Didesnis pelno mokestis situacijos nepablogins, bet draudimo rinka taps mažiau patraukli, sako G. Šimkus
Atnaujinta skyreliu „Bankų rinka turi potencialo augti“ ir „Solidarumo mokesčiui nebelieka pagrindo“.
„Mano nuomone, 1 proc. pelno mokesčio tarifo padidinimas iš principo nepakeis į blogąją pusę situacijos“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.
Anot jo, bankų mokamas pelno mokestis yra 5 punktais didesnis negu kitų įmonių – jie dabar moka 21% nuo uždirbto pelno.
„Turbūt verta kalbėti apie tai, kad pelno mokestis mokamas nuo pelno. Tai jei yra pelnas, jis mokamas, jei nėra pelno, tai nebūtų mokamas. Čia turbūt atsakymas – tai valstybės pasirinkimas“, – sakė LB vadovas.
Bankų rinka turi potencialo augti
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos verslo paskolų portfelis yra vienas mažiausių nuo BVP.
„Mes turime pakankamai aukštas kredito maržas, mažą neveiksnių paskolų dalį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Šimkus.
„Potencialo augti šitai rinkai yra. Šioje rinkoje yra didelis likvidumas. Tai reiškia, kad remtis vidaus ištekliais irgi yra galimybių. Mes turime aukštą pelningumą – tai reiškia, uždirbti iš šitos veiklos irgi yra galimybių“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.
G. Šimkaus teigimu, kalbant naujo rinkos dalyvio atėjimą, jo kaštai bankų sektoriuje yra labai dideli, ypač kai kalbama apie fizinį tinklą.
„Svarbu ne tik santykiniai rodikliai, pavyzdžiui, pelningumo rodiklis, bet ir absoliutūs dalykai – sumos, dėl kurių tu darai tam tikrus sprendimus. Jeigu vienam 10 mln. Eur gali atrodyti labai daug, tai kai kuriems, ypač dideliems rinkos dalyviams iš užsienio, tos sumos gali atrodyti pakankamai nereikšmingos“, – teigė LB vadovas.
G. Šimkus pabrėžė, kad šalies bankų sektorius yra vienas pelningiausių Europoje, todėl bankų pasitraukimo iš Lietuvos jis neprognozuoja.
„Apie bankų pasitraukimą nelabai kalbėčiau, labiau galvočiau apie tai, kaip pritraukti ir kurti sąlygas, kad ateitų nauji rinkos dalyviai ar įsigytų jau veikiančius rinkos dalyvius. (...) Labiau kalba yra apie tai, kad kai kurie bankai gali keisti veiklos teisinę formą, tai nereiškia banko pasitraukimo, tai reiškia, kad jis veikia šiek tiek kitais pagrindais“, – sakė jis.
Vienam didžiausių šalyje Švedijos kapitalo SEB bankui ketinant sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su pagrindine būstine Taline, premjeras Gintautas Paluckas neseniaI teigė, kad ši „istorija nebaigta“.
BNS rašė, kad Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 1,02 mlrd. Eur grynojo neaudituoto pelno – 3,2% (31,4 mln. Eur) daugiau nei 2023 metais, kai jis siekė beveik 990 mln. Eur.
Anot G. Šimkaus, pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra vienas mažesnių, palyginti su kitomis valstybėmis.
„Galbūt kitos šalys kitaip reaguos, galbūt sumažins pelno mokesčius, galbūt irgi padidins, ir visame šitame kontekste nauja pusiausvyra dėliojasi“, – antradienį teigė G. Šimkus.
Solidarumo mokesčiui neblieka pagrindo
G. Šimkus taip pat sako, kad mažėjant palūkanų normoms Lietuvos įvestam laikinam bankų solidarumo mokesčiui pagrindo nebėra.
„Apie tokį mokestį, kaip jis buvo konstruojamas, kokia buvo jo filosofija, pagrindo tam nebelieka. Jei politikai kalba, jie kalba apie kažką kita“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.
