Balandį – 0,1% mėnesio ir 4,1% metinė infliacija
Apie tai penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pat laiku) siekė 1,9%.
Balandžio pabaigoje VDA, remdamasi išankstiniais duomenimis, skelbė, kad mėnesio infliacija siekia 0,2%, metinė – 3,6%, o vidutinė metinė – 1,8%.
Mėnesio infliacija fiksuojama aštuntą mėnesį iš eilės, iki tol du mėnesius vyravo defliacija. Metinė infliacija pernai svyravo nuo 0,4 iki 1,3%, o sausį pašoko iki 3,6%.
Tuo metu vidutinė metinė infliacija, iki tol 12 mėnesių smukusi pernai gruodį pradėjo kilti.
Indrės Genytės-Pikčienės, banko „Artea“ (buvęs Šiaulių bankas) ekonomistės, teigimu, metinės infliacijos pikas greičiausiai dar nepasiektas – rudenį šis rodiklis taip pat gali kilti.
„Formuosis šių metų rudenį žemesnė palyginamoji bazė ir gali būti tam tikrų momentų, kuomet stebėsime metinę infliaciją gal kiek aukštesnę negu stebėjome pastaraisiais mėnesiais“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau, anot jos, vidutinės metinės infliacijos dydis šiemet greičiausiai nusistovės tarp 3,5 ir 3,8%.
Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas, sako tikėjęsis mažesnės metinės infliacijos.
„Tos infliacijos rezultatas šiek tiek neigiamai stebina turint omeny, kad balandį turėjome labai didelį energetikos ir žaliavų kainų kritimą rinkose dėl paskelbtų tarifų (Jungtinių Valstijų padidintų muitų – BNS)“, – kalbėjo jis.
Ekonomisto teigimu, nepaisant to, kad balandį itin stipriai nukrito naftos ir kitų žaliavų kainos, prekių metinė infliacija Lietuvoje iš esmės liko stabili ir labai panaši kaip kovą ir vasarį.
Nukrito vartotojų lūkesčiai
A. Izgorodinas mano, kad taip įvyko ir dėl minimalios algos padidinimo, „nes ji pakėlė atitinkamai kitus atlyginimus bei kaip ir paveikė ir prekių kainas“.
Ekonomisto teigimu, pirmą ketvirtį Lietuvos vartojimo apimtys toliau kilo ir vartojimas, atmetus kainų poveikį, dar viršijo pokovidinį piką Lietuvoje, tačiau kovą–balandį A. Izgorodinas mato labai didelį lūkesčių kritimą.
„Šiuo metu Lietuvos vartotojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas yra blogiausia per 28 mėnesius. Manau, kad artimiausiu metu yra labai reali tikimybė, kad vartojimas nebekils ir tai gali būti labai svarbiu veiksniu, kuris lems tam tikrą prekių infliacijos galbūt šiokį tokį sulėtėjimą“, –pabrėžė A. Izgorodinas.
Pasak jo, pirmąjį ketvirtį vartotojai galėjo pakelti augančias kainas ir nemažinti vartojimo, bet antras ketvirtis gali būti kitoks – vartojimas gali šiek tiek sustoti ir įmonės, pasak ekonomisto, galbūt, jau pradės atidžiau galvoti, ar iš tiesų gali perkelti visą brangesnį dyzeliną ir minimalios algos didėjimą ant vartotojų pečių.
„Artea“ banko ekonomistė sakė, kad kuklią 0,1%. mėnesio infliaciją taip pat didžiąja dalimi lėmė degalų pigimą sąlygojęs naftos kainų mažėjimas.
Nepaisant itin žemos mėnesio infliacijos, „Artea“ banko ekonomistė nesitiki, jog Lietuvoje šiais metais bus fiksuota mėnesio defliacija, tačiau, anot jos, daug kas priklausys ir nuo prekybos karų eigos.
Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo atostogų išvykų, drabužių, daržovių, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, avalynės kainų padidėjimas bei šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, automobilių kainų sumažėjimas.
VERSLO TRIBŪNA
Nors esamą šalies ekonominę situaciją ir savo pastarųjų mėnesių rezultatus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai vertina vidutiniškai, artimiausiu laikotarpiu jie tikisi geresnių dienų, dalis ketina didinti kainas. Tai parodė naujas pirmą kartą skelbiamas finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ indeksas, skirtas Lietuvos ekonominei būklei vertinti.
Sustiprėjusi konkurencija bankų sektoriuje verslui atveria naujų greitesnių finansinių paslaugų galimybių, kurias siūlo skaitmeniniai neobankai. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės vis dar linkusios dirbti tik su vienu pagrindiniu savo banku. Patikimas ir lankstus antras bankas šiuolaikiniam verslui jau yra būtinybė – jis padeda užpildyti tuos finansinių paslaugų poreikius, kurių pagrindinis bankas negali ar nespėja patenkinti, tvirtina „SME Bank“ administracijos vadovas Raimondas Berniūnas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojas „Noviti Finance“ drauge su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) pradėjo unikalią finansavimo priemonę smulkiajam verslui. Ji apima lengvatinę paskolą ir iki 12 mėnesių trunkančią „Verslo augimo programą“ – joje dalyvaujantis verslas laimi du kartus: gauna lengvatinę paskolą iki 50.000 Eur ir nemokamą ekspertinę programą, kurios vertė rinkoje – iki 10.000 Eur. Mikroįmonės jau gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos ir nemokamos ekspertinės mentorių pagalbos.
Nors Lietuvos rinka dažnai vadinama konservatyvia, pokyčiai akivaizdūs. Verslo rizikos pradedamos svarstyti valdybose, vis labiau atsigręžiama į prevenciją. Koks yra svarbiausias klausimas, nuo kurio turėtų prasidėti bet kurio verslo rizikų valdymas?
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, atostogų išvykų, tabako gaminių, spirituotų gėrimų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, duonos ir grūdų produktų, farmacijos gaminių, alaus kainų padidėjimas bei elektros energijos, degalų ir tepalų, automobilių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 3,3%, paslaugų – 5,8%, per mėnesį – atitinkamai sumažėjo 0,3% ir padidėjo 1%.
REKOMENDUOJAME
