Kokie 2025-ieji nusimato tiesioginių užsienio investicijų fronte

„Investuok Lietuvoje“ (IL) 2024 m. pritraukė 47 investicinius projektus, arba 11% mažiau nei 2023 m. (53). Atitinkamai per šiuos TUI projektus suplanuota sukurti 3.056 darbo vietas – beveik 35% mažiau nei užpernai (4.125). Taip pat skelbiama, kad įgyvendinant šiuos projektus į ilgalaikį turtą bus investuota 351 mln. Eur. Tai beveik 70% daugiau nei 2023 m. (207 mln. Eur). 

Kaip pažymi TUI plėtros agentūra, Lietuvai 2024 m. pavyko iš dalies prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų rezultatų. Vis dėlto, vertinant juos regioniniu lygmeniu, pastebima „sparčiai aktyvėjanti konkurencija“.

Su politiniu ciklu pasikeitus Vyriausybėms atsirado viena esminė naujovė „Investuok Lietuvoje“ veikloje. Nuo šiol agentūra dirbs ne tik su užsienio, bet ir su vietos investicijomis, orientuodamasi į stambius investicinius projektus.

„Taip pat tobulinsime žaliojo koridoriaus veikimą, kad stambiems investuotojams būtume dar patrauklesni“, – teigia Lukas Savickas, ekonomikos ir inovacijų ministras.

Žaliasis koridorius – tai stambiems investicijų projektams taikoma pagreitinta įsikūrimo tvarka. Vystytojas su Vyriausybe turi sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, kuri suteikia valstybei svarbaus projekto statusą, lemiantį spartesnį jo įgyvendinimą. 

Tokių projektų Lietuvoje pastaraisiais metais vykdyta 18-a, tačiau nemaža dalis jų įstrigo biurokratijos verpetuose, įskaitant „Teltonikos“ 3,5 mlrd. Eur vertės technologijų parko Vilniuje projektą.  

Vyriausybė trečiadienį pritarė Investicijų įstatymo pataisai dideliems investuotojams nuo 5 iki  7 metų pratęsti investicijų, naujų darbo vietų sukūrimo ir darbo užmokesčio įsipareigojimų terminus, jei įrodoma, kad dėl institucijų kaltės ar investuotojui nepavaldžių aplinkybių pastarasis negalėjo laikytis šių įsipareigojimų.  Pataisą dar turės priimti Seimas.

2024 m. derlius

Elijaus Čivilio, „Investuok Lietuvoje“ vadovo, teigimu, nors pasiektas naujas investicijų į ilgalaikį turtą rekordas, rezultatus reikėtų vertinti platesniame kontekste. 

Kelintus metus iš eilės mažėja pritraukiamų TUI projektų skaičius, numatomos sukurti darbo vietos.

„Esame labai sudėtingoje situacijoje: Europos Sąjungos (ES) konkurencingumas prastėja, o geopolitinė situacija negerėja. Tačiau džiugu, kad Lietuva atranda naujų augimo receptų, pritraukdama tiesiogines užsienio investicijas, ir nepasiduoda mūsų regiono ekonominiam pesimizmui“, – pažymi E. Čivilis.

Kaip nurodo IL, 2024 m. iš viso patvirtinti septyni gamybos projektai – keturi nauji ir trys plėtros.

Strategine reikšme išsiskiria Vokietijos gynybos industrijos milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos Baisogaloje projektas, į kurį bus investuota daugiau nei 180 mln. Eur ir sukurta apie 150 naujų darbo vietų.

„Rheinmetall“ sprendimas statyti gamyklą Lietuvoje paskatino kitų gynybos įmonių susidomėjimą mūsų šalimi, todėl tikimasi, kad projektas turės didelę įtaką visam Lietuvos gynybos ekosistemos vystymuisi“, – IL dėlioja planus.

Taip pat, kaip skelbia agentūra, spartus augimas pernai fiksuotas technologijų sektoriuje, patvirtinta 20 projektų ir iš viso bus sukurtos 904 naujos darbo vietos.

Tarp didžiausių pernykščių projektų – moterų sveikatos programėlę kuriantis vienaragis „Flo Health“, Vilniuje planuojantis ieškoti 130 naujų specialistų, ir Lietuvoje veiklą pradėjusi italų dirbtinio intelekto (DI) sprendimų kūrėja „Lab-H9“, ketinanti įdarbinti iki 40 specialistų Vilniuje ir Kaune.

Pernai Lietuvai taip pat pavyko pritraukti sparčiai augančio žaliosios ekonomikos sektoriaus projektų. Pavyzdžiui, šalyje įsikūrė šildymo, vėdinimo ir ventiliavimo sistemų gamintojas „Glendimplex“, kuris Panevėžyje investuos 10 mln. Eur ir sukurs 200 naujų darbo vietų.

2025 m. planai

E. Čivilis VŽ komentuoja, jog kelerių pastarųjų metų tendencijos rodo, kad tarp IL klientų plėtros projektai sudaro 50–60% metinių rezultatų (likusi dalis – nauji projektai).

„Keliame tikslą išlaikyti balansą tarp naujų ir plėtros projektų skaičiaus. Mums itin svarbu išlaikyti esamus investuotojus ir skatinti jų plėtrą, bet daug