiškai ir sunaikino daugiau pasitikėjimo, nei jo sukūrė. Todėl per artimiausius porą mėnesių pereisime prie daug išsamesnės bendruomenės pranešimų sistemos“, – savo pranešime M. Zuckerbergas neslėpė naują „Metos“ valdomų socialinių tinklų platformos moderavimo politiką formuojantis pagal „X“ pavyzdį.

„X“ – buvęs „Twitter“ – po to, kai šį socialinį tinklą 2022 m. nusipirko Elonas Muskas, radikaliai pakeitė savo politiką turinio moderavimo klausimu, o pati platforma akivaizdžiai tapo daug palankesnė išrinktojo JAV prezidento D. Trumpo šalininkams.

Prie E. Musko „X“ tapo daug palankesne erdve plisti rusiškai propagandai, tai pastaruoju metu itin aktyviai daro pats E. Muskas, šiemet aktyviai besireiškiantis ir Europos politiniame kontekste. Pavyzdžiui, jis atvirai remia prokremlišką Vokietijos partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), o „Financial Times“ rašė, kad didelę įtaką D. Trumpo pereinamojoje komandoje turintis JAV technologijų magnatas netgi kalbėjo apie tai, kaip būtų galima dar iki rinkimų pašalinti Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį.

Elonas Muskas, „X“ savininkas. Christophe'o Petit-Tessono (AP / „Scanpix“) nuotr.

Nuo 2022 m. E. Muskas į „X“ grąžino daugybę prieštaringai vertinamų, dažniausiai kraštutinės dešinės veikėjų, taip pat atkūrė D. Trumpo paskyrą, kuri buvo užblokuota po Kapitolijaus šturmo 2021 m. sausio 6 d. Be to, „X“ atsisakė kai kurių svarbių saugumo įrankių, pavyzdžiui, susilpnino blokavimo funkciją (dabar matyti kito žmogaus įrašus gali net ir jo užblokuoti naudotojai). Įvedus mokamas „X“ prenumeratas, didesnio įrašų pasiekiamumo sulaukia mokantys naudotojai.

Dabar vietoj abejotino teisingumo arba tiesiog klaidingų įrašų pašalinimo „X“ prie jų tiesiog prideda atrinktų vartotojų prirašytas pastabas, kurias vėliau tvirtina „bendruomenės nariai, turintys skirtingus požiūrius“.

Pekka Kallioniemi, socialinių tinklų ir dezinformacijos ekspertas, pastebėjo ir tai, kad po E. Musko sandorio stipriai krito proukrainietiškų ir antirusiškų paskyrų pasiekiamumo ir naudotojų sąveikavimo rodikliai.

Nors „X“ ėmėsi daug daugiau priemonių nei vien bendruomenės pastabos vietoj turinio moderatorių, pats faktas, kad M. Zuckerbergas „Facebook“ ir „Instagram“ politiką gali formuoti pagal „X“ ir jos prorusišką savininką, turėtų būti keliantis nerimą tiek Europai, tiek Lietuvai, kur „Facebook“ ar „Instagram“ naudotojų yra gerokai daugiau nei „X“.

Jis taip pat pažymi, kad kovą už žodžio laisvę akcentuojantis E. Muskas iš tiesų lankstosi Saudo Arabijos, Turkijos, Indijos ar Brazilijos lyderiams, o „X“ vyriausybių prašymu dabar šalina daugiau turinio, nei tai darydavo „Twitter“.

„Formuojant autoritarinę valdžią, vienas pirmų dalykų, kuriuos reikia padaryti, yra perimti žiniasklaidą. Zuckui šalinant saugiklius, stebėsime besiplečiančius „laukinius Vakarus“ socialiniuose tinkluose, kur bus galima skelbti praktiškai viską. Tai – stipriai palanku D. Trumpui“, – rašė P. Kallioniemi.

Politika ir DI šlamštas

Be nepriklausomų faktų tikrintojų atsisakymo, kol kas apimančio tik JAV, M. Zuckerbergas pranešė apie dar vieną svarbų pokyti – nuo šiol „Metos“ socialiniuose tinkluose turėtų būti daugiau politinio turinio, kurio matomumas bus padidintas „Facebook“, „Instagram“ ar „Threads“ naudotojų turinio srautuose.

Dar tik praėjusių metų pradžioje „Meta“ skelbė, kad „Instagram“ ir „Threads“ numatytoji parinktis bus nustatyta taip, kad naudotojai savo laiko juostose nebematytų politinio turinio iš jų nesekamų paskyrų. Norintys tokį turinį matyti savo nustatymuose šią parinktį turėjo įjungti patys.

Adamas Mosseri, „Instagram“ vadovas, anksčiau teigė esantis prieš didesnį politinio turinio ir naujienų matomumą, tačiau dabar plokštelę pakeitė ir sako, esą daugiau politinio turinio „pageidavo patys naudotojai“.

