2025-05-06 10:33

N. Mačiulis: ECB palūkanų normą šiemet sumažins iki 1,5%

„Swedbank“ ekonomistai apkarpė 2025 m. ir 2026 m. augimo prognozę Lietuvai

Dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Swedbank“ ekonomistai 0,2 proc. punkto mažina 2025 m. ir 2026 m. Lietuvos BVP augimo prognozes iki, atitinkamai, 2,8% ir 2,3%. Taip pat prognozuojama, kad palūkanų normos euro zonoje ir jos narėje Lietuvoje toliau bus karpomos.

Tekstas papildytas „Swedbank“ makroekonominėmis prognozėmis 

Antradienį makroekonomines prognozes taip pat atnaujino SEB bankas, kuris tikisi kiek lėtesnio nei „Swedbank“ Lietuvos ekonomikos augimo šiemet (apkarpė BVP prognozę 0,1 proc. punkto iki 2,7%). Tačiau SEB laukia kiek spartesnio šalies BVP augimo kitais metais. T. y. numatoma, kad 2026 metais Lietuvos BVP augs 2,5% – 0,4 proc. punkto mažiau, nei ankstesnė prognozė, skelbiama Švedijos SEB „Nordic Outlook“ apžvalgoje. 

„Swedbank“ ekonomistai teigia, kad pasaulinė prekybos sistema patiria beveik šimtmetį nematytą sukrėtimą, tačiau prognozuoja, kad tamsiausių scenarijų pavyks išvengti, o euro zonos ir Baltijos šalių ekonomikų augimas bus prislopintas neženkliai. 

„Tikėtina, kad Europos centrinis bankas labiau nerimaus dėl ekonomikos, o ne kainų augimo ir šiemet palūkanų normas mažins dar tris kartus – iki 1,5%“, – kalba Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Lietuvos BVP, eksporto ir atlyginimų augimas. manoma, bus lėtesnis nei prognozuota anksčiau, tačiau išliks sparčiausias Baltijos šalyse.

„Swedbank“ skelbia, kad Estijos ir Latvijos ekonomikų augimas šiemet vis dar atsiliks nuo Lietuvos ir bus maždaug perpus lėtesnis.

„Swedbank“ vertinimu, ES pavyks susitarti dėl mažesnių importo tarifų ir artimesnio bendradarbiavimo su JAV, o jos ekonomika išvengs ženklesnio išorinio sukrėtimo. Euro zonos pramonė vis dar patiria nuosmukį, tačiau rekordinis užimtumas, mažėjanti infliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia jau atgaivino vartojimą euro zonoje. 

„Tiesioginė Lietuvos priklausomybė nuo JAV rinkos nėra itin didelė, tačiau maždaug 6% visos pramonės sukuriamos pridėtinės vertės realizuojama už Atlanto. Be to, tikėtina, kad matysime daug didesnę konkurenciją visuose frontuose – ir pagrindinėse eksporto rinkose Europos Sąjungoje, ir bandant pritraukti investicijas, ir išlaikyti talentus“, – pažymi N. Mačiulis.

[infogram id="d0230041-adff-4f05-9dd1-44b2cadd86c1" prefix="lR5" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Swedbankas 2025 05 06"]

52795
130817
52791