EK vadovė: skatinsime inovacijas ir bent 25% verslui sumažinsime biurokratinę naštą

Papildyta Vidmanto Janulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, komentaru

Taip vadinamas „Konkurencingumo kompasas“ paskelbtas, nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ambicijos smarkiai apkarpyti verslo reguliavimą už Atlanto poveikio. Taip pat dokumente atliepiama, kaip bus siekiama konkuruoti su JAV ir Kinija dirbtinio intelekto bei kitose inovacijų srityse.

Ursula von der Leyen, EK pirmininkė, trečiadienį, pristatydama šį planą, pirmiausiai pažadėjo skatinti inovacijas Europoje. 

„Turime iš naujo paleisti Europos inovacijų variklį“, – žurnalistams Briuselyje sakė U. von der Leyen.

Pavyzdžiui, Europos Sąjunga pasiūlys įsteigti pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūrą, kuri, remdamasi JAV vyriausybinių įstaigų pavyzdžiu, investuotų į strategines technologijas ir būtų platesnio masto pastangų didinti ES konkurencingumą dalis.

Bendrija taip pat ragins sukurti naują bendrą superkompiuterių infrastruktūrą, skirtą dirbtiniam intelektui vystyti.

EK vadovė taip pat žadėjo, kad ES ir toliau laikysis krypties, kuria eina siekdamas ambicingų anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų, kartu mažindamas biurokratines kliūtis verslui.

„Europa turi viską, ko jai reikia, kad sėkmingai dalyvautų lenktynėse. Tačiau kartu turime ištaisyti savo trūkumus, kad atgautume konkurencingumą“ – kalbėjo U. von der Leyen.

Žada bent 25% sumažint biurokratinę naštą

Remiantis projektais, dalis šių pastangų bus susijusi su ataskaitų teikimo reikalavimų bendrovėms mažinimu ir tvarumo taisyklių racionalizavimu.  

Skelbiama, kad Europos Komisija sieks palengvinti verslo sąlygas tūkstančiams mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių.

Penkerių metu planas nustato tikslą bent 25% sumažinti įmonių administracinę naštą ir bent 35% sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms.  Tai ES bendrovėms turėtų leisti kasmet sutaupyti apie 70 mlrd. Eur.

Bendras reguliavimas startuoliams

Taip pat siekiant supaprastinti inovatyvaus verslo veikimą visoje Bendrijoje, siūloma įteisinti taip vadinama 28-ąjį reguliavimo režimą (kuris veiks greta 27 ES šalių narių nacionalinio reguliavimo).

Siūlymo projektas, kuris turėtų pasirodyti dar šiemet, numato, kad bus supaprastintos taikytinos taisyklės, įskaitant atitinkamus įmonių teisės, nemokumo, darbo ir mokesčių teisės aspektus.  Taip pat sumažintos verslo nesėkmės sąnaudos.

„Tai leis inovatyvioms bendrovėms naudotis vienu bendru taisyklių rinkiniu visur, kur jos investuoja ir vykdo veiklą bendrojoje rinkoje“, – skelbia EK.

Gelbėjimosi ratas pramonei

Be to, kaip skelbiama parengtuose projektuose vėliau šiais metais ES pateiks naują valstybės pagalbos sistemą ir pasiūlys nustatyti Europos įmonių pirmenybę viešųjų pirkimų sutartims svarbiausiuose sektoriuose ir technologijų vystyme.

Siekdama spręsti aukštų energijos kainų namų ūkiams ir pramonei problemą, Europos Komisija taip pat planuoja pateikti planą, kuriuo bus siekiama stiprinti rinkos integraciją, sudaryti sąlygas plačiau naudoti garantijas ir rizikos mažinimo priemones, kad būtų skatinami ilgalaikiai elektros energijos pirkimo susitarimai.

Taip pat siekdama sumažinti tiekimo grandinių priklausomybę nuo išorės: EK pasiūlys bendrą svarbiausių žaliavų pirkimo platformą, nors ir toliau sudarinės prekybos susitarimus su panašiai mąstančiomis šalimis visame pasaulyje.

Silpnoji vieta – neįvardytas finansavimas

Taigi „Konkurencingumo kompasu“ iš esmės siekiama nustatyti gaires ateinantiems penkeriems metams, kaip konkuruoti su tokiomis šalimis, kaip JAV ir Kinija.

Siekiama įgyvendinti daugelį rekomendacijų, kurias praėjusiais metais pateikė Mario Draghi, buvęs Europos Centrinio Banko pirmininkas, tačiau dokumente nesprendžiamas opiausias klausimas – kaip tiksliai rasti šimtus milijardų eurų, reikalingų planams įgyvendinti.