„Solidarumo mokestį valstybė įvedė – pradinis terminas buvo dviem metams ir buvo sakyta, kad jis nebus pratęstas. Dabar jis buvo pratęstas ir jei grįžtame prie šito klausimo, tai klausimas, kas yra apmokestinimo objektas? Ar tiesiog yra pajamos, ar neįprastos, netikėtos pajamos. Mano akimis, netikėtų pajamų iš principo nebelieka, todėl vargiai tai galima vadinti solidarumo įnašu“, – kalbėjo jis.
G. Šimkus pabrėžė, kad palūkanos jau yra sumažėjusios du kartus ir šiuo metu yra „kažkur ties neutralia palūkanų norma, todėl klausimas, į ką orientuojasi apmokestinimas.
„Ar į neįprastas pajamas, staigų išaugimą, ar į apskritai, kad bankų sistema uždirba didelį pelną. Čia keičiasi pats objektas ir tą reikia pripažinti“, – kalbėjo jis.
Draudimo mokestis nepadidins rinkos patrauklumo
Finansų ministerijai siūlant 10% tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę, G. Šimkus, draudimo rinką prižiūrinčio Lietuvos banko vadovas, sako, jog naujas mokestis nepadidins šio draudimo patrauklumo.
„Vis tik draudimo veiklos skvarba Lietuvoje yra pakankamai nedidelė. Dabar tiesiog kai kurių draudimo rūšių kainos padidinimas, kas reikštų 10% mokestį, turbūt jis patrauklumo taip pat nepridės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
„30 metų praėjus mes turime privalomąjį transporto draudimą, kai kurias kitas draudimo rūšis, bet apskritai draudimo skvarba Lietuvoje yra nedidelė ir banke esame nemažai kalbėję, kaip sustiprinti šitą sektorių“, – kalbėjo LB vadovas.
VERSLO TRIBŪNA
Nors esamą šalies ekonominę situaciją ir savo pastarųjų mėnesių rezultatus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai vertina vidutiniškai, artimiausiu laikotarpiu jie tikisi geresnių dienų, dalis ketina didinti kainas. Tai parodė naujas pirmą kartą skelbiamas finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ indeksas, skirtas Lietuvos ekonominei būklei vertinti.
Sustiprėjusi konkurencija bankų sektoriuje verslui atveria naujų greitesnių finansinių paslaugų galimybių, kurias siūlo skaitmeniniai neobankai. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės vis dar linkusios dirbti tik su vienu pagrindiniu savo banku. Patikimas ir lankstus antras bankas šiuolaikiniam verslui jau yra būtinybė – jis padeda užpildyti tuos finansinių paslaugų poreikius, kurių pagrindinis bankas negali ar nespėja patenkinti, tvirtina „SME Bank“ administracijos vadovas Raimondas Berniūnas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojas „Noviti Finance“ drauge su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) pradėjo unikalią finansavimo priemonę smulkiajam verslui. Ji apima lengvatinę paskolą ir iki 12 mėnesių trunkančią „Verslo augimo programą“ – joje dalyvaujantis verslas laimi du kartus: gauna lengvatinę paskolą iki 50.000 Eur ir nemokamą ekspertinę programą, kurios vertė rinkoje – iki 10.000 Eur. Mikroįmonės jau gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos ir nemokamos ekspertinės mentorių pagalbos.
Nors Lietuvos rinka dažnai vadinama konservatyvia, pokyčiai akivaizdūs. Verslo rizikos pradedamos svarstyti valdybose, vis labiau atsigręžiama į prevenciją. Koks yra svarbiausias klausimas, nuo kurio turėtų prasidėti bet kurio verslo rizikų valdymas?
Anot jo, kai kurios valstybės taip pat turi tokį mokestį: „Šitoje vietoje, man atrodo, yra toks pasirinkimas – ar vis tik yra biudžeto pajamos, ar vis tik kad draudimas kaip veikla turėtų didesnę skvarbą.“
Finansų ministerija teigia, jog draudimo įmokų mokestis taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, kur jis svyruoja nuo 1% iki 24%.
Iš Lietuvoje veikiančių 19 draudimo įmonių ir čia įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių įmonių filialų 14 teikia ne gyvybės draudimo paslaugas. Per 2024 metus jos gavo 1,212 mlrd. Eur ne gyvybės draudimo įmokų.
REKOMENDUOJAME
