71 mokesčių lengvata: kiek tai kainavo biudžetui

Naujoji Vyriausybė, į savo programos nuostatų įgyvendinimo planą įrašiusi siekį „sustiprinti bei išplėsti apmokestinimo bazę, įskaitant neefektyvių mokestinių lengvatų atsisakymą“, turėtų išanalizuoti visų gausių mokestinių išimčių pagrįstumą.  

Valstybės iždo netektys dėl gausių mokestinių lengvatų – didžiulės. Dėl galiojusių 4 pagrindinių mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir akcizo) lengvatų ir specialiųjų sąlygų, kurios nėra privalomos pagal ES teisę, Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų netektys 2023 m. sudarė beveik 3,5 mlrd. Eur.

Tai nurodoma Finansų ministerijos (FM) parengtoje 2023 m. biudžetų pajamų apžvalgoje. Biudžetų pajamos tais metais sudarė 17,3 mlrd. Eur.

Iš apžvalgos matyti, kad Lietuvoje 2023 m. galiojo 71 mokesčių lengvata, palengvinanti gyvenimą kuriai nors verslo ar visuomenės grupei. Beveik visos šios lengvatos tebegalioja ir šiuo metu.

Biudžetų netekimai dėl lengvatų 2023 m. buvo 561,8 mln. Eur arba 19,2% didesni negu patirti 2022-aisiais, skaičiuoja ministerija. Padidėjimo pagrindinės priežastys – dėl padidėjusio neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) ir dėl to išaugusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) netekimų bei „išskirtinai didelių pelno mokesčio (PM) netekimų vienai įmonei išmokėjus rekordinio 1,6 mlrd. Eur dydžio neapmokestinamus dividendus užsienio apmokestinamiesiems vienetams“, apžvalgoje paaiškina FM.

Didžiausius nepriklausomos Lietuvos istorijoje 1,61 mlrd. Eur dydžio dividendus savo akcininkei 2023 m. išmokėjo Vilniaus biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“,  priklausanti JAV kompanijai „Thermo Fisher Scientific“.  Teisės aktai numato, kad Lietuvos įmonės dividendai, išmokėti užsienio kontroliuojančiajai įmonei, gali būti  neapmokestinti.  

Dėl taikytų lengvatų biudžetai 2023 m. neteko 1,7 mlrd. Eur GPM, 488,5 mln. Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 490,9 mln. Eur PM ir 337,4 mln. Eur iš akcizų, skaičiuoja FM. 

VŽ tenka kliautis 2023 m. duomenimis, nes 2024 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų apžvalga kol kas nėra paviešinta. 

Tačiau tikėtina, kad pernai biudžetų praradimai dėl mokestinių lengvatų taip pat yra solidūs. 

Ankstesnė Vyriausybė prognozavo, kad 2024 m. dėl galiojančių keturių pagrindinių mokesčių lengvatų (kurios nėra privalomos pagal ES teisę) pajamų iš mokesčių netekimai gali siekti 3,3 mln. Eur. Skaičiuota, kad daugiausia pajamų nebus gauta iš GPM – 2,1 mlrd. Eur. PM pajamos dėl lengvatų 2024 m. turėjo būti mažesnės 506,6 mln. Eur, o PVM ir akcizų pajamos – atitinkamai 323,7 mln. Eur ir 316,2 mln. Eur.

Suprantama, ne visas FM apžvalgoje įvardintas lengvatas reikėtų vertinti tik kaip biudžeto netektis.

Dalis taikomų lengvatų yra socialiai orientuotos, pavyzdžiui, kasmet yra nustatomas didesnis NDP, nuo kurio neskaičiuojamas GPM.

Dėl NPD taikymo negautas GPM įplaukas praradimais galima vadinti tik su išlyga, nes, kaip yra aiškinęs Lietuvos bankas, NPD didinimas mažina GPM surinkimą, tačiau dėl to didėja gyventojų disponuojamosios pajamos ir taip paskatinama ekonomika.

Kita rūšis lengvatų yra skirta tam tikrai ekonominei veiklai ar elgsenai paskatinti, pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvatos MTEP veiklai ar investicijoms.