„Time“ pastebi ir dar vieną niuansą: turinio moderavimo vadelės atleidžiamos sparčios dirbtinio intelekto (DI) plėtros metu. Vienas šalutinių generatyvinių DI bumo simptomų yra sunkiai kontroliuojama, pigaus ir prasto DI turinio, prastai verčiamo į įvairias kalbas, tarp jų ir lietuvių, sklaida.

Stanfordo ir Džordžtauno universitetų mokslininkai pernai rugpjūtį paskelbė tyrimą – jame nustatyta, kad įvairūs sukčiai ir brukalo (angl. spam) platintojai su DI šlamštu pasiekia milijoninius naudotojų sąveikavimo bei peržiūrų rodiklius.

Negalima nepastebėti, kad pokyčius „Meta“ skelbia prieš pat D. Trumpui grįžtant į JAV prezidento postą, taip M. Zuckerbergas siekia būsimosios administracijos palankumo – jis to netgi pernelyg neslepia.

Anksčiau buvo skelbta ir tai, kad M. Zuckerbergas D. Trumpo inauguracijos ceremonijos fondui buvo paaukojęs 1 mln. USD, nors dar visai neseniai D. Trumpas buvo grasinęs pergalės atveju M. Zuckerbergą pasodinti į kalėjimą iki gyvos galvos.

Drew Benvie, socialinių tinklų konsultacijų bendrovės „Battenhall“ vadovas, BBC teigia manantis, kad besikeičiantys politiniai vėjai JAV buvo pagrindinė šių pokyčių priežastis.

Jis baiminasi, kad „Metos“ paskelbti pokyčiai „atvers potencialą itin sparčiai, dideliu mastu skleisti dezinformaciją daugiau nei 2 mlrd. naudotojų bazei“.

Ką galėtų ES?

Nors pokyčiai dėl bendruomenės pastabų „Metos“ socialiniuose tinkluose kol kas apima tik JAV, kai kurie pareigūnai ir politikos formuotojai kitose jurisdikcijose taip pat nerimauja dėl to, kas bus su pagal „X“ paveikslą perkuriamu feisbuku.

Atidžiai situaciją stebi ir Jungtinė Karalystė (JK). Šios šalies parlamento narė Chi Onwurah, vadovaujanti Bendruomenių rūmų Mokslo ir technologijų komitetui, kuris aiškinasi aplinkybes, kaip internete plitusi dezinformacija paskatino praėjusių metų vasarą šalyje įsiplieskusias riaušes, sako, kad M. Zuckerbergo sprendimas atsisakyti profesionalių faktų tikrintojų yra „gana gąsdinantis“.

Praėjusių metų riaušės Jungtinėje Karalystėje, kurias skatino socialiniuose tinkluose skelbta klaidinga informacija apie tris vaikus Sautporte subadžiusio asmens tapatybę. Justino Talliso (AFP / „Scanpix“) nuotr.

„Tai, kad Zuckerbergas sako sekantis „X“ pavyzdžiu, neabejotinai kelia nerimą – „X“ yra platforma, kurioje dezinformacija sklinda daug labiau nei „Facebook“, – „The Guardian“ cituoja C. Onwurah.

Iškart reagavo ir Briuselis, juo labiau kad ES M. Zuckerbergo pranešime buvo paminėta tiesiogiai.

„Mes nesakome, kokią konkrečiai turinio moderavimo politiką turėtų taikyti labai didelės internetinės platformos. Tai yra jų atsakomybė. Jeigu jos nori visiškai pereiti prie bendruomenės pastabų, tai yra jų atsakomybė. Kad ir kokį modelį platforma pasirinktų, jis turi būti efektyvus“, – portalas euronews.com cituoja Thomą Regnier, EK atstovą spaudai.

Verta prisiminti, kad nuo praėjusių metų labai didelėms internetinėms platformoms ES galioja naujas reguliavimas, įpareigojantis jas geriau prižiūrėti skelbiamą turinį.

Įrankių griežtai bausti pažeidėjus Briuseliui suteikia pernai įsigaliojęs Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Services Act, DSA) – jo neatitinkančias kompanijas EK gali bausti finansinėmis baudomis, kurios siekia iki 6% globalių pajamų.

DSA pagrindu EK yra pradėjusi tyrimus beveik visų didžiųjų internetinių platformų atžvilgiu, įskaitant „X“ ir „Metą“.

J. Scottas Marcusas, Briuselyje veikiančios idėjų kalvės CEPS tyrėjas, sako, kad ekstremaliais atvejais ES gali rasti ir kitų instrumentų.

„Galima prisiminti, pavyzdžiui, priemones, kurių buvo imtasi prieš „Russia Today“ ir „Sputnik“, kai barbariškos invazijos į Ukrainą pradžioje buvo įvedamos sankcijos Rusijai. Šį sankcijų režimą (Europos Vadovų – VŽ) Taryba įvedė laikydamasi savo užsienio politikos“, – „Euronews“ sako J. Scottas Marcusas.