LB vadovas: Lietuvos finansinis stabilumas išlaiko atsparumą, tačiau rizikos ekonomikai auga
Papildyta skirsniu „Tarp rizikų – komercinis NT, kibernetinės atakos“
Vis dėlto, anot jo, gresiantys JAV ir Europos Sąjungos (ES) prekybos karai blogintų įmonių galimybes grąžinti skolas – tai pakenktų Lietuvos finansiniam stabilumui.
„Lietuvos ekonomika ir finansų sistema yra atsparios, tačiau neapibrėžtumas dėl tarptautinės prekybos politikos gali riboti augimą. Būtent sudėtinga ir sunkiai prognozuojama išorės aplinka yra pagrindinė priežastis, lėmusi bendrą finansinio stabilumo rizikos lygio padidėjimą“, – pirmadienį pristatydamas praėjusių metų šalies finansinio stabilumo apžvalgą žurnalistams sakė G. Šimkus.
Jo teigimu, pagrindinės finansinio stabilumo rizikos – ekonominis neapibrėžtumas ir prekybos įtampos, komercinio nekilnojamo turto (NT) rinkos korekcijos, kibernetinės atakos.
LB vadovo teigimu, šalies gyventojai ir verslas išlaiko finansinį stabilumą bei nevėluoja grąžinti paskolų, tačiau jų finansinė padėtis galėtų pablogėti, jei JAV įves žadamus importo tarifus.
„Mažėjant palūkanų normoms, gyventojų ir įmonių skolinimasis paspartėjo, visgi, daliai verslo bankų kreditas tebėra sunkiai prieinamas, todėl įmonės gręžiasi į alternatyvius finansavimo šaltinius“, – teigė G. Šimkus.
Jo teigimu, remiantis rinkų lūkesčiais, tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR toliau turėtų mažėti ir šių metų pabaigoje siekti 1,9%.
„Tai yra gera žinia tiems, kurie ketina pasiskolinti arba turi paskolas“, – sakė G. Šimkus.
Vis dėlto, pasak LB vadovo, į istorines aukštumas užkopė prekybos politikos neapibrėžtumas, kuris slopina pasaulio ir euro zonos ekonomikos augimą.
G. Šimkus sako, kad švelnėjanti pinigų politika Lietuvoje lėmė spartėjantį gyventojų ir įmonių skolinimąsi – būsto paskolų portfelio metinis augimas kovą siekė 10%, vartojimo paskolų – 24%, paskolų verslui – 15%.
Tuo metu gyventojams ir įmonėms bankų suteiktų paskolų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis, pasak jo, pernai ūgtelėjo po dešimtmečio mažėjimo: „Perkaitimo ženklų šiuo metu nėra.“
Tarp rizikų – komercinis NT, kibernetinės atakos
Pasak G. Šimkaus, komercinio NT rinkos korekcijos rizika didėja dėl biurų pasiūlos pertekliaus, sumažėjusios paklausos ir aukštų skolos refinansavimo kaštų.
„Skirtingai nei euro zonoje, Lietuvoje šitos plačios kainų korekcijos komercinio nekilnojamo turto rinkoje neturėjome, tačiau A klasės biurų kainos pernai Vilniuje susitraukė dešimtadaliu“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jo teigimu, biurų paklausą reikšmingai mažina hibridinis darbas, o vien per šiuos metus rinką turėtų papildyti 150.000 kv. metrų nuomojamo ploto – dešimtadalis dabartinio fondo.
Pasak G. Šimkaus, išlieka ir kibernetinių atakų rizika bankams, nors jie dėl to ir nepatyrė didelių nuostolių.
„Esamoje geopolitinėje aplinkoje kibernetinės rizikos svarba tik auga ir tai yra faktorius (...) tiek didiesiems, tiek mažiesiems bankams“, – sakė LB vadovas.
Verslui – sunkumai gauti paskolų
Pasak LB valdybos pirmininko, verslui bankų paskolos galėtų ir turėtų būti prieinamos lengviau – jų apimtis yra sumažėjusi, o paskolų ne finansų įmonėms ir BVP santykis Lietuvoje kartu su Latvija ir Lenkija yra vienas žemiausių ES.
