SEB tyrimas: du iš penkių Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo bent trims mėnesiams į priekį
45% gyventojų yra patenkinti arba labai patenkinti savo finansine padėtimi, dar 31% ją vertina neutraliai, o 24% teigia esantys nepatenkinti, atskleidė tyrimas.
Tačiau šie rezultatai ne visai atspindi realų pasirengimą netikėtoms situacijoms, SEB pranešime šiuos rezultatus komentuoja Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
„Finansinę padėtį žmonės dažnai vertina pagal kasdienį stabilumą – ar pakanka pajamų įprastoms išlaidoms, ar pavyksta laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto finansinis saugumas reiškia ir gebėjimą susidoroti su netikėtais pokyčiais, pavyzdžiui, pajamų sumažėjimu ar nenumatytomis išlaidomis“, – paaiškina ji.
40% gyventojų – be stabilios „pagalvės“
Tyrimo duomenimis, šalies gyventojų lūkesčiai dėl pajamų per artimiausius 12 mėnesių išlieka gana pozityvūs: 27% respondentų, daugiausia jaunesni žmonės, tikisi, kad jų pajamos padidės iki 10%, o dar 11% jų prognozuoja dar didesnį atlyginimo augimą.
38% apklaustųjų mano, kad jų pajamos nesikeis, o 12% – kad jos gali sumažėti.
Didžiausias skirtumas tarp finansinės savijautos ir realaus finansinio saugumo matomas vertinant santaupas.
Tyrimo duomenimis, 37% gyventojų nurodo, kad iš santaupų galėtų gyventi ilgiau nei pusmetį, dar 24%– daugiau nei tris, bet ne daugiau kaip šešis mėnesius.
Vis tik 40% gyventojų stabilios finansinės pagalvės neturi, rodo tyrimas: 18% apklaustųjų teigia turintys santaupų, kurių pakaktų tik vienam–trims mėnesiams, 12% – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, o dešimtadalis jų apskritai neturi.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad finansų planavimas daugeliui gyventojų vis dar nėra įprasta praktika – tik dešimtadalis apklaustųjų nurodė, kad visada planuoja savo mėnesio biudžetą.
Anot S. Strockytės-Varnės, planavimo stoka gali būti viena iš priežasčių, kodėl daliai gyventojų vis dar nepavyksta sukaupti pakankamos finansinės pagalvės.
