Ministras K. Budrys apie kinų prekes: neleisime sumesti visko, ko pasaulyje nereikia, į ES

Taip pat ministras dalijasi įžvalgomis apie saugumą Europoje ir karo paliaubų perspektyvas Ukrainoje.   

Be to, K. Budrys atsako į verslo nuogąstavimus, kaip Bendrija ketina apsisaugoti nuo kiniškų prekių, kurioms JAV, ministro teigimu, „de facto įvedė embargą“. 

„Neleisime sumesti visko, ko pasaulyje nereikia, į Europos Sąjungos rinką“, – VŽ duotame interviu sakė K. Budrys.

JAV administracija nuo balandžio 9 d. 90-iai dienų sustabdė įsigaliojusius importo muitus atskiroms šalims, taip pat Europos Sąjungai, bet paliko 10% bazinį muitą, išskyrus Kinijai. Jums tai buvo lauktas veiksmas?

Meluočiau, jeigu sakyčiau, jog tai buvo tikėta, kad tai tuoj pat bus sustabdyta. Tiesa, tam tikrą moratoriumą esame matę ir prieš tai. Pavyzdžiui, plieno ir aliuminio muitai neįsigaliojo iš karto. Tai buvo padaryta su tam tikra pauze.

Taip pat, kai buvo paskelbti JAV muitai Kanadai ir Meksikai, tada jie buvo pristabdyti mėnesiui, paskui vėl įvesti. Lygiai taip pat ir dėl šių muitų ES buvo lūkestis, kad galbūt matysime tam tikrą pauzę, kol vyks derybos. O kad tai įvyks taip greitai, turbūt niekas nesitikėjo.

Visgi tai dar kartą parodo, kokiu neapibrėžtu laiku mes dabar gyvename. Nemanau, kad tas neapibrėžtumas yra gera žinia pasaulio ekonomikai. Atvirkščiai, tai yra bloga žinia, nes sunku prognozuoti. Tačiau gera žinia yra tai, kad vis dėlto trys mėnesiai yra skirti sprendimams rasti.

ES turi daug argumentų ir įrankių. Tai nėra transatlantinis dialogas saugumo srityje, gynybos srityje, kur tikrai esame nesubalansuotai priklausomi nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Juk prekybos klausimais subalansuotumo yra daug daugiau ir ES įrankių turi daug daugiau teigiamam poveikiui JAV pozicijai padaryti. Tas teigiamas poveikis yra judėjimas kuo mažiau suvaržytos prekybos linkme. Taigi mums nereikia papildomų barjerų, mes suprantame, kad jų yra daug.

JAV sustabdžius muitų įsigaliojimą trims mėnesiams, tam pačiam laikotarpiui ES sustabdė atsakomąsias priemones. Kas buvo suspenduota iš ES pusės?

ES balandžio 9 d. atsakė į JAV įvestus 25% plieno ir aliuminio muitus savo muitų paketu, kuris yra išskaidytas dalimis. Viena jų turėjo įsigalioti nuo šių metų balandžio 15 d., kitos – iki gruodžio 1 d.

Tai, ką ES pažadėjo padaryti, ir padarė. Valstybės narės dėl to balsavo balandžio 9 d. ir tam pritarė, tad mes jau tą paketą turime. 

Kalbant apie JAV balandžio 2 d. paskelbtus muitus, kurie buvo sustabdyti (balandžio 9 d.), mes irgi paruošėme (atsakomąjį) paketą. Dėl to ES prekybos taryboje įvyko diskusija, kaip jis turėtų atrodyti ir kokio dydžio įrankius turėtume ten įdėti tam, kad su amerikiečiais rastume bendrus sprendimus.

Manau, kad dabar viskas įvyks greičiau, t. y. per šituos tris mėnesius, nes ES turi įrankių ir tai nėra vien tik muitai.

Tarp visų priemonių, kurios tikrai buvo minėtos, yra ne tik tarifų priemonės. Tai yra ir papildomi reikalavimai JAV produkcijai, ir dar vienas dalykas. T. y. po Kinijos prieš Lietuvą panaudotų ekonominės prievartos priemonių sukurto anti-prievartinio įrankio panaudojimas.

Įrankis būtų taikomas tuomet, jei ES pripažintų, kad muitai ar kitos priemonės yra įvestos dėl politinių priežasčių.

