Apmokestinimas reorganizuojant: įmonių sujungimas, padalinimas ir išdalinimas

Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 41 str. yra nustatyti reorganizavimo ir perleidimo atvejai, kai dėl turto perleidimo ar akcijų keitimosi atsiradusios įmonių ir jų dalyvių turto vertės padidėjimo pajamos, laikantis visų PMĮ sąlygų, gali būti neapmokestinamos pelno mokesčiu (PM).

Jeigu reorganizavimas neatitinka šių sąlygų, tokie veiksmai yra apmokestinami kaip turto vertės padidėjimo pajamos pagal PMĮ 16 str. taisykles.

Priminsiu, kad reorganizavimas ar perleidimas turi atitikti PMĮ 41 str. 1, 2 ar 3 d. bet kuriame punkte nustatytas sąlygas. Šios sąlygos jau analizuotos mano ankstesniuose straipsniuose. Juos galite rasti čia ir čia.

Šį kartą panagrinėkime, kaip praktikoje atrodo trys aktualūs reorganizavimo atvejai – sujungimas, padalinimas ir išdalinimas. 

Sujungimas

Atliekant sujungimą aktualios yra dvi esminės sąlygos:

• įsigyjamųjų įmonių visas turtas, teisės ir pareigos perduodami įsigyjančiajai įmonei, IR
• įsigyjamųjų įmonių dalyviai vietoj turėtų įsigyjamosios įmonės akcijų (dalių, pajų) mainais gauna išleistų įsigyjančiosios įmonės, kuriai pereina įsigyjamosios įmonės turtas, teisės ir pareigos, akcijų (dalių, pajų).

Taigi, sujungimas yra toks reorganizavimas, kai dvi ar daugiau įmonių (įsigyjamosios įmonės) baigia savo veiklą, be likvidavimo procedūros sujungiamos į naują įmonę (t. y. įsigyjančiąją įmonę).

Svarbu nepamiršti, kad šiuo atveju keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto steigimo metu išleistas akcijas pagal reorganizavimo sąlygose numatytą akcijų keitimo santykį, jeigu susidaręs akcijų kainų skirtumas apmokamas pinigais, turi būti išpildoma papildoma sąlyga:

• įsigyjamųjų įmonių (t. y. po reorganizavimo pasibaigsiančių įmonių) akcininkams taip išmokama suma negali būti didesnė kaip 10% įsigyjančiosios įmonės naujai išleistų akcijų nominalios vertės, o jei nominalios vertės nėra – balansinės akcijų vertės.

Ši sąlyga aktuali ir toliau nagrinėjamam išdalijimui bei padalijimui.

Išdalijimas

Išdalijant yra aktualios dvi esminės sąlygos:

• įsigyjamosios įmonės visas turtas, teisės ir pareigos perduodami įsigyjančiosioms įmonėms, IR
• įsigyjamosios įmonės dalyviai vietoj turėtų įsigyjamosios įmonės akcijų (dalių, pajų) proporcingai mainais gauna naujai išleistų įsigyjančiųjų įmonių akcijų (dalių, pajų).

Taigi, šiuo atveju įsigyjamoji įmonė yra tas juridinis asmuo, kuris išdalija savo turtą, teises ir pareigas į dvi ar daugiau dalių ir perduoda jas dviem ar daugiau jau veikiančių įmonių.

O įsigyjančios įmonės yra jau esančios, veikiančios įmonės, kurioms perduodami įsigyjamosios įmonės išdalytas turtas, teisės ir pareigos.

Vadinasi, išdalijimo atveju įmonė, kaip įsigyjamasis juridinis asmuo, baigia savo veiklą, be likvidavimo procedūros išdalija savo turtą, teises ir pareigas į dvi ar daugiau dalių ir tuo pačiu momentu perduoda jas dviem ar daugiau jau esančių įmonių, t. y. įsigyjančiosioms įmonėms.  

