Per karo metus Rusijos trąšų ir dujų importas į ES ne sumažėjo, o išaugo

Nuo 2022 m. pirmojo iki 2024 m. ketvirtojo ketvirčio Europos Sąjungos (ES) valstybių eksporto į Rusiją apimtis sumažėjo 62%, o importo iš Rusijos – 85%, neseniai paskelbtoje Rusijos ir ES tarptautinės prekybos apžvalgoje nurodo Eurostatas.

Didžiausias prekybos su Rusija deficitas, sudaręs 46 mlrd. Eur, buvo užfiksuotas 2022 m. antrąjį ketvirtį – netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, nurodo Eurostatas.  

Tai, kad tada ES iš Rusijos importavo nepalyginamai didesnės vertės prekių nei eksportavo į valstybę agresorę, statistikai aiškina tuo metu itin smarkiai išaugusiomis energetinių išteklių kainomis.   

Tačiau vėliau, kai ES  įvedė importo apribojimus daliai rusiškų prekių ir pradėjo kristi energijos kainos, tarptautinės prekybos deficitas ėmė smarkiai trauktis. 2024 m. paskutinį ketvirtį jis sudarė tik 2,1 mlrd. Eur.

Ką ES importuoja iš Rusijos

Penkios svarbiausios Rusijos importo į ES šalis prekės minėtu laikotarpiu buvo gamtinės dujos, naftos produktai, trąšos, nikelis, geležis ir plienas, nurodo Eurostatas –  jos sudarė daugiau nei 60% viso ES importo iš Rusijos apimties.

Gamtinėms dujoms, naftos produktams ES pritaikė tam tikrus importo apribojimus, tačiau yra  padaryta ir nemažai išimčių, atkreipia dėmesį statistikai.  ES apribojo ir trąšų, geležies bei plieno importą iš Rusijos, bet šiose prekių grupėse taip pat išliko leidžiamų importuoti produktų.

Trąšų importas

Tarp valstybių, kurios nepriklauso Bendrijai, Rusija tebėra didžiausia trąšų tiekėja ES rinkai.

Dar daugiau – ES trąšų importo iš trečiųjų šalių portfelyje Rusijos dalis nuo karo pradžios išaugo: 2022 m. antrąjį ketvirtį Rusijai teko 20% dalis, o praėjusių metų paskutinį ketvirtį – jau 25% dalis.

Po Rusijos kitos dvi didžiausios trąšų eksportuotojos, nepriklausančios ES, buvo Egiptas (21% trečiųjų šalių trąšų importo) ir Marokas (13%).

Skaičiuojant pagal apimtis, trąšų iš Rusijos importas sumažėjo 26 p. punktais, lyginant 2021 m. pirmąjį ir 2024 m. ketvirtąjį ketvirčius.

Tačiau importuotų iš Rusijos trąšų vertė nuo 2021 m. pirmojo ketvirčio iki 2022 m. išaugo du kartus, nes tuo metu itin smarkiai pakilo jų kainos.

Gamtinių dujų importas

Gamtinių dujų iš Rusijos 2024 m. ketvirtą ketvirtį ES valstybės įsigijo 60% mažiau (pagal apimtis) nei 2021 m. sausį-kovą. Tačiau dėl pakilusių kainų šio importo vertė per šį laikotarpį sumažėjo tik 9%, skaičiuoja Eurostatas.  

Rusijos dalis tarp dujų pardavėjų iš ne ES šalių karo laikotarpiu sumažėjo nežymiai – nuo 24% 2022 m. antrąjį ketvirtį iki 22% pernai spalį-gruodį. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį iš Alžyro ir Norvegijos dujų importuota daugiau nei iš Rusijos.  

Suskystintų gamtinių dujų importas

Eurostatas atskirai įvertino suskystintų gamtinių dujų importo iš Rusijos į ES valstybes tendencijas.

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį Rusija buvo antra didžiausia (tarp trečiųjų šalių) suskystintų dujų tiekėja ES valstybėms.

Per karo metus Rusijos dalis ES suskystintų dujų importo iš ne ES valstybių portfelyje smarkiai išaugo: 2022 m. antrąjį ketvirtį Rusijai teko 11% šio importo, o 2024 m. paskutinį ketvirtį – jau 22%.

Didžiausią šio importo pyrago dalį – 36% – praėjusių metų pabaigoje buvo atsiriekusios Jungtinės Valstijos.

