TOP 20 įmonių su didžiausia mokestine nepriemoka

Didesnę nei 1 mln. Eur nepriemoką sausio 13 d. turėjo 8 įmonės (neįskaičiuojant tų, kurios turi bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduotos įmonės statusą, dėl nepriemokos yra pradėjusios mokestinį ginčą arba yra su VMI sudariusios mokestinės pagalbos sutartį), rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.  

[infogram id="3ca8c8bc-74c9-4177-a332-445d24c44666" prefix="4Ss" format="interactive" title="Didžiausi VMI skolininkai, 2025 01 13"]

„Nesuvaikščiojo“ sudengimai

„Mokestinė skola susidaro, nes UAB „Orbio World“ mokėtina mokesčių suma yra dengiama kitų grupės įmonių mokesčių permokomis“, – VŽ aiškina Tomas Mačernis, „Orbio Word“ vadovas.

Tarptautinėse rinkose veikiant e. prekybininkė „Orbio World“, prekiaujanti elektronikos gaminiais, grožio ir sveikatingumo bei namų apyvokos produktais, sausio 13 d. turėjo 1,2 mln. Eur mokestinę nepriemoką.  

Iš principo tai užfiksuota grynai techninė nepriemoka, nesusijusi su bendrovės finansine situacija.

„Pavyzdžiui, šiuo metu yra 3 kabančios, bet VMI dar nepatvirtintos mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys. Tokias sutartis VMI tvirtina per 30 dienų laikotarpį, o kol patvirtinimo nėra – kabo skola. Pas mus taip būna kiekvieną mėnesį“, – nurodo T. Mačernis.

Šiuo metu bendrovė dar neturi patvirtintų finansinių 2024 m. rezultatų, o, preliminariais duomenimis, pasak T. Mačernio, jos pajamos pernai augo apie 20%, palyginti su 2023 m. Tada „Orbio World“ pajamos sudarė beveik 140 mln. Eur, o grynasis pelnas siekė beveik 7 mln. Eur. 

Nepriemokos nebėra 

VMI duomenimis, UAB „Lidl Lietuva“ sausio 13 d. turėjo 1,28 mln. Eur mokestinę nepriemoką.

Pasak Antano Bubnelio, „Lidl Lietuvos“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo, sausio 23 d. įmonė skolų VMI nebeturi, o anksčiau buvo užfiksuota laikina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka, susidariusi po praėjusiais metais įvykusio nekilnojamojo turto pardavimo sandorio.  

„Sandorio metu buvo pasinaudota Lietuvoje įprastu PVM nepriemokos perdavimo mechanizmu, kai PVM mokėjimo įsipareigojimas perduodamas tokių objektų pirkėjui“, – nurodė A. Bubnelis.

NT pardavimo ypatumai

UAB „Aksominės kopos „Nida“, sausio 13 d. duomenimis, turėjo 1 mln. Eur mokestinę nepriemoką.

Projektas „Aksominės kopos „Nida“, kurį plėtoja Liuksemburgo ir Lietuvos investicinės bendrovė „Dao Family“, šiuo metu baigtas – Nidoje esančio sovietinių laikų poilsio komplekso „Auksinės kopos“ kapitalinis remontas jau yra atliktas.

Jo metu kompleksas buvo padalytas į gyvenamąją (poilsio) dalį – 65 privačius apartamentus, ir viešąją infrastruktūrą (SPA centras, baras, vidaus ir lauko baseinai, restoranas).

Šiuo metu vyksta privačių apartamentų pardavimas – pasak Artūro Razgūno, bendrovės „Aksominės kopos „Nida“ vadovo, „Dao Family“ partnerio, pardavimus tikimasi užbaigti per vieną du mėnesius.

VMI užfiksuotą nepriemoką A. Razgūnas aiškina verslo specifika.

„Kai sudarome su pirkėju notarinę sutartį, išrašome jam sąskaitą, o tada atsiranda PVM prievolė, nes tai yra negyvenamosios paskirties turtas ir kiekvieno parduoto buto kainoje yra įskaičiuotas PVM. Tačiau klientai atsiskaito vidutiniškai per 30–45 dienas – maždaug tiek užtrunka gauti paskolą, susitvarkyti kitus dalykus. Todėl kai mes mėnesio pabaigoje deklaruojame PVM, atsiranda nepriemoka, nes nespėja „suvaikščioti“ lėšos“, – pasakoja A. Razgūnas.  

