Stato vežimą prieš arklį – mokesčių pakeitimus siūlo be ekonominio poveikio vertinimo

Oficialus planuojamos mokesčių reformos ekonominio poveikio vertinimas nėra pateiktas.

Kaip paaiškino Kristupas Vaitiekūnas, finansų viceministras, kol kas tie vertinimai yra ganėtinai preliminarūs.

„Tikslų fiskalinį poveikį bus galima nustatyti po sutartų tikslių tarifų, dėl kurių bus suderėta koalicinėje taryboje“, – sakė K. Vaitiekūnas.  

Viceministras kalbėjo kovo 17 d. vykusioje verslo bendruomenės ir valdžios atstovų diskusijoje, kaip išsaugoti šalies konkurencingumą ir užtikrinti biudžeto pajamas, reikalingas gynybai finansuoti.

Renginio metu aptarti šie viešai paskelbti mokesčių pasiūlymai ir jų potencialus poveikis šalies ekonomikai.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, priėmus mokestinius pakeitimus, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. Eur papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. Eur, 2028 m. – 501 mln. Eur, 2029 m. – 542 mln. Eur.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad mokestinių pakeitimų paketas Seimą turėtų pasiekti balandį – užbaigus diskusijas koalicijoje ir projektus aptarus su suinteresuotosiomis visuomenės grupėmis.

Suskaičiavo ekonominį poveikį

Finansų ministerija, kovo 20 d. atnaujinusi ekonominės raidos scenarijų, prognozuoja, kad šalies ekonomika 2025 m. augs 2,8%, o 2026 m. – 2,9%. 

Šių ir kitų metų BVP augimo prognozė, lyginant su  2024 m. gruodžiu, nepakeista.  Tačiau reikšmingai pakelta šių metų infliacijos prognozė iki 3,3% (nuo 2,5%).  Prognozė peržiūrėta atsižvelgiant į padidėjusio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygas, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje ir konfliktui Viduriniuose Rytuose bei augant neužtikrintumui dėl JAV planuojamų ES įvesti importo muitų.

Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, skaičiuoja, kad įgyvendinus siūlomą mokesčių reformą visa apimtimi nuo ekonominio augimo būtų nurėžta dar apie 1 proc. punktas.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, paaiškino, kad mokestinių pakeitimų poveikis ekonomikai turi momentines tiesiogines ir ilgalaikes netiesiogines pasekmes.

Tiesioginės pasekmės priklauso nuo to, iš kur surenkami pinigai ir kam jie panaudojami.

Kadangi šiuo atveju pagrindinis tikslas yra ne padidinti kurias nors išlaidas, o mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus biudžeto deficitą, tai planuojami mokesčių pakeitimai, pasak N. Mačiulio, turės šiek tiek slopinantį efektą, galintį lemti „iki 0,2 proc. punkto lėtesnį ekonomikos augimą“.

„Daug svarbesnis ir didesnis gali būti netiesioginis poveikis, ypač jei jis neigiamai paveikia gyventojų ir verslo lūkesčius, slopina investicijas, darbo vietų kūrimą“, – kalba N. Mačiulis.

Jo teigimu, ekonominį nuosmukį patiriančios Estijos pavyzdys rodo, kad pastaruosius dvejus metus valdžios sprendimai didinti mokesčių naštą sutapdavo su lūkesčių kritimu ir mažėjančia visumine paklausa.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad Lietuvai pavyksta išlaikyti lyderystę Baltijos regione ne tik dėl dinamiškesnės ir labiau diversifikuotos ūkio struktūros, bet ir dėl fiskalinės bei mokesčių politikos stabilumo. Jis atkreipė dėmesį, kad 2024 m. Lietuvos ekonomika tapo beveik tokio pat dydžio kaip Latvijos ir Estijos kartu sudėjus.

„Visgi, augantis viešojo sektoriaus apetitas ir neišvengiamai augsiančios išlaidos gynybai gali priversti Lietuvą įgyvendinti platesnės apimties mokesčių sistemos pokyčius, kurie galėtų pristabdyti įsibėgėjusį ekonomikos garvežį ir šliūkštelėti alyvos į vis skaisčiau pradėjusį rusenti infliacijos laužą. Lėtesnį ekonomikos augimą ir spartesnę infliaciją Estijoje nemaža dalimi lėmė įgyvendinti GPM, PVM ir kitų mokesčių kėlimai“, – pažymi Ž. Mauricas.