2024 m. paskutinį ketvirtį Rusija suskystintų gamtinių dujų į ES importavo 18% daugiau nei 2021 m. pirmąjį ketvirtį. Šio importo vertė dėl smarkiai išaugusių kainų per šį laikotarpį padidėjo 274%, skaičiuoja Eurostatas.

Tiesa, energetinių resursų kainoms mažėjant, suskystintų gamtinių dujų importo vertė nuo 2023 m. trečiojo ketvirčio taip pat mažėja.

Naftos produktų importas

2021 m. Rusija buvo didžiausia naftos ir jos produktų tiekėja ES valstybėms.

Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, naftos produktų tiekimo  į ES šaltiniai iš esmės pasikeitė – ši tendencija ėmė ryškėti jau 2022 m. antrąjį ketvirtį ir tęsėsi iki 2024 m. pabaigos.

Rusiškos naftos ir jos produktų dalis ES importo iš trečiųjų šalių portfelyje susitraukė nuo 18% 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį iki 2% paskutinį praėjusių metų ketvirtį.

Naftos produktus iš Rusijos pakeitė produkcija iš Jungtinių Valstijų (importo dalis išaugo 7 p. punktais), Kazachstano (4 p. punktais), Saudo Arabijos (2 p. punktais) ir Norvegijos (1 p. punktu).

Skaičiuojant pagal apimtis, 2024 m. ketvirtą ketvirtį ES iš Rusijos importavo tik dešimtąją dalį to, ką buvo importavusi 2021 m. pirmąjį ketvirtį. Per šį laikotarpį Bendrijos šalių importuotų naftos produktų vertė nukrito 13%.

Geležies ir plieno importas

Geležies ir plieno, importuojamų į ES iš trečiųjų šalių, Rusijai tenkanti dalis per karo metus nežymiai susitraukė: 2024 m. paskutinį ketvirtį ji buvo 1 p. punktu mažesnė nei 2022 m. antrąjį ketvirtį.

Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį didžiausios geležies ir plieno pardavėjos ES rinkai buvo Kinija ir Pietų Korėja (kiekviena užėmė po 10% šios produkcijos importo iš ne ES šalių portfelyje).  

Nikelio importas

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį iš Rusijos importuoto nikelio apimtis sudarė 76% dalį tos apimties, kurią Rusija importavo 2021 m. pirmąjį ketvirtį. Nikelio importo vertė per tą patį laikotarpį sumažėjo 46%.  

Nikelio importo iš Rusijos vertė dėl augusios paklausos ir didėjusių kainų buvo smarkiai išaugusi dar iki karo, o vėliau ji smarkiai sumažėjo, nurodo Eurostatas.

ES netaikė specialių ribojimų nikelio importui. Tačiau paskutinį praėjusių metų ketvirtį ES rusiško nikelio ES importavo 22 p. punktais mažiau, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu.

Šiuo laikotarpiu išaugo nikelio eksporto iš Jungtinių Valstijų (10 p. punktų daugiau), Norvegijos (5 p. punktų daugiau) ir Jungtinės Karalystės (4 p. punktų daugiau) dalis.

Ką į Rusija eksportuoja ES

Nuo 2021 m. pirmojo iki 2024 m. ketvirtojo ketvirčio 4-ių svarbiausių prekių – mašinų, įrangos, transporto priemonių ir plastiko – eksporto iš ES į Rusiją apimtys smarkiai susitraukė.

Išimtis yra ES farmacijos produktai.

Jų eksportas į Rusiją 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo pasiekęs piką, kai apimtis sudarė beveik 2,9 mlrd. Eur. 2024 m. paskutinį ketvirtį farmacijos produktų ES į Rusiją eksportavo kiek mažiau – už 2,2 mlrd. Eur.   

Didžiausios ES importuotojos iš Rusijos

Praėjusiais metais ES prekių iš Rusijos importavo iš viso už 36 mlrd. Eur, o trys didžiausios importuotojos buvo Vokietija (importo apimtis – 4,9 mlrd. Eur), Prancūzija (3,9 mlrd. Eur) ir Slovakija (3,5 mlrd. Eur).  

Lietuva per pastaruosius trejus metus importo iš Rusijos mastą sumažino 20 kartų, gerokai daugiau nei visa ES: nuo 4,51 mlrd. Eur 2021 m. iki 0,22 mlrd. Eur 2024-aisiais.