Anot jo, bendrovės PVM nepriemokos dydis kinta ir priklauso nuo to, kiek per ne visą mėnesį buvo atlikta pardavimų.

„Sekasi puikiai, pirkėjų netrūksta. Tiesiog galutinis apartamentų pardavimas šiek tiek išsitempia laike. Pavyzdžiui, išrašius sąskaitą už šios savaitės pardavimus, vėl atsiras apie 0,5 mln. Eur nepriemoka. Skolos dydis visą laiką keičiasi ir taip bus, kol išparduosime visą turtą. Tada nepriemokos nebeliks“, – aiškina A. Razgūnas.

Dalyvauja restruktūrizavimo procese

UAB „Grain LT“, kurios akcininkė yra AB „Auga group“, VMI sausio 13 d. užfiksuotos 1,17 mln. Eur mokestinės nepriemokos atsiradimo priežasčių plačiau nekomentavo, tačiau nurodė, kad tai susiję su „Auga gruop“ restruktūrizavimu.

„Šiuo metu negalime teikti detalesnės informacijos, nei kad skelbta 2024 m. gruodžio 6 d. per NASDAQ biržą. „Grain LT“ patenka į dalį grupės dukterinių bendrovių, kurioms inicijuoti restruktūrizavimo procesai“,  – VŽ atsakė Laurynas Miškinis, AB „Auga group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas ir UAB „Grain LT“ vadovas.

Sausio pradžioje pranešta, kad Vilniaus apygardos teismas nutarė iškelti „Auga group“ restruktūrizavimo bylą.

Restruktūrizavimo procesas inicijuotas įmonės valdybos sprendimu. Valdyba taip pat rekomendavo bendrovės kontroliuojamų grupės įmonių vadovams įvertinti būtinumą inicijuoti restruktūrizavimo procesus atskiroms grupės įmonėms.

Sudėtinga sistema

Kaip VŽ aiškino Saulius Žilinskas, kreditinės rizikos valdymo UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius, VMI administruoja įvairius mokesčius, o tai kiek apsunkina skolų apskaičiavimą.

Greta pagrindinių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio (PM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų, VMI globoje dar yra baudos, NT, žemės ir dar kai kurie kiti mokesčiai. Terminai, kada juos reikia sumokėti, irgi skiriasi.

„Pavyzdžiui, pelno mokesčio, ypač avansinio, skaičiavimą, kurį atlieka pats verslas, tais metais mokesčių administratoriui nėra paprasta sukontroliuoti. PVM skaičiavimas yra konkretus, tačiau čia gali būti įvairių skaičiavimo vingrybių“, – aiškina S. Žilinskas.

Be to, VMI „sudengia“ skirtingas pagal savo juridinę prasmę skolas ir kartais susidarančias atskiras permokas, o tai užtrunka.

Pavyzdžiui, laikini įsiskolinimai gali atsirasti dėl PVM nepriemokų perėmimo tarp susijusių įmonių – VMI turi duoti leidimą perleisti įsipareigojimą, o prieš duodama leidimą tikrina, tad PVM įsipareigojimo perkėlimo susijusiai įmonei procedūra užtrunka.

Ties bankroto riba 

UAB „BigBrand“ sausio 13 d. turėjo beveik 1,75 mln. Eur nepriemoką VMI.

Kaip VŽ pripažino Vilius Jusevičius, didmeninės prekybos kosmetika ir grožio prekėmis įmonių „BigBrand“ ir „Unishop“ įkūrėjas, verslas yra atsidūręs ties bankroto riba.

Įmonės turi pareikalavimą kreditoriams grąžinti apie 10 mln. Eur, suma didėja kasdien, o netrukus pinigų pareikalaus obligacijų turėtojai, pasakojo V. Jusevičius. Pernai vasarą jo bendroves krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT).

