D. Trumpas nukonkuravo Davosą

Davose susirinkusių vadovų pokalbiuose šiemet dominuoja diskusijos apie pasiektus ir numanomus susitarimus, verslo sandorius, būtinybę atsisakyti perteklinio reguliavimo ir grėsmes pasaulinei prekybai.

Donaldo Trumpo administracijos sugrįžimo į valdžią perspektyva padidino įmonių optimizmą JAV, kur ekonomika jau dabar lenkia didžiąją dalį likusio pasaulio, o akcijų rinkos yra beveik pasiekusios istorines aukštumas.

Todėl prieš šios savaitės Davoso ekonomikos forumą atlikta akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus ekspertų apklausa parodė, kad, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, smarkiai sumažėjo suvokiama ekonomikos nuosmukio ar didėjančios infliacijos rizika.

Tačiau didelį susirūpinimą sukėlė galimas D. Trumpo pažadėtų prekybos tarifų poveikis. Apklausa parodė, kad „geoekonominė konfrontacija“ dabar laikoma viena didžiausių rizikų per ateinančius dvejus metus.

Tikėtina, kad didelio dėmesio sulauks ne tik D. Trumpo šią savaitę pasakyta inauguracinė kalba Vašingtone, bet ir nuotolinis jo kreipimasis į Davoso forumo dalyvius šį ketvirtadienį 18 val. Lietuvos laiku.

D. Trumpas dar pirmąją savo prezidentavimo dieną pareiškė, kad Kanadai ir Meksikai nuo vasario 1 d. greičiausiai įves iki 25% importo muitus, tačiau kol kas susilaikė nuo pareiškimų apie naujus tarifus Kinijai ir Europai. O ES pareiškė, kad yra pasirengusi ginti savo interesus, jei D. Trumpas įgyvendins grasinimus dėl muitų ir prekybos.

Perspėjimai Europai

Pernelyg griežtas reguliavimas ir didelės energijos sąnaudos gali deindustrializuoti Europą ir paskatinti pažangias pramonės šakas persikelti kitur, perspėja Mortenas Wierodas, Šveicarijos bendrovės ABB generalinis direktorius.

„Man, kaip ir jiems – mūsų klientams ir partneriams, tai kelia nerimą, todėl manau, kad svarbu, jog ši žinia būtų aiškiai perduota“, – sakė M. Wierodas.

ABB vadovas Davose kalbėjo, jog svarbu supaprastinti biurokratinį ES reguliavimą, kad įmonės galėtų lanksčiau diegti inovacijas ir augti, ypač tokiose naujose srityse kaip dirbtinis intelektas ir anglies dioksido išmetimo mažinimas (dekarbonizcija).

Jo teigimu, reikia aiškiai pertvarkyti reguliavimą ir leisti verslui veikti.

„Kiekvienas reglamentas nustatomas turint gerų ketinimų. Tačiau kai imame ir sudedame viską kartu, to tampa tiesiog per daug ir per sudėtinga“, – pridūrė M. Wierodas.

Borje Ekholmas, Švedijos kompanijos „Ericsson“ vadovas, kalbėjo, kad Europa turi sekti Amerikos pavyzdžiu, kai kalbama apie verslo reguliavimą.

B. Ekholmas teigė, jog Europa pasirinko „požiūrį, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į reguliavimą“.

„Nemanau, kad galima būti pirmūnu reguliavimo srityje, nemanau, kad tai sukuria vertę“, – sakė „Ericsson“ vadovas, jį cituoja CNBC.

„Pirmauti reikia inovacijų srityje, reikia sistemos, kuri remtų inovacijas. Štai kur JAV buvo tikrai sėkmingos – to reikia ir Europai“, – aiškino švedas.

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, kalbėdama Davoso ekonomikos forume, pabrėžė, kad norėdama išlaikyti augimą per ateinančius kelis dešimtmečius, Europa turi persiorientuoti.

Remdamasi Mario Draghi pateiktu pranešimu apie Europos konkurencingumą, kitą savaitę Europos Komisija pristatys veiksmų planą, kuriuo vadovausis ateinančius penkerius metus.

„Daugiausia dėmesio bus skiriama našumui didinti mažinant inovacijų atotrūkį (su JAV ir Kinija)“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Numatoma parengti ir vadovautis bendru anglies dioksido išmetimo mažinimo ir konkurencingumo planu, kuriuo siekiama įveikti įgūdžių ir darbo jėgos trūkumą bei  sumažinti biurokratiją.

„Tai strategija, kuria siekiama spartesnio, švaresnio ir teisingesnio augimo, užtikrinant, kad visi europiečiai galėtų pasinaudoti technologiniais pokyčiais“, – pridūrė ji.