Tai galioja ir tada, kai įsigyjančioji įmonė iki įsigyjamosios įmonės išdalijimo jau turėjo įsigyjamosios įmonės akcijų arba įsigyjamoji įmonė turėjo supirkusi savo akcijų.                                         

Padalijimas

Padalijimo atveju aktualios šios esminės sąlygos:

• įsigyjamosios įmonės visas turtas, teisės ir pareigos perduodami įsigyjančiosioms įmonėms, IR
• įsigyjamosios įmonės dalyviai vietoj turėtų įsigyjamosios įmonės akcijų (dalių, pajų) proporcingai mainais gauna įsigyjančiųjų įmonių steigimo metu išleistų akcijų (dalių, pajų).

Šiuo atveju įmonės reorganizuojamos padalijant – kai įmonė (t. y. įsigyjamoji įmonė), kuri baigia savo veiklą, be likvidavimo procedūros išskaido savo turtą, teises ir pareigas į dvi (ar daugiau) dalių ir tuo pačiu momentu perduoda jas dviem (ar daugiau) naujai kuriamoms įmonėms, t. y. įsigyjančiosioms įmonėms. 

Kitaip tariant, padalijimo atveju įsigyjamoji įmonė yra juridinis asmuo, kuris išskaido savo turtą, teises ir pareigas į dvi (ar daugiau) dalis ir perduoda jas dviem ar daugiau naujai kuriamų įmonių.

O įsigyjančiosios įmonės yra du ar daugiau naujai įsteigti juridiniai asmenys, kuriems perduodami įsigyjamosios įmonės išskaidytas turtas, teisės ir pareigos.

Dar keli svarbūs dalykai

Kalbant apie tokius reorganizavimus verta priminti, kad jeigu reorganizavime dalyvauja užsienio įmonė, ji turi tenkinti tris sąlygas:

• yra ES valstybės narės rezidentė mokesčių tikslais IR
• ES valstybėje narėje turi verslo organizavimo formą, nurodytą 1990-07-23 Tarybos direktyvos 90/434/EB (su visais vėlesniais jos pakeitimais) (toliau – reorganizavimų ES Direktyva) priede, IR
• tokia užsienio įmonė yra pelno ar atitinkamo panašaus mokesčio mokėtoja.

Žinoma, svarbu prisiminti ir bazines nuostatas – kad reorganizavimo, perleidimo, likvidavimo atskirų atvejų apmokestinimą, turto vertės pajamų bei nuostolių pripažinimą tam tikrais reorganizavimo, likvidavimo, perleidimo atvejais reglamentuoja PMĮ IX skyrius.

Todėl įmonės ar jos dalyvių turto vertės padidėjimo pajamoms ar nuostoliams PMĮ IX skyriaus nuostatos taikomos tik tada, jeigu reorganizavimas atitinka visus PMĮ 41 str. bet kurio punkto kriterijus. Reorganizavimo etapai turi vykti taip, kaip numato PMĮ.

Kaip žinoti, ar neatsiras PM           

Pirma. Svarbu apskritai atskirti, kuris reorganizavimo atvejis planuojamas atlikti.

Antra. Įmonių grupių atstovai, teisininkai ar finansininkai turi įvertinti konkretaus reorganizavimo atvejo priskyrimą taip, kaip tai numato PMĮ, – ar tai yra sujungimas, padalinimas, išdalinimas ar kitas atvejis pagal PMĮ 41 str. 2 dalį.

Trečia. Minėti atitinkami įmonių grupių atsakingi atstovai taip pat turi įvertinti konkretaus reorganizavimo atitiktį PMĮ 41 str. 1, 2 ar 3 d. punktuose nustatytoms visoms sąlygoms.

Specialistai konsultuoja – rubrika, kurioje įvairių sričių ekspertai pataria „Verslo žinių“ skaitytojams jiems aktualiais klausimais. Savo versle ar profesinėje veikloje susidūrėte su iššūkiais – klauskite straipsnio šone ar pabaigoje esančioje specialioje formoje „Siūlau temą“ arba [email protected]. Redakcija parinks ekspertus, kurie padės rasti sprendimus.