„Nter Private Debt Fund“: kai brandi strategija atveda į rekordinius metus
Toks metų finišas tapo atsispyrimo tašku 2026-iesiems, kuriuos fondo komanda įvardija kaip galimybių metus – su grįžtančiu kapitalu, trumpesne portfelio trukme ir aiškiai suformuotu planuojamų projektų sąrašu.
Skaičiai patvirtino strategiją
Per 2025 m. skirtingų klasių privačios skolos fondo „Nter Private Debt Fund“ investuotojai uždirbo rekordinę 11,2–12,1 proc. metinę grąžą. Net ir paskutinį metų ketvirtį, kai rinkose dažnai juntamas sulėtėjimas, fondas išlaikė tempą ir investuotojams sugeneravo 2,7–2,9 proc. grąžą.
Pasak fondo valdytojų, rezultatą nulėmė keli veiksniai. Pirmiausia – itin aukštas fiksuotas portfelio pajamingumas, kuris iš esmės „nepakluso“ Europos Centrinio Banko (ECB) pradėtam palūkanų normų mažinimui. Antra, reikšmingą įtaką metiniam prieaugiui turėjo išankstinio grąžinimo premijos, gautos iš anksčiau nei planuota užbaigtų investicijų.
„Prieš porą metų, dar esant aukštoms palūkanų normoms, nusprendėme išnaudoti šią situaciją investuodami aukštesniu fiksuotu pajamingumu kaip galima ilgesniam terminui. Todėl šiandien palūkanų normoms jau sumažėjus perpus mūsų portfelis vis dar generuoja dviženklę grąžą“, – teigia fondo valdytojas Donatas Frejus.
Nuo skeptiškų lūkesčių iki veikiančio modelio
Pristatydami fondo idėją 2018-aisiais jo steigėjai kalbėjo apie tikslą, kuris tuo metu skambėjo drąsiai: pasiūlyti investuotojams likvidumą ir stabilią 8–10 proc. metinę grąžą po mokesčių, net ir tuometinėje neigiamų palūkanų aplinkoje.
Tuo metu daliai rinkos dalyvių privati skola atrodė kaip menkai pažįstama ir sunkiai pamatuojama turto klasė. Kilo klausimų dėl jos pajamingumo tvarumo, sandorių apimties ir realaus rinkos gylio Baltijos šalyse. Tačiau septyneri „Nter Private Debt Fund“ veiklos metai šiuos nuogąstavimus išsklaidė.
Nuo pat pradžių fondas orientavosi į tiesioginį privačių įmonių finansavimą – situacijas, kuriose bankinis kapitalas dažnai būna per lėtas ar pernelyg standartizuotas. Bėgant metams investicijų spektras plėtėsi: nuo NT iki technologijų, finansų, logistikos ir kitų sektorių.
Per 7 veiklos metus fondo A klasės investuotojams buvo sukurtas 90,1 proc. absoliutus prieaugis, o vidutinė metinė grąža siekė 9,6 proc. Šie rezultatai iš esmės atitinka dar steigimo metu viešai įvardytą fondo ambiciją – siekti stabilaus, nuspėjamo pajamingumo, paremto rizikos kontrole.
„Esame pats aktyviausias ir daugiausiai uždirbęs atviro tipo privačios skolos fondas Baltijos šalyse bei vienas iš lyderių visame CEE regione. Per 7 metus atlikome apie 50 investicijų įvairiuose verslo sektoriuose ir jau sėkmingai susigrąžinome virš 80 mln. eurų. Patyrėme įvairių situacijų: nuo labai gerų iki sudėtingesnių, todėl laikome save brandžia komanda. Mums labai smagu, kad rinkoje augant konkurencijai ir krentant pinigų kainai mūsų rezultatai ne blogėja, o priešingai – kyla. Nepaisant istoriškai stipriausių metų, tikime, kad geriausi dar laukia ateityje“, – sako Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris, valdybos narys bei investicijų valdymo skyriaus vadovas.
Ketvirtasis ketvirtis – aktyviausias metų etapas
Dėl tokios ilgalaikės dinamikos, fondo atstovų teigimu, 2025-uosius galima vertinti ne kaip atsitiktinį proveržį, o kaip nuoseklios strategijos rezultatą. Būtent todėl verta atskirai pažvelgti į paskutinius tris praėjusių metų mėnesius, kai sprendimų tempas ir kapitalo judėjimas buvo didžiausi – fondas užbaigė tris investicijas technologijų, finansų ir nekilnojamojo turto sektoriuose, o į portfelį sugrįžo beveik 6,5 mln. eurų.
Vienas sandorių buvo užbaigtas gerokai anksčiau nei planuota – investicija, atlikta vos prieš ketvirtį, grąžinta su išankstinio grąžinimo premija. Metine išraiška tai reiškė apie 62 proc. grąžą, tapusia antru sėkmingiausiu sandoriu fondo istorijoje.
Didžioji dalis grįžusio kapitalo – 6 mln. eurų – buvo panaudoti naujoms investicijoms: 3,5 mln. eurų buvo skirti technologijų įmonės, kuri išpirko iš fondo obligacijas, akcininko finansavimui, 2 mln. eurų panaudoti technologijų sektoriuje vykstančiam M&A sandorio finansavimui, o likę 600 tūkst. eurų buvo skirti jau esamos investicijos į srautinį logistikos NT projektą padidinimui.