Pavyzdžiui, kaip mums buvo padaryta, kai Kinija mus pašalino visiškai iš muitų sistemos. Tokiais atvejais ES politiškai gali taikyti visiškai kitokias savigynos priemones ir taip pasiųsti politinę žinią.

Kol kas mes sakėme, kad dabartinė situacija dėl JAV muitų nėra tai, turint omenyje, kad Europoje vyksta karas, todėl galbūt nereikia taikyti, bet reikia tikrai priminti, kas tai bus.

Kas tinkamai perskaitė tas žinias (matyt, tarp jų – investuotojai ir verslai), suprato, kad potencialas eskaluoti gali būti milžiniškas. Kita vertus, pagal tai, kokius mačiau vertinimus, turbūt gerai nuėjo ir ES pasiųsta stipri žinia, kad galiausiai norime susiderėti.  Juk niekam nėra naudingas prekybos karas, bet esame jam pasiruošę. Gali būti, kad dėl to JAV suformavo visiškai protingą sprendimą pristabdyti muitų įsigaliojimą.

ES iš karto neatsakė įvesdama atsakomuosius muitus, kaip tai padarė Kinija. Žvelgiant iš šalies, tai, regis, pasiteisino, tiesa? 

Aš manau, jog suveikė ne tai, kad ES sakė, jog neeskaluos. Lietuvos pozicija buvo nepulti eskaluoti. Palaukti ir išsiaiškinti JAV ketinimus, ką tuo norima pasiekti.

ES gali proaktyviai ir pozityviai prisidėti (prie derybų rezultato), bet mes vis dar negalime šiandien atsakyti, koks yra didysis sumanymas, ką norima pasiekti (per muitus).

Jeigu kalbama apie prekybos deficitą, tai yra tam tikros bendros ES ir JAV priemonės, kurios padėtų sumažinti prekybos deficitą, nes ne ES yra pagrindinė priežastis. Mes žinome, kokio dydžio yra prekybos deficitas su Kinija.

Jeigu tai yra noras strateginiuose sektoriuose didinti autonomiją ir juos perkelti į JAV, vėl kitokios gali būti priemonės.  Jeigu tiesiog norima padidinti pramonės gamybos bazę – dar kitokios priemonės. Aš jau nekalbu apie jų ketinimus didinti pajamas į biudžetą, mažinti mokesčius ir panašiai.

Tad šiuo metu tos priežastys nėra aiškios, todėl ES formuluoti aiškios derybinės pozicijos ir negali.

Kaip rekomenduojate elgtis mūsų verslui per tuos 2–3 mėnesius, kol muitų įsigaliojimas pristabdytas ir bus siekiama susitarti?

Pirmiausia neturėtumėte skubėti. Visi viešumoje esantys juodi scenarijai dėl žalos Lietuvai šiuo metu yra ne pagrindiniai scenarijai. Mes ten nejudame.

Kas yra tie ekstremalūs scenarijai?

Kad muitai suksis spirale į viršų ir bus smarkiai apribotas eksportas. Padėtis, kai muitai perlipa 100%, kaip dabar yra įvesta Kinijai, ir nėra aišku, kiek tai laiko truks.  

Čia net ne prekybos, o tam tikros embargo priemonės. Tai tokiems juodiems scenarijams su dideliu poveikiu mūsų prekybai, o tada ir bendrajam vidaus produktui kol kas pagrindo nėra.  Jie bus tikrai švelnesni. 

Kartu raginu visus kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją karštąja linija ([email protected]), kad gautumėte naujausią detalizuotą informaciją dėl įvairiausių muitų ir kaip jie yra taikomi užsienio šalyse.

Mes taip pat dirbame su Lietuvos banku, Ekonomikos inovacijų ministerija, siekdami įvertinti poveikį ir nusimatyti pagalves. T. y. ką mes, kaip Lietuva, turėtume padaryti padėdami savo verslams įveikti tam tikrus iššūkius.

Kokios tai priemonės?