VŽ rašė, kad Estijoje, iširus koalicijai, iš kurios pasitraukė socialdemokratai, jau atsisakoma planų įvesti papildomą 2% pelno mokestį ir GPM, paliekamas tik suplanuotas PVM pakėlimas. 

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, sako, kad mokesčių įtakos ekonomikai skaičiavimų Seimo nariai gali prašyti tiek iš Finansų ministerijos, tiek ir Lietuvos banko, kai mokestiniai siūlymai atkeliaus iki Seimo, nes istoriškai tokius skaičiavimus jie darydavo.

Pavyzdžiui, Estijos finansų ministerija pernai buvo paviešinusi savo skaičiavimus, kiek realų BVP mažins mokesčių pokyčiai.

„Grįžtant prie Lietuvos, pritaikant tam tikrus fiskalinius daugiklius skirtingiems mokesčių pakeitimams, oficialių institucijų skaičiavimai rodys, kad agreguota įtaka realiam BVP augimui 2026–2030 m. bus tarp 0,6–1 proc. BVP, bet, padalinus kiekvieniems metams, vidutiniškai išeis po 0,2 proc. nuo realaus BVP augimo baziniu scenarijumi“, – skaičiuoja T. Povilauskas.

T. Povilauskas priduria, jog reikia neužmiršti, kad iš surinktų pinigų bus investuojama į krašto apsaugą, todėl bendra įtaka, tikėtina, bus dar mažesnė.

„Kokia, priklausytų, ar investicijas į krašto apsaugą skaičiuotume kaip ginkluotę, nes tada fiskalinis daugiklis labai mažas, ar kaip investicijas į infrastruktūrą, tada fiskalinis daugiklis didelis“, – priduria SEB banko ekonomistas.

Kovo 20 d. atnaujintame Finansų ministerijos makroekonominės raidos scenarijuje galimas mokesčių pakeitimų poveikis ekonominiam augimui nepateiktas, tačiau pripažinta, kad mokesčių ir pensijų reforma, taip pat centro kairės Vyriausybės ambicija reguliuoti kainas gali vidutiniu laikotarpiu turėti poveikį infliacijai, kuri šiems ir kitiems metams prognozuojama atitinkamai 3,3% ir 2,7%.

Kyla grėsmė sustabdyti augimą

76 šalies verslo organizacijos pasirašė kreipimąsi į valdžią, kuriuo prašoma ne didinti gyventojų pajamų ir pelno mokesčius, o skatinti investicijas bei ekonominį augimą ir taip per penkerius metus surinkti gynybai finansuoti reikalingus papildomus 12–13 mlrd. Eur.

Verslininkai teigia, kad, anksčiau žadėję tartis su jais, valdantieji ignoruoja esminius verslo bendruomenės argumentus ir siekia priimti mokesčių pakeitimus, kurie gali smarkiai susilpninti Lietuvos investicinę aplinką ir lėtinti ekonomikos augimą.

Verslui nuogąstaujant, kad pelno mokesčio didinimas atbaidys investuotojus, Rimantas Šadžius, finansų ministras, reagavo, kad investuotojams labiau nei mokesčio pakėlimas esą rūpi šalies saugumas. O premjeras Gintautas Paluckas tikino, kad mokesčių sistema Lietuvoje išliks konkurencinga.

Ekonomistai ir verslo asociacijos visgi primygtinai valdžią kviečia pirmiausia išnaudoti ekonominį augimą bei kitus biudžeto pajamų didinimo šaltinius ir tik kraštutiniu atveju imtis mokesčių pakeitimų.

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, pabrėžia, kad mūsų visų noras yra surinkti mokesčių gynybai, tai mūsų prioritetas, nes be gynybos nebus ir verslo.

„Jeigu ekonomika augtų be papildomų šių mokesčių įvedimų, kalbame apie pelno mokestį, GPM, tokiu tempu, kokį prognozuoja Lietuvos bankas, mes surinktume 5 mlrd. Eur, arba pasiektume 100 mlrd. Eur BVP 2029 m. Taigi, per šios Vyriausybės kadenciją surinktume tiek pinigų, kad jų užtektų netgi daugiau, negu planuojama“, – kovo 20 d. žurnalistams akcentavo V. Janulevičius.