Tuo metu, remiantis Europos investicijų banko (EIB) apklausų duomenimis, bankų paskolų negaunančių įmonių dalis Lietuvoje yra viena didžiausių.
„Esant ribotai prieigai prie tradicinių finansų produktų verslas vis dažniau ieško alternatyvų. Pagrindinis įmonių finansavimosi šaltinis toliau yra vidaus ištekliai, finansavimo trūkumą ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms iš dalies sprendžia nacionalinio plėtros banko ILTE teikiamos skatinamosios finansinės priemonės“, – sakė G. Šimkus.
Pasak G. Šimkaus, įmonėms iki šiol pavyko išlaikyti atsparumą, tačiau būtent verslas yra „pirmose fronto linijose“, kai tenka dorotis su ekonominio neapibrėžtumo ir prekybos įtampų rizikomis finansiniam stabilumui.
„Jeigu prekybos įtampos materializuotųsi, pirmą smūgį sugertų daugiausia į JAV tiesiogiai eksportuojantys sektoriai – naftos produktai, chemijos pramonė, baldų pramonė, mašinų ir įrengimų gamybos verslai“, – pristatyme teigė G. Šimkus.
„O kiek vėliau per prekybos partnerius netiesioginį poveikį pajustų apdirbamosios gamybos, transporto, prekybos įmonės“, – kalbėjo LB vadovas.
Tačiau, anot G. Šimkaus, galimų JAV muitų riziką riboja tai, kad nuo šios šalies importo tiesiogiai priklausančių gamybos sektorių paskolų dalis sudaro vos apie 4% viso paskolų įmonėms portfelio.
VERSLO TRIBŪNA
Nors esamą šalies ekonominę situaciją ir savo pastarųjų mėnesių rezultatus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai vertina vidutiniškai, artimiausiu laikotarpiu jie tikisi geresnių dienų, dalis ketina didinti kainas. Tai parodė naujas pirmą kartą skelbiamas finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ indeksas, skirtas Lietuvos ekonominei būklei vertinti.
Sustiprėjusi konkurencija bankų sektoriuje verslui atveria naujų greitesnių finansinių paslaugų galimybių, kurias siūlo skaitmeniniai neobankai. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės vis dar linkusios dirbti tik su vienu pagrindiniu savo banku. Patikimas ir lankstus antras bankas šiuolaikiniam verslui jau yra būtinybė – jis padeda užpildyti tuos finansinių paslaugų poreikius, kurių pagrindinis bankas negali ar nespėja patenkinti, tvirtina „SME Bank“ administracijos vadovas Raimondas Berniūnas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojas „Noviti Finance“ drauge su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) pradėjo unikalią finansavimo priemonę smulkiajam verslui. Ji apima lengvatinę paskolą ir iki 12 mėnesių trunkančią „Verslo augimo programą“ – joje dalyvaujantis verslas laimi du kartus: gauna lengvatinę paskolą iki 50.000 Eur ir nemokamą ekspertinę programą, kurios vertė rinkoje – iki 10.000 Eur. Mikroįmonės jau gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos ir nemokamos ekspertinės mentorių pagalbos.
Nors Lietuvos rinka dažnai vadinama konservatyvia, pokyčiai akivaizdūs. Verslo rizikos pradedamos svarstyti valdybose, vis labiau atsigręžiama į prevenciją. Koks yra svarbiausias klausimas, nuo kurio turėtų prasidėti bet kurio verslo rizikų valdymas?
Gyventojams – daugiau šviesių atspalvių
LB vadovo teigimu, gyventojų finansiniame paveiksle – „daugiau šviesių atspalvių“. Anot G. Šimkaus, gyventojų perkamąją galią bei finansinį atsparumą didino pernai dešimtadaliu išaugęs realus vidutinis darbo užmokestis.
Jo teigimu, gyventojų finansiniai įsipareigojimai per metus padidėjo beveik 13%, skolintasi daugiausia būstui ir vartojimui.
„Padidėjus perkamai galiai, mažėjant palūkanų normoms augo ir gyventojų skolinimasis“, – kalbėjo G. Šimkus.
Tuo metu gyventojų indėliai pernai, anot jo, išaugo dešimtadaliu.
