Dividendų fontanai: kurios įmonės buvo dosniausios akcininkams

2023 m. didesnius nei 20 mln. Eur dividendus savo akcininkams (tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims) paskyrė 23 įmonės, kai kurios jų dividendus skyrė ir iš ankstesniais laikotarpiais sukauptų pelnų.

Metais anksčiau įmonių, kurių dividendams skirta suma viršijo 20 mln. Eur, buvo 14 – kone perpus mažiau.

Pirmoje sąrašo vietoje –  UAB „Vilniaus prekyba“, 2023 m. dividendams paskyrusi 240,1 mln. Eur, tai 40 mln. Eur daugiau nei 2022-aisiais. 

Pirmauja holdingai

„Vilniaus prekyba“ yra holdingo bendrovė, per kitas įmones valdanti mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus bei NT projektų vystymu ir NT nuoma užsiimančias bendroves ir jų grupes („Maxima grupė“, „Euroapotheca“, „Ermi Group“, „Akropolis Group“  ir kt.).

„Vilniaus prekybos“ akcijos lygiomis dalimis priklauso trims įmonėms: UAB „NVP projektai“, UAB „Entaras“ ir UAB „Patria Holdings“, kurios taip pat yra VŽ sudarytame didžiausias dividendų sumas 2023 m. skyrusių pelningiausių šalies įmonių sąraše. Kiekviena jų dividendams skyrė po 80,2 mln. Eur.  

Verslininkas Nerijus Numa šias bendroves kontroliuoja netiesiogiai – daugiausia per Nyderlanduose registruotą įmonę „Metodika B V“ ir fondą.

Nepaskirstytas „Vilniaus prekybos“, kurios galutinis naudos gavėjas yra N. Numa, pelnas 2023 m. sudarė beveik 710 mln. Eur, rodo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai.

Antroji dosniausių įmonių sąraše – 156,2 mln. dividendų 2023 m. skyrusi AB „Ignitis gamyba“, kuri užsiima elektros ir šilumos gamybos, tiekimo, prekybos elektra ir kt. veikla. 

Ją kontroliuoja verslo valdymo AB „Ignitis grupė“, kurios daugiau nei 70% priklauso Lietuvos valstybei. Ši bendrovė 2023 m. skyrė 91,7 mln. Eur dividendų. Iš jų valstybei sumokėti dividendai siekė 68,8 mln. Eur.  

Valstybė kontroliuoja ir trečią dosniausią akcininkams įmonę – 121 mln. Eur dividendų paskyrusią VĮ Valstybinių miškų urėdiją.

Tiesa, urėdija į šią sumą įtraukia ne tik į valstybės biudžetą mokamą pelno įmoką (dividendus), kurie už 2023 m. sudarė 58,9 mln. Eur, bet ir netipinius mokesčius valstybei (privalomus atskaitymus už parduodą medieną bei valstybės turto  mokestį) ir įmonės lėšomis vykdomus specialius įpareigojimus (už priešgaisrinę miškų apsaugą, aplinkosaugos priemonių vykdymą, miškų pritaikymą rekreacijai, miško kelių priežiūrą ir kt.).

5-oje sąrašo vietoje yra SEB bankas, 2023 m. skyręs 85,2 mln. dividendų. Metais anksčiau didžiausius dividendus paskyrusių įmonių sąraše buvęs bankas „Swedbank“ 2023 m. dividendų nenumatė.

Visų laikų lyderė pagal dividendų sumą Vilniaus biotechnologijų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, 2022 m. akcininkams paskyrusi rekordinius 1,61 mlrd. Eur, kitais metais dividendų neskyrė, nors turėjo sukaupusi per 1 mlrd. Eur nepaskirstyto pelno.

Mokesčių lengvatos

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pelningiausių įmonių skirtos dividendų sumos smarkiai prasilenkia su Lietuvos bendrovių kitiems juridiniams asmenims 2023 m. išmokėta apmokestintų dividendų suma. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, visiems Lietuvos juridiniams vienetams buvo išmokėta 23,7 mln. Eur apmokestintų dividendų, o užsienio įmonėms – 11,1 mln. Eur.

Tačiau šioje statistikoje VMI fiksuoja tik apmokestintus dividendus, tad tikėtina, kad didžiausia dividendų, skirtų kitoms įmonėms, dalis buvo išmokėta pasinaudojus lengvatomis ir išlygomis, leidžiančiomis nemokėti pelno mokesčio (PM).