Kaip keitėsi fondo portfelis per metus
2025-ieji pakeitė ir patį portfelį. NT projektų dalis jame sumažėjo, o technologijų sektoriaus svoris išaugo. Dar ryškesnis pokytis – restruktūrizuojamų obligacijų dalies sumažėjimas nuo 10 iki 2 proc. Tai reikšmingai sumažino bendrą rizikos lygį. Per metus perpus sutrumpėjo vidutinė portfelio trukmė, o šiandien apie pusė visų investicijų baigiasi jau šiemet.
Šiuo metu portfelis išlieka plačiai diversifikuotas, jį sudaro 16 aktyvių pozicijų, o reinvestuojamą kapitalą fondo atstovai planuoja paskirstyti dar labiau didindami diversifikaciją.
„Siekiame portfelį diversifikuoti dar labiau, grįžtančias lėšas investuodami į didesnį skaičių mažesnių sandorių. Išspręstos probleminės pozicijos mažina portfelio riziką. Portfelio pajamingumas, nors ir sumažėjęs, vis tiek išlieka dviženklis, o prie grąžos šiemet reikšmingai turėtų prisidėti grįžtantys atidėjiniai“, – teigia „Nter Private Debt Fund“ valdytojas D. Frejus.
2026 metai: grąža ir investavimo kryptys
Į 2026 metus fondas įžengė su 34,6 mln. eurų dydžio portfeliu ir daugiau nei 10 mln. eurų vertės planuojamų projektų sąrašu. Numatomos naujos investicijos siūlo 12–15 proc. palūkanas, o grįžtantį kapitalą fondas planuoja reinvestuoti nuosekliai – gerindamas portfelio diversifikaciją ir išlaikydamas sektorių balansą.
VERSLO TRIBŪNA
Nors esamą šalies ekonominę situaciją ir savo pastarųjų mėnesių rezultatus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai vertina vidutiniškai, artimiausiu laikotarpiu jie tikisi geresnių dienų, dalis ketina didinti kainas. Tai parodė naujas pirmą kartą skelbiamas finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ indeksas, skirtas Lietuvos ekonominei būklei vertinti.
Sustiprėjusi konkurencija bankų sektoriuje verslui atveria naujų greitesnių finansinių paslaugų galimybių, kurias siūlo skaitmeniniai neobankai. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės vis dar linkusios dirbti tik su vienu pagrindiniu savo banku. Patikimas ir lankstus antras bankas šiuolaikiniam verslui jau yra būtinybė – jis padeda užpildyti tuos finansinių paslaugų poreikius, kurių pagrindinis bankas negali ar nespėja patenkinti, tvirtina „SME Bank“ administracijos vadovas Raimondas Berniūnas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojas „Noviti Finance“ drauge su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) pradėjo unikalią finansavimo priemonę smulkiajam verslui. Ji apima lengvatinę paskolą ir iki 12 mėnesių trunkančią „Verslo augimo programą“ – joje dalyvaujantis verslas laimi du kartus: gauna lengvatinę paskolą iki 50.000 Eur ir nemokamą ekspertinę programą, kurios vertė rinkoje – iki 10.000 Eur. Mikroįmonės jau gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos ir nemokamos ekspertinės mentorių pagalbos.
Nors Lietuvos rinka dažnai vadinama konservatyvia, pokyčiai akivaizdūs. Verslo rizikos pradedamos svarstyti valdybose, vis labiau atsigręžiama į prevenciją. Koks yra svarbiausias klausimas, nuo kurio turėtų prasidėti bet kurio verslo rizikų valdymas?
Investicijų spektras išlieka platus ir apima nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą, technologijas bei logistiką. Geografiškai pagrindinis dėmesys ir toliau skiriamas Lietuvai ir Baltijos šalims, tačiau vertinamos ir pavienės galimybės Lenkijoje.
„Šiemet tikimės nemažo sugrįžtančių pinigų srauto, taip pat netrūksta ir naujų investavimo galimybių. Vis daugiau verslo atstovų Baltijos šalyse sužino apie fondo teikiamas finansavimo galimybes ir aktyviai jomis naudojasi. Tad turime iš ko rinktis ir galime formuoti tokį portfelį, kuris geriausiai atitinka investuotojų lūkesčius. Kadangi fondas yra atviras, kviečiame prisijungti ir naujus investuotojus – jų pinigams darbo tikrai atsiras“, – teigia D. Frejus.
Išlaikęs brandos testą „Nter Private Debt Fund“ 2026 metus pradėjo su aiškiai suformuota struktūra ir didesniu manevringumu paskirstant kapitalą. Būtent tai ir apibrėžia jo tolimesnį judėjimą šiandienos rinkos sąlygomis.
„Nter Asset Management“ ‒ daugiau nei 20 metų veikianti Lietuvos banko prižiūrima įmonė, valdanti 11 kolektyvinio investavimo subjektų, kurios bendras valdomas turtas viršija 150 mln. eurų. Įmonė specializuojasi privačios skolos, nekilnojamojo turto, infrastruktūros ir privataus kapitalo srityse. Licencijos Nr. VĮK-011
Investavimas susijęs su rizika – investicijų vertė gali kisti. Istorinė grąža negarantuoja ateities rezultatų. Prieš investuodami susipažinkite su fondo dokumentais ir įvertinkite galimas rizikas.
REKOMENDUOJAME
