JAV žadant muitus ES, Lietuvos verslas ragina sustabdyti mokesčių pertvarką
„Ne darkart peržiūrėti (mokestinius pakeitimus – BNS), bet juos padėti į šalį. Nes svarstomi ir pelno, ir gyventojų pajamų mokesčiai, daugeliu atvejų susiję su lietuviškais verslais. Jeigu turime gamyklas, eksportuotojus, tai yra lietuviški verslai, kurie eksportuoja ar pramonės prekes, ar paslaugas, įskaitant ir į JAV“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
„Ką pirmiausia galime padaryt, kad dar labiau nesugadintume apskritai mūsų ekonomikos augimo, tai sustabdyti mokesčių reformą (...). Siūlyčiau jos atsisakyti kažkuriam laikui. Nes tai destabilizuos padėtį, bus dar daugiau norinčių savo kapitalą perkelti į kitas šalis“, – BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė Europos Sąjungai (ES) planuojantis įvesti 20% importo muitus. Dar didesni muitai numatyti kai kurioms kitoms pasaulio šalims.
Anot A. Romanovskio, gresiant pasauliniam muitų karui, verslas neturėtų būti spaudžiamas didesniais pelno, gyventojų pajamų mokesčiais – dėl šių mokesčių tarifų korekcijų praėjusią savaitę sutarė koalicijos taryba.
„Turime dabar prasidėjusį pasaulinį muitų karą, kur niekas nežino, kuo jis baigsis. Visi jau prognozuoja, kad BVP (augimas – BNS) tikrai trauksis. Tai tu tada turi minimalizuoti (muitų poveikį ekonomikai – BNS)“, – sakė A. Romanovskis.
Tuo metu V. Janulevičius sakė, kad esant įtemptai geopolitinei situacijai, gresiant muitams, o įmonėms stokojant kapitalo, pigių energinių išteklių bei našumo, mokesčių pertvarka „reikštų savižudybę“.
EIM prognozuoja, kad tokia Baltųjų rūmų prekybos politika Lietuvos BVP augimą per 3–4 metus slopintų 0,65% punkto. Finansų ministerija kovą prognozavo, jog šiemet šalies ūkis augs 2,8%, 2026–2027 – 2,9%. Politikai viliasi iš ekonomikos augimo surinkti didžiąją dalį lėšų papildomam gynybos finansavimui.
Norėtų paramos
EIM ketvirtadienio rytą pristatė pirmąjį, 20 mln. Eur vertės pagalbos nuo muitų nukentėjusiam verslui priemonių planą, skirtą sušvelninti JAV pradėto prekybos karo poveikį, padėti diversifikuoti rinkas.
Verslo atstovai džiaugiasi, jog paramos paketas pristatytas greitai, tačiau pabrėžia, jog pagalba naujų rinkų paieškoms ir jų diversifikavimui neduos greito efekto. Anot jų, sparčiau įmonėms padėtų lengvatinių paskolų mechanizmai, subsidijos.
„Tai yra tikrai stipri priemonė, ne kažkoks simbolinis dalykas. Visgi, ką reikėtų suprasti, kad šitos priemonės yra orientuotos į tokio ankstyvojo bendradarbiavimo užmezgimą. Tai neduos kažkokio greito ar tokio smūginio efekto“, – BNS sakė asociacijos „Investors‘ Forum“ vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis.
A. Romanovskis gresiantį pasaulinį prekybos karą lygina su Kinijos prekybiniu spaudimu Lietuvai dėl 2021 metais Vilniuje atidarytos Taivaniečių atstovybės – tuomet verslui buvo pasiūlytos lengvatinės paskolos.
„Svarbu ir ir paskolinės arba lengvatinės priemonės įmonėms, kurios gali dėl to patirti nuostolių“, – sakė verslo atstovas.
„Kažkokios tai paramos schemos, kurios galėtų (padėti – BNS) amortizuot tuos nuostolius. Apie subsidijas gal čia per drąsu kalbėt, bet tu turi kalbėtis, vis tiek, yra labai aiški imtis įmonių, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai nuo to priklausomos“, – kalbėjo jis.
A. Romanovskis taip pat ragino pagalvoti ir apie Europoje prekiaujantį verslą – pavyzdžiui, siunčiantį komponentus į Vokietiją, kuri į JAV eksportuodavo galutinį produktą su lietuviškomis dalimis: „Koks skirtumas dėl ko tu nukenti, ar nuo tiesioginių ar nuo tiesioginių veiksmų? Mūsų tikslas yra minimalizuoti tą neigiamą poveikį visam verslui“.
V. Tamkvaičio teigimu, verslo likvidumą palaikančias priemones jau siūlo nacionalinis plėtros bankas ILTE, tačiau nėra aišku, ar jomis galės pasinaudoti visos įmonės.
EIM nukentėjusiam verslui žada kompensuoti dalį kaštų, padėti diversifikuoti rinkas ir organizuoti verslo misijas.
Anot V. Tamkvaičio, ilguoju laikotarpiu pirmosios priemonės dėl JAV muitų verslui leis pradėti kurti ryšius naujose rinkose, tačiau trumpuoju muitų poveikis bus juntamas.
„Apimtys finansavimo konkrečiai toms priemonėms yra pakankamai didelės – už 20 milijonų galima labai daug aplankyti parodų ir labai daug verslo susitikimų suorganizuoti“, – kalbėjo analitikas.
Pasak A. Romanovskio, verslo misijos turi būti remiamos tikslingai – toms įmonėms, kurios iš tikrųjų nukentės nuo muitų, bei į tas valstybes, į kurias diversifikuoti prekybą realu.
„Verslo konfederacijai kildavo klausimas, kiek tai yra tikslinga, nes dažnai būdavo finansuojamos mažos įmonės, finansuojama nedidelė dalis. Mūsų patirtis rodo, kad dažnu atveju tai net kartais išvirsdavo į verslo turistavimą, o ne verslo kontaktų plėtrą. Ne visą laiką, bet taip būdavo tokia situacija“, – kalbėjo A. Romanovskis.
EIM žada skubos tvarka už 12 mln. Eur skelbti kvietimų įmonėms gauti finansavimą daliai išlaidų papildomiems eksporto vadybininkams, dalyvavimui verslo parodose ir misijose kompensuoti.
Dar 1 mln. Eur ketinama skirti verslo asociacijoms, kad šios organizuotų verslo misijas užsienyje.