„Kad įmonė galėtų išmokėti dividendus, ji turi būti uždirbusi pelno, nuo kurio ji turi susimokėti PM, – taigi, nepriklausomai nuo to, ar dividendai išmokami juridiniam ar fiziniam asmeniui, prieš tai turėjo būti sumokėtas PM (nuo šių metų 16%, iki tol buvo 15%). Tačiau galimi atvejai, kad įmonė uždirbo pelno, tačiau paties PM (ar jo dalies) neturėjo pareigos mokėti, nes pasinaudojo kuria nors lengvata“, – VŽ sako Mantas Juozaitis, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris, mokesčių teisės ekspertas.

Pavyzdžiui, įmonė galėjo gauti pajamų kaip dividendus iš savo antrinių įmonių, kuriose ji ilgiau nei metus turi daugiau nei 10% akcijų.

Tokias sąlygas atitinka dalis bendrovių iš VŽ sudaryto sąrašo, pavyzdžiui, „Vilniaus prekybos“ grupės įmonės.  

„Lietuvos ir užsienio vienetų gauti dividendai gali būti neapmokestinti PM. Lietuvos ir užsienio įmonių atvejais tai reglamentuoja skirtingas Pelno mokesčio įstatymo straipsnis, tačiau esmė panaši – reikia 12 mėnesių išlaikyti ne mažiau nei dešimtadalį akcijų“, – primena M. Juozaitis.   

Kiti galimi variantai – įmonė galėjo uždirbtą praėjusių metų pelną sudengti su dar ankstesnių metų nuostoliais, kurie buvo sukaupti, bet nepanaudoti, nurodo jis. Arba galėjo perimti kitos grupės įmonės nuostolius ir jais susimažino savo apmokestinamąjį pelną.

Gali atkeliauti neapmokestinti

Pasak M. Juozaičio, tuo atveju, kai įmonių grupė yra iš kelių sluoksnių, t. y. holdingo įmonė valdo kelių antrinių bendrovių akcijas, o šios įmonės – dar kelias smulkesnes antrines bendroves, dividendai, kuriuos išmoka antrinės įmonės, iki holdingo įmonės gali atkeliauti neapmokestinti.

„Ir tai yra absoliučiai logiška, juk visa ši grupė yra valdoma to paties holdingo, t. y. pinigai juda tarp to paties asmens skirtingų kišenių – jokio pelno grupės mastu dėl to neuždirbama“, – pabrėžia mokesčių ekspertas.

Jeigu tokios dividendų apmokestinimo lengvatos nebūtų, anot jo, susidarytų absurdiška keliagubo apmokestinimo situacija.

Jis pateikia pavyzdį. Tarkime, fizinis asmuo valdo holdingo įmonę „A“, kuri turi antrinę įmonę „B“, o šioji turi antrinę įmonę „C“.  Jei nebūtų taikoma lengvata, įmonės „C“ skirti dividendai akcininką – fizinį asmenį – pasiektų apmokestinti 4 kartus: iš pradžių įmonė „C“ susimokėtų PM nuo uždirbto pelno, tada įmonė „B“ susimokėtų PM nuo gautų dividendų, tada tą patį padarytų įmonė „A“. 

Galiausiai fizinis asmuo – įmonės „A“ savininkas – sumokėtų gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo jam išmokėtos sumos.

„Susidarytų beveik 50% mokesčių, nors faktiškai savininkas tiesiog panorėjo gauti šiek tiek pelno iš savo įmonės „C“, – aiškina M. Juozaitis.

Nauda – nemokestinė

Lietuvoje galiojančios dividendų apmokestinimo taisyklės yra gana patrauklios – užtenka metus turėti bent 10% akcijų, kad iš antrinės įmonės gauti dividendai nebūtų apmokestinami, sako ekspertai.  

„Todėl užsienio vienetai įmonių grupėse dažniausiai egzistuoja ne dėl mokestinės naudos, o dėl įvairių kitų komercinių priežasčių“, – tvirtina M. Juozaitis.

Anot jo, nesvarbu, ar holdingui priklausančios visos įmonės yra registruotos Lietuvoje, ar dalis jų Lietuvoje, o kita dalis – kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, dividendų apmokestinimas nesiskiria.