„Atstovauju dviem įmonėms – „BigBrand“ ir „Unishop“. „BigBrand“ atsakinga už obligacijas, o „Unishop“ turi kitokių įsipareigojimų, trumpalaikių paskolų iš įmonių, privačių asmenų. „Unishop“ šiemet planavo gauti papildomą finansavimą, o „BigBrand“ su „Orion Securities“ yra pasirašiusi sutartį dėl 10 mln. Eur papildomų paskolų leidžiant obligacijas. Nei viena, nei kita neįvyko“, – VŽ pasakojo V. Jusevičius.

Dešimtmetis teismuose

Didžiausią mokestinę nepriemoką – beveik 5,6 mln.  Eur – turėjo UAB „Naftos grupė“, anksčiau užsiėmusi prekyba naftos produktais.

Tai įmonė, dėl kurios turto pasisavinimo teisėsaugos tyrimai ir nagrinėjimai teismuose trunka ilgiau nei dešimtmetį.  Ypač sudėtingoje 146 tomų byloje buvo nuteisti šeši asmenys ir dvi bendrovės.

Prokurorai teismui dar 2015 m. perdavė bylą dėl „Naftos grupės“ buvusių vadovų piktnaudžiavimo, padarant didesnę nei 20 mln. Eur žalą įmonei, daugiau kaip 600.000 Eur iššvaistymo, organizuoto grupinio turto pasisavinimo, pinigų plovimo ir kt.

Teismų maratonas vyko metų metus. Pernai liepą Apeliacinis teismas skyrė švelnesnes nei žemesnės instancijos teismas bausmes „Naftos grupės“ savininkams ir vadovams broliams Arturui ir Antanui Urbučiams ir dar keturiems kaltinamiesiems.   

2025 m. sausį baudžiamosios bylos ėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Kaip nurodo BNS, kasacinius skundus LAT pateikė visi 6 nuteisti asmenys, tarp jų – „Naftos grupės“ akcininkas Arturas Urbutis, kuriam skirtas laisvės atėmimas 6 metams ir 10.900 Eur bauda, kyšį paėmęs buvęs „Klaipėdos naftos“ (dabar „KN Energies“) komercijos direktorius Ričardas Milvydas, nuteistas 3 metų laisvės atėmimu, buvęs šios įmonės vadovas Jurgis Aušra, kuriam skirta 11.300 Eur bauda.

„KN Energies“ taip pat apskundė jai nepalankų sprendimą dėl beveik 21 mln. Eur žalos įmonei, kurią ji teigė patyrusi dėl „Naftos grupės“ ir su ja susijusių asmenų kaltės. Apeliacinis teismas pernai liepą paliko nenagrinėtą „KN Energies“ ieškinio dalį dėl 20,88 mln. Eur žalos už „Naftos grupei“ suteiktą išskirtinę teisę per valstybės įmonės terminalą tiekti gazolį.

Sustabdė veiklą

Antrą pagal dydį – beveik 3,4 mln. Eur – nepriemoką š. m. sausio 13 d. VMI turėjusi UAB „Sunergus“ anksčiau užsiėmė naftos produktų prekyba, dar prieš penketą metų buvo tarp didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų.

Tačiau įmonės veikla 2023 m. rugsėjį buvo sustabdyta, nurodoma bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Tų pačių metų balandį įmonė kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT) su prašymu panaikinti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir taip nutraukti įprastos veiklos tęstinumą.

„Rekvizitai.lt“ duomenimis, šiuo metu įmonė neturi nė vieno įdarbinto darbuotojo, o 2024 m. sausį–lapkritį iš viso sumokėjo 32 Eur mokesčių.

2015 m. „Sunergus“ iš koncerno „Achemos grupė“ buvo įsigijusi Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esantį Mockavos geležinkelių terminalą. Tai vienintelė Lietuvoje geležinkelio stotis, kuri turi tiesioginę jungtį su Lenkijos geležinkelių tinklu ir turi galimybę naudoti abiejų standartų (rusiško ir europinio) geležinkelio vėžes.

Prieš keletą metų Mockavos terminalą įsigijo AB „Orlen Lietuva“, kuri jį šiuo metu modernizuoja ir plečia, naudoja produktų eksportui į Lenkiją ir Ukrainą.