Pensijų fondai skaičiuoja prašymus pasitraukti iš kaupimo
„Štai atgauti sukauptas lėšas dėl sunkios ligos ar negalios pateikė prašymus apie 500 klientų. Daugiau nei 100 tokių klientų jau pasiekė pirmosios išmokos (pinigai dėl kritinės ligos išmokami iš karto, visiems kitiems – kito ketvirčio pradžioje – BNS). Kiti duomenys dar nėra galutiniai“, – teigė Eugenija Tamutienė, įmonės Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė.
Pasak jos, stebimas labai didelis klientų susidomėjimas – dalis jų jau apsisprendę, tačiau daug žmonių nori ir pasitarti prieš priimant sprendimą, ar kaupti toliau.
„Tarp dažniausiai žmonėms kylančių klausimų – kada nutraukęs kaupimą atgaus sukauptus pinigus, ar gali atsiimti visą sukauptą sumą, kurią mato savo pensijų sąskaitoje, kokius dokumentus turi užpildyti norėdamas nutraukti kaupimą pensijai“, – teigė E. Tamutienė.
Pasak jos, skolų turinčių pensijų fondų klientų sukauptų lėšų dalis bus perduota antstoliams – nuo sausio 1 dienos įmonė gavo apie 7.000 antstolių patvarkymų dėl areštų.
Daugybė klausimų
Banko „Artea“ komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis informavo, kad daugiausia gautų prašymų yra iš norinčiųjų nutraukti pensijų kaupimą, tačiau jų skaičiaus jis neatskleidė.
„Bendrai vertiname, kad atitikti kriterijus ir pabaigti kaupimą dėl sveikatos būklės galėtų apie 2% dalyvių. Tai viena iš temų, dėl kurios sulaukiame nemažai klausimų“, – nurodė S. Jarmalis.
Anot jo, taip pat dalis žmonių prašo paaiškinti „Sodros“ pensijų savitarnos duomenis, kur jie gali matyti, kiek lėšų į jų fondus buvo įmokėta ir kiek yra sukaupę teisių į senatvės pensiją.
„Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas Valdas Sejavičius taip pat teigė, jog gyventojai domisi ne tik pasitraukimo galimybėmis, bet ir dėl sukauptos sumos, kitomis kaupimo ateičiai formomis, taip pat sudaro trečios pensijų pakopos sutartis.
„Pastebime ir tai, kad yra nemažai savo pirminį sprendimą keičiančių gyventojų“, – komentavo V. Sejavičius nurodęs, kad aiškesnį situacijos vertinimą bus galima pateikti balandžio pradžioje.
Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė teigė, kad skambinantys į kontaktų centrą dažniausiai klausia, kur ir kaip galėtų užpildyti paraišą pasitraukti iš antros pakopos sistemos ir atsiimti sukauptas lėšas.
„Sulaukiame klientų klausimų, kada lėšos bus išmokėtos, tad svarbu pažymėti, kad pateikusiems prašymus pensijų kaupimo reformos lango metu lėšos bus išmokamos kas ketvirtį“, – sakė L. Načajienė.
Be to, stebimas poreikis koreguoti prašymus, arba klientai persigalvoja ir klausia, ar gali atlikti pakeitimus.
Bendrovės „Goindex“ vadovas Jonas Iržikevičius taip pat teigė konkrečių duomenų negalintis pateikti, tačiau pabrėžė, kad nepaisant didelio besikreipiančiųjų srauto, didžioji dauguma lieka kaupti.
„Žmonės aktyviai priiminėja sprendimus pirmomis metų dienomis – tie, kurie labai laukė tos reformos. Dabar tas srautas yra gal 10 kartų ar 15 kartų bent jau pas mus apmažėjęs ir toks nuosaikesnis, sakyčiau“, – BNS teigė J. Iržikevičius.
„Bet aš noriu pasakyti, kad didžioji dauguma ir toliau lieka kaupti, kaip ten bebūtų“, – kalbėjo jis.
„Goindex“ vadovas taip pat pastebėjo, kad iš besikreipiančiųjų dauguma nori kaupimą nutraukti, be to, nemažai pasitaiko atvejų, kai norėję nutraukti vėliau pakeičia nuomonę.
Praėjusių metų pabaigoje „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad iš antros pensijų kaupimo pakopos planuoja pasitraukti 43,3% dalyvių, o beveik trečdalis jų yra apsisprendę atsiimtas lėšas investuoti iš naujo.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,1%) kaupiančiųjų gruodžio pabaigoje nurodė vis dar nesantys priėmę tvirto sprendimo, o tęsti kaupimą planuoja 29,6 % gyventojų.
Prognozuojama, kad 2026 m. iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40% dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. Eur. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. Eur.
Apie tai, ar verta nutraukti kaupimą, plačiau rašoma 5 populiariausi klausimai apie antrą pensijų pakopą.
REKOMENDUOJAME