„Visoje ES galioja ta pati Patronuojančių ir dukterinių įmonių direktyva, kuri numato, kad dividendai, išmokami tarp grupės įmonių, nėra apmokestinami. Todėl, net visas bendroves perkėlus į Lietuvą, dividendai nebūtų apmokestinami – nepriklausomai nuo jų dydžio“, – sako M. Juozaitis.

VŽ rašė, kad dėl iš esmės pasikeitusio ir itin griežto valstybių požiūrio į mokesčių vengimą šiandien holdingų kūrimas siekiant mokestinės naudos yra sumažėjęs iki minimumo.  

„Šiuo metu holdingai kuriami ne dėl mokestinių paskatų, o tenkinant verslo poreikius. Garsiosios „Apple“, „Starbucks“, „Fiat“, „McDonald’s“ ir kitų tarptautinių verslo milžinų bylos, kai kompanijos, sukūrusios sudėtingas struktūras ir pasinaudodamos atskirų šalių mokesčių sistemomis, sumažindavo efektyvųjį pelno mokesčio tarifą iki 2%, jau yra praeitis“, – VŽ yra sakęs Arūnas Šidlauskas, advokatų kontoros „Widen“ partneris, mokesčių grupės vadovas, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys.

Įvairios priežastys

Pasak M. Juozaičio, tai, kokią pelno dalį akcininkai nusprendžia skirti dividendams, lemia pačios įvairiausios priežastys.

„Neretai turi įtakos tai, kokioje vystymosi fazėje yra įmonė. Jei bendrovė plečiasi, visas uždirbtas pelnas būna reikalingas plėtrai finansuoti, todėl dividendai paprastai neskirstomi. Jei įmonė įsitvirtinusi rinkoje ar jos plėtros galimybės yra ribotos, dividendai gali būti mokami. Bet reikia turėti galvoje, kad sprendimą dėl dividendų priima ne pati įmonė, o jos akcininkai, todėl jų norai ir poreikiai yra ne mažiau svarbūs“, – aiškina M. Juozaitis.

Sprendimą tam tikrais metais neskirti dividendų, anot jo, taip pat gali lemti itin skirtingi motyvai.

„Tai gali būti noras investuoti į pačios įmonės veiklą, jos plėtrą, vykdyti įsigijimus ir pan. Gali būti noras sukaupti rezervų ateičiai, nes neaišku, kaip seksis bendrovei kitais metais. Gali būti planuojamas įmonės pardavimas ar naujų investuotojų pritraukimas ir tam reikia geresnių bendrovės turto rodiklių“, – vardija M. Juozaitis.

Dividendų ribojimai taip pat gali būti nustatyti kredito sutartyse su bankais.

Kartais sprendimas dėl dividendų nepriimamas ir dėl akcininkų nesutarimų, dar vieną priežastį mini M. Juozaitis.

Fiziniams asmenims – 2 mlrd. Eur

Kai įmonė išmoka dividendus fiziniam asmeniui, jie apmokestinami 15% GPM, jeigu tai Lietuvos gyventojas. Bendriausiu atveju taip pat apmokestinami ir užsienio valstybės gyventojui išmokami dividendai, tačiau gali būti išimčių.

„Lietuviškos įmonės dividendai užsieniečiui gali būti apmokestinti ir mažesniu tarifu, jei Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje tarp Lietuvos ir šio užsieniečio valstybės nurodytas mažesnis tarifas, pvz., 10%“, – atkreipia dėmesį M. Juozaitis.

VMI, remdamasi GPM deklaracijomis, Lietuvos įmonės fiziniams asmenims 2023 m. išmokėjo 2 mlrd. Eur dividendų, už juos buvo sumokėta beveik 279 mln. Eur GPM. 2019 m ir 2020 m. fiziniams asmenims dividendais buvo išmokėtos 2 kartus mažesnės sumos – apie 1 mlrd. Eur.

„Viena šio augimo priežasčių galbūt yra šiuo laikotarpiu augęs bendrasis vidaus produktas (BVP). Tačiau gali būti, kad šis šuolis yra vienkartinis. 2020–2022 m., per COVID-19 pandemiją, buvo daug neužtikrintumo, todėl nemažai verslų, tikėtina, rinkosi kelią investuoti lėšas, didinti našumą, apsisaugoti nuo rinkos svyravimų. Pandemijos pabaigą galėjo lydėti optimizmas, ir galbūt buvo nutarta, kad jau laikas išmokėti dividendus, pridedant dar ir tuos, kurie nebuvo išmokėti per ankstesnius metus“, – svarsto M. Juozaitis.