R. Šadžius: priėmus mokesčių pakeitimus Lietuva išliktų konkurencinga regione

„Jeigu įgyvendintume šituos mokesčių pakeitimus mokesčių prasme Lietuvos konkurencingumas ir regione, ir Europos Sąjungoje (ES) liktų toks pat aukštas“, – sakė R. Šadžius, trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatydamas Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką. 

Plačiau apie Vyriausybės pasiūlytą mokesčių reformą, kuriai antradienį po pateikimo pritarė Seimas, skaitykite čia.

Apie tai, kaip mokesčių reformos pasiūlymus vertina verslas, skaitykite čia.

Apie tai, kokie mokesčių tarifai galioja ES valstybės, skaitykite čia.

Pasak finansų ministro, padidinus kai kuriuos mokesčius tai neturėtų įtakos Lietuvos pozicijai tarp kitų kaimyninių valstybių.  

„Neišlipame virš greta esančių šalių su savo apmokestinimo tarifais. Nebent pelno mokesčio (PM) vieną kitą procentą yra kas turi mažesnį“, – tvirtino ministras.   

Pirmąjį slenkstį Seime antradienį peržengė visi verslui nerimą keliantys mokesčių reformos siūlymai. Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, numatančiam tris progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus – šalia 20% ir 32% įvedant naują 25% tarifą, ir projektui, kuriuo siūloma 1 proc. punktu, iki 17%, padidinti pelno mokesčio (PM) tarifą.

Parlamentarai taip pat po pateikimo pritarė projektui dėl visų ne gyvybės draudimo sutarčių (išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę) apmokestinimo 10%, taip pat vadinamojo cukraus mokesčio įvedimui.

Reikia subalansuoti biudžetą

Ministro teigimu, siūlomas gyventojų pajamų apmokestinimo modelis nedidins mažiausias pajamas gaunančių žmonių mokesčių. 

„Nutarėme nelįsti į mažiausias pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą dėl to, kad pirmiausia tai būtų sukėlę socialinį šurmulį“, – Seimo biudžeto ir finansų komiteto nariam aiškino R. Šadžius. 

Ministras taip pat pabrėžė, jog nesiūloma labiau apmokestinti dividendų, kad nebūtų pažeista „kapitalo rinkų kraujotaka“.

„Dividendai yra kapitalo rinkų kraujotaka. Jeigu čia susistabdysime tą kraujotaką, paskui patys kentėsime,“ – parlamentarams aiškino jis.

R. Šadžius pakartojo, kad viešųjų finansų valdymo pokyčiai būtini, siekiant subalansuoti nacionalinį biudžetą. 

„Pokyčių reikia, nes valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos labai smarkiai nesubalansuotos. Skaičiuojant  fiskalinį balansą savivaldybės ir socialinio draudimo fondai mums padeda išlaikyti deficitą Mastrichto kriterijaus ribose, bet to yra maža“, – aiškino jis. 

„Turime BVP augimą 3% ir prie audringo ekonomikos augimo nereikia nei ekonomikos skatinimo, nei ekonomikos stabdymo. Tai yra sveikas procentas, vadinasi, biudžetas turi būti subalansuotas, o turime 3% deficitą ir balansuojame ant raudonos Mastrichto kriterijaus ribos“, – pridūrė ministras. 

Iki birželio pabaigos

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti aštuonis mokesčių pakeitimų įstatymų projektus, tačiau be nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. 

Gegužės 20-ąją Seimui pristatytas mokesčių reformos paketas dabar bus svarstomas Seimo komitetuose, komisijose ir frakcijose.

Plenarinių posėdžių salėje šių įstatymų projektai turėtų vėl būti svarstomi birželio 3 d., kai kurių iš jų – birželio 5 arba 10 d.

Balsavimai dėl devynių su mokestiniais pakeitimais susijusių projektų priėmimo Seime numatomi birželio viduryje arba antrojoje pusėje.  

Norint, kad mokesčių pokyčiai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d., Seimas šiuos projektus turi patvirtinti, o prezidentas Gitanas Nausėda – pasirašyti iki š. m. birželio pabaigos. 

Priėmus siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, 2026 m. planuojama į valstybės biudžetą papildomai surinkti 278,8 mln. Eur, 2027 m. – 551,9 mln. Eur. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti šalies gynybai.