Tai vienos iš jų, kurias Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė dėl pagalbos įmonėms trečiosiose rinkose. Užsienio reikalų ministerija šia kryptimi dirba su Europos Komisija. Prekybos taryboje apie tai šnekėjome su ES prekybos komisaru Marošu Šefčovičiumi. Kalbėjomės dėl poreikio spartinti laisvosios prekybos susitarimus su Indija ir jau dabar vykstančias derybas su Australija, Indonezija, Filipinais. Taip pat paraginome paspartinti diskusiją dėl įgyvendinimo ir pritarimo pasiektiems susitarimams su „Mercosur“ šalimis (Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi) bei Meksika.

Verslas nuogąstauja, kad JAV paskelbto embargo  metu kiniškos prekės plūstels į Europą. Kaip ginsimės nuo antplūdžio?

Kinijos prekių importui įvedę 125% muitą, amerikiečiai de facto įvedė embargą Kinijos produkcijai. Žinoma, kad dėl to stos JAV ir Kinijos prekyba. (Pekinas tokio dydžio muitus JAV prekėms įvedė nuo balandžio 12 d., o suminis tarifas kinų importui į JAV siekia 145% – VŽ). Tad Lietuvos verslo nuogąstavimas yra pagrįstas, kad visos tos prekės ateis į Lietuvą ir ES.

Galiu patikinti, kad tam yra skiriamas tikrai didelis dėmesys. Su ES prekybos komisaru M. Šefčovičiumi aptarėme, kokių mums reikėtų importo stebėjimo įrankių ir kokios turi būti taikomos priemonės.

Europos Komisijoje buvo sukurta darbo grupė, kuri tuo užsiims. Taip pat raginu ir verslą, matant prekybos iškraipymus, susijusius su importu iš Kinijos, pranešti apie tuos atvejus.

Mes jais pasidalinsime su Europos Komisija. Visų interesas yra apsaugoti ES rinką, suprantant, kad Kinijos elgesys yra mažiausiai nesąžiningas. Ji toliau didina gamybos pajėgumą ir taiko įvairias nesąžiningas subsidijavimo politikas. ES turi ne vieną antidempingo priemonę, įskaitant kitokias tarifines ir netarifines priemones, kurios, esant reikalui, tikrai bus pritaikytos. Neleisime sumesti visko, ko pasaulyje nereikia, į ES rinką.

Paskelbta, kad Vokietijoje formuojama krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicija. Tai gera žinia Lietuvai, kalbant apie saugumo stiprinimą ir ekonominį vystymąsi?

Kuo trumpesnis pereinamasis laikotarpis Vokietijoje, tuo Lietuvai yra geriau. Tikrai laukiame, kad kuo greičiau būtų ir valdančioji koalicija, ir vyriausybė suformuota.

Tikrai pulsime iš karto į darbus, nelaukdami čia dar kokių įsivažiavimo laikotarpių, nes su Vokietija turime labai daug bendrų klausimų. Tai ne vien tik su Vokietijos brigados įsikūrimu Lietuvoje susiję klausimai, bet ir tos temos, kurias reikia spręsti drauge su Vokietija. Šalis buvo Europos ekonomikos lokomotyvas, o dabar ir saugumo, ir gynybos politikos lokomotyvas.

Ir tikrai su Berlynu dirbsime daug. Berlynas bus viena intensyviausių krypčių. Tad kuo greičiau bus suformuota ir paskelbta vyriausybė, tuo geriau bus ir Europai, ir likusiam pasauliui. Na, lūkesčiai, žinoma, yra dideli. Taip pat ir dėl prekybos politikos. Žinome, kad Berlynas laikysis kietesnės pozicijos ir dėl tų valstybių, iš kurių sulaukėme nesąžiningų priemonių. Pirmiausia kalbu apie Kiniją. Ir čia tikrai, tikiuosi, turėsime daugiau supratimo prioriteto tvarka sprendžiant ekonominio saugumo reikalus.

JAV žiniasklaidoje skelbta, kad galimai naujoji JAV administracija svarsto atitraukti karius nuo rytinio NATO flango. Galite tai patvirtinti? Ko tikėtis čia, Lietuvoje?

Mūsų lūkestis ir pasirengimas yra toks, kad pajėgos Lietuvoje bus didinamos, nes tai yra pats geriausias sprendimas, kuris yra naudingas JAV ir visai NATO, naudingas Lietuvai. Mes esame ir paruošę argumentus, ir galime paruošti sąlygas išplėsti JAV pajėgų buvimą Lietuvoje.