Tačiau U. von der Leyen trečiadienį žurnalistams sakė, kad siekiant užtikrinti finansavimas Bendrijoje bus sukurta Santaupų ir investicijų sąjunga (European Savings and Investments Union), efektyviau įdarbinta kapitalo rinka, leisianti investuoti europiečių santaupas į ES ekonomikos inovavimą ir konkurencingumo stiprinimą.

Pasak EK vadovės, jei Bendrijoje veiktų efektyvi, jos žodžiais „gili ir likvidi“ kapitalo rinka, būtų galima kasmet į ES papildomai pritraukti 470 mlrd. Eur.  Dabar kasmet apie 300 mlrd. Eur europiečių pinigų investuojama ne Bendrijoje.

Išties padidinti ES konkurencingumą nėra lengva užduotis. 

M. Draghi ataskaitoje įvertinta, kad iki 2030 m. Bendrijai kasmet reikia 800 mlrd. Eur papildomų investicijų: toks investicijų ir BVP santykis paskutinį kartą buvo pasiektas tik praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Visgi U. von der Leyen teigimu, „Konkurencingumo kompasas“ paverčia puikias M. Draghi ataskaitos rekomendacijas veiksmų planu.

„Taigi dabar turime planą. Turime politinės valios. Svarbiausia – greitis ir vienybė. Pasaulis mūsų nelaukia. Visos valstybės narės su tuo sutinka. Taigi paverskime šį sutarimą veiksmais“, – pridūrė EK vadovė.

Svarbiausia įgyvendinimo greitis

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas, sveikina Europos Komisijos planuose įrašytus tikslus, prie kurių iškėlimo taip pat prisidėjo ir Lietuvos gamintojai. 

Vienas iš iššūkių, smukdančių konkurencingumą, šiandien gamintojams yra aukštos energetikos kainos, tačiau lygiai taip pat yra svarbu nenukrypti nuo ES žaliojo kurso.

„Pasirinktas žaliasis kursas ES nesikeičia, tačiau kiek palengvinti reikalavimai chemijos pramonei, kuriai terminai pasiekti žaliosios transformacijos tikslus buvo per greiti“, – komentavo V. Janulevičius.

Jis teigiamai vertina EK planus suteikti pirmenybę Europos gamintojams viešuosiuose pirkimuose renkantis tiekėjus.

„Todėl, kad visa ES pirkimų sistema ir ateinantys nauji reikalavimai, jie visi suponuoja tai, kad europinė prekė pagaminta su mažesne CO2 emisija, turėtų turėti papildomą kainos išskirtinumą arba priedą, lyginant su trečiųjų šalių prekėmis, pagamintomis, pavyzdžiui, JAV, Kinijoje, Turkijoje ar kitose šalyse, su kuriomis neturime laisvosios prekybos sutarties“ – kalbėjo LPK vadovas.

Kalbėdamas apie EK iškeltą prioritetą skatinti inovacijas, jis pabrėžė, kad tai yra reakcija į JAV veiksmus ir, pavyzdžiui, naujosios JAV administracijos planus skatinti dirbtinio intelekto vystymąsi.

„Akivaizdu, kad kas turės dirbtinį intelektą, tas absoliučiai valdys labai įvairias sritis. Taigi mes turime turėti savo DI, nes pasitikėti ir už programinę įrangą mokėti kažkam yra netvaru. Aš tikiu, kad mes turime eiti šituo keliu“, – tęsė V. Janulevičius.

Vertindamas EK planus karpyti biurokratiją verslui pramonininkų atstovas sakė, kad Europa neturi kito pasirinkimo, tačiau jis taip pat akcentavo, kad kalbant ir apie nacionalines kliūtis verslui, tos kliūtys turi būti mažinamos greitai.  

Lygiai taip pat, kaip ir paprastinami ataskaitų reikalavimai, pvz., gauti ES finansavimą, nes dėl tų reikalavimų šiuo metu verslas dažnai negauna kapitalo prieigos, o tai mažina bendrovių konkurencingumą.

„Šiandien geriausia paskata ar paskola yra neišduota. Tai su tokiu požiūriu mes toli nenuvažiuosime ir reikia pradėti nuo savęs“, – aiškino pašnekovas.

Apibendrindamas LPK vadovas sakė, kad Europos Komisija pasirinko teisinga kryptis. 

„Bet dabar esmė yra tai, ką ir pasakė U. von der Leyen, kad svarbiausia dabar yra šitą planą  įgyvendinti greitai“, – pridūrė V. Janulevičius.