N. Mačiulis savo ruožtu skaičiuoja, kad nominalus BVP artimiausią penkmetį turėtų augti 5–6% per metus, tai į valdžios sektoriaus biudžetus kiekvienais metais atneš papildomai apie 1,5 mlrd. Eur be jokių mokesčių pakeitimų.  

Mažiausiai ekonomikai kenkia netiesioginiai mokesčiai, tokie kaip PVM ar turto (pvz., NT) mokesčiai.

Tarp kitų šaltinių, be mokesčių, biudžeto pajamoms padidinti pirmiausia yra ekonomikos augimo užtikrinimas. Taip pat valstybės turto ir žemės privatizavimas, viešųjų paslaugų (valdžios aparato) efektyvinimas ir biudžeto išlaidų mažinimas.

Matydamas kovo viduryje Europos Komisijos pristatytą 800 mlrd. Eur ES investicijų į gynybos pramonę ir saugumą „Rearm“ planą, N. Mačiulis sako, kad „klausimų, kaip finansuoti gynybą, neliko“.

„Labai tikėtina, kad matysime visos ES pramonės – ne tik gynybos – renesansą, ir jame daugiausia vaisių prisiskins tos valstybės, kurios turės mažiausiai perteklinio reguliavimo, greičiausius ir lanksčiausius valdžios institucijų sprendimų priėmimo procesus, patraukliausią mokesčių sistemą“, – priduria N. Mačiulis.

N. Mačiulis sako, kad visoje ES šiandien nerasite tokios valstybės, kuri pastaruoju metu augo tokiu tempu kaip Lietuva.

Dalį šių pokyčių, ekonomisto teigimu, lėmė palanki mokestinė aplinka.

Pasak N. Mačiulio, sunku rasti ekonominių ir socialinių rodiklių, pagal kurių progresą pastarąjį penkmetį buvome ne pirmoje vietoje ES.  

Nuo šio dešimtmečio pradžios realus Lietuvos BVP padidėjo 14%, Estijos – vos 2%, Latvijos ir Švedijos – 7%.

Realus darbo užmokestis (po mokesčių ir įvertinus infliacijos poveikį) per šį laikotarpį Lietuvoje išaugo daugiau nei 20%, Estijoje sumažėjo 5%, o estų perkamoji galia dabar yra maždaug 2018 m. lygyje.

Užimtumas pernai Lietuvoje pakilo į aukščiausią lygį nuo šio amžiaus pradžios.

Reali Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtis per šį penkmetį išaugo 36%, Latvijos nepasikeitė, Estijos sumažėjo 5%, Vokietijos krito dešimtadaliu.

„Nėra nė vienos ES valstybės, kuri būtu auginusi apdirbamąją pramonę spartesniu tempu. Kai kurie ekonomistai beda pirštu, kad taip, pelno apmokestinimas yra palankus Lietuvoje, tai yra priežastis džiaugtis tuo ir nekeisti to. Nes tai ir lėmė investicijas, reinvesticijas, spartų pramonės augimą“, – tikina N. Mačiulis.

N. Mačiulis pasakoja, kad prieš porą savaičių jį pakvietė didžiausia Estijos verslo ir darbdavių asociacija papasakoti, kaip čia atsitiko, kad Lietuva pralenkė Estiją.

„Prezentacijos pabaigoje pasakiau: „Jei man kas nors prieš trejus metus būtų pasakęs, kad pagal gyventojų lūkesčius Lietuva bus pirmoje vietoje ES, o Estija nukris į paskutinę vietą ES, nebūčiau patikėjęs. Bet taip yra.“

Į tai moderatorius liūdnai atsakė taip: „Jei man kas nors prieš trejus metus būtų pasakęs, kad kviesime Lietuvos ekonomistus papasakoti, kaip gyventi, nebūčiau patikėjęs. Bet taip yra.“

„Galime pratęsti šį įspūdingą sprintą, virstantį į maratoną, arba galime užmigti ant laurų ir taisyti tai, kas nėra sugedę“, – sako N. Mačiulis.