EK pirmininkė taip pat paragino Bendrijos nares stiprinti ryšius su Kinija ir laikytis pragmatiško požiūrio į naująją D. Trumpo administraciją. Ji pabrėžė, kad reikia bendradarbiauti, o ne konfrontuoti su D. Trumpu. 

„Pirmasis mūsų prioritetas bus kuo anksčiau pradėti derybas, aptarti bendrus interesus ir būti pasirengusiems derėtis“, – sakė U. von der Leyen.

„Būsime pragmatiški, bet visada laikysimės savo principų“, – pridūrė ji.

Didžiausios nūdienos ir dešimtmečio grėsmės

Valstybių ginkluoti konfliktai, kurie vos prieš dvejus metus nebuvo laikomi dideliu pavojumi, 2025 m. tapo aktualiausia grėsme, rodo Davoso ekonomikos forume pristatyta Pasaulinių rizikų ataskaita, parengta remiantis 900 akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus ekspertų apklausų duomenimis.

Ginkluotų konfliktų rizika dvejų metų perspektyvos sąraše taip pat pakilo iš 5 į 3 vietą.

Ataskaitoje teigiama, kad destabilizuojantys Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai ir vykstantys konfliktai Viduriniuose Rytuose bei Sudane tikriausiai didina apklausos dalyvių susirūpinimą.

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai išlieka 2 ir 1 vietoje dvejų ir dešimties metų perspektyvose. D. Trumpas pirmąją prezidentavimo dieną taip pat pasirašė įsaką, kuriuo JAV atsisako tarptautinių įsipareigojimų mažinti atmosferos taršą pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Kitu savo įsaku jis nurodė paskatinti naftos ir dujų gavybą šalyje.

Nepaisant santykinai lėto pasaulio ekonomikos augimo 2024 m., nė viena ekonominė rizika visgi nepateko į 2 metų rizikos reitingo dešimtuką.

Po itin aukštos pasaulinės infliacijos 2022–2023 m., TVF duomenimis, bendra pasaulinė infliacija iki metų pabaigos turėtų sumažėti iki 3,5%, ir ši tendencija matoma apklausos rezultatuose.

Pasaulyje, kuriame gilėja politiniai nesutarimai, auga protekcionizmas ir silpnėja pasitikėjimas, vis labiau jaučiamas susiskaldymas tiek visuomenėje, tiek tarp šalių. Todėl dezinformacija ir visuomenės poliarizacija tebėra tarp pagrindinių rizikų.  

Palyginti su 2024 m., kai dirbtinio intelekto (DI) tema tapo dominuojanti, susirūpinimas dėl neigiamų DI technologijų padarinių trumpuoju laikotarpiu šiemet yra mažesnis, tačiau tikimasi, kad jis augs ir 10 metų didžiausių rizikų sąraše dabar užima 6 vietą.

Nenuostabu, kad, atsižvelgiant į daugybę garsiai nuskambėjusių kibernetinių atakų 2024 m., didėjant geopolitinei fragmentacijai, kibernetinis šnipinėjimas ir atakos yra 5 vietoje 2 metų didžiausių rizikų sąraše.

Davosas nublanko

Davoso ekonomikos forumas yra vienas svarbiausių tarptautinių įmonių kalendoriaus renginių, kuris jau dešimtmečius padeda jų vadovams nusibrėžti veiklos kryptis ateinantiems metams.

Beveik 3.000 renginio dalyvių sąraše yra „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi, Brianas Moynihanas iš „Bank of America“, Albertas Bourla iš „Pfizer“, Marcas Benioffas iš „Salesforce“ ir Jamesas Quincey iš „Coca-Colos“. 

Tarp pasaulio lyderių – jau minėtoji Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Argentinos vadovas Javieras Milei. Į Davosą šiemet taip pat vyko Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas.

Tačiau vis dažniau abejojama renginio tikslais, o kritikai skundžiasi, kad jis neatspindi realiame pasaulyje vykstančių diskusijų.

Vienas nuolatinis Davoso dalyvis, kurį cituoja „Financial Times“, sakė, kad šiemet nedalyvauja, nes renginys yra „per brangus, atsižvelgiant į jo vertę“, ir „vis mažiau aktualus“.

Anksčiau dažnai dalyvavęs Silicio slėnio įmonės vadovas teigė, kad šių metų susitikimą „visiškai užgožė“ JAV prezidento inauguracija, ir pridūrė: „Tai, ką kalba D. Trumpas, yra kur kas svarbiau už viską, kas ten vyksta.“