Ne vienas signalas yra siunčiamas, kad JAV peržiūrės savo buvimą Europoje, ir mes tai žinome. Kaip visa tai atrodys, reikia palaukti konkrečių sprendimų.

JAV pajėgos Europoje buvo padidintos po 2022 m. ir tai, kad jos gali būti tam tikra apimtimi sumažintos, nebūtų tiek daug dramos. Svarbiausia, kas būtų, jeigu būtų sumažinta, ypač jeigu būtų išvesta iš Europos.

JAV pajėgų judėjimas Europoje irgi yra mažesnė problema. Svarbiausia, kad Europoje būtų visa tai, ko europiečiai arba turi mažiau, arba iš viso neturi. Turiu omenyje ilgojo nuotolio ginkluotę, t. y. visus su oro pajėgumais susijusius dalykus, oro gynybos elementus ir kt.

Nors mums Lietuvoje tai yra ypač svarbu, bet Europai reikia ne tiek pėstininkų, kiek visų sudėtingų sistemų ir ginklų sistemų. Reikia to, ką amerikiečiai dabar čia turi. Aš jau nekalbu apie laivynus, esančius šalia Europos. Kalbu apie didesnį paveikslą, o ne vien tik sausumos pajėgų perstumdymus, į ką orientuojasi amerikiečiai.

Mūsų lūkestis yra, kad jie čia ne tik pasiliks, bet ir pajėgas didins. Dar kartą pasakysiu, kad ženklų, jog iš čia būtų išvedamos pajėgos, mes neturime. 

Tai daryti būtų tikrai mažų mažiausiai nepagrįsta nei politine, nei saugumo, nei gynybos, nei ekonominio efektyvumo prasme. Ypač dabar, tokiu jautriu metu, prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje (planuojamą š. m. birželio 24–26 d.), visiems ieškant papildomų argumentų, svertų didinti gynybos finansavimui. Aišku, reikia skatinti valstybes, kurios tai daro, ieškoti stipresnių, kietesnių argumentų, galbūt net ir rimbo toms valstybėms, kurios to nedaro. 

Neįsivaizduoju, kaip galima svarstyti iš čia išvesti pajėgas, kai esame priešakyje ir švyturys, ir pavyzdys, kai JAV ne kartą girdėjome minint, kad Lietuva yra gera JAV sąjungininkė.

Suprantama, kad saugumas Europoje ir Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su karo Ukrainoje baigtimi. Kaip matote paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos perspektyvą?

Na, aš matau, kad nesikeičiant parametrams paliaubų tikimybė mažėja. Pagrindinis parametras, kuris turėtų pasikeisti, yra kietesnės priemonės Putinui sutikti su paliaubomis, kurios yra siūlomos. Mes norėtume, kad tai pasikeistų. Esame ir su JAV apie tai kalbėję. Ukrainiečiai sutiko su besąlyginėmis paliaubomis visur – oro erdvėje, jūroje, sausumoje. Iš Rusijos matėme aibę keliamų sąlygų jau vien toms paliauboms, kurios dabar yra įvestos prieš energetikos infrastruktūrą, taip pat jūroje, sausumoje. Jų rusai, deja, nesilaiko. Tai yra ne vienu atveju pagrįsta ir įrodyta.

Laikas Rusijos yra vilkinamas ir tempiamas. JAV kantrybė turbūt irgi turi dugną. Tai klausimas, kada tos kietesnės priemonės bus pritaikytos.

Jeigu jos nebus pritaikytos, tai ir nebus tų paliaubų. Tęsis visi tie baisūs dalykai, kuriuos Rusija bando intensyvinti, kaip ir Kryvyj Rihe įvykdyta ataka, nusinešusi daugiausia vaikų gyvybių nuo karo pradžios. Tai yra baisūs karo nusikaltimai, kurie tik didina įtampą ir tolyn gena taikos procesą.

Žudyti civilius ir vaikus yra rusiškas derybų menas. Visa tai sustabdyti, įvesti paliaubas ir jų metu derėtis būtų tai, ko Rusija nėra dariusi. Nedaužydama, nežudydama Rusija nėra derėjusis, bet tai reikės pasiekti. Mes remiame amerikiečių pastangas pasiekti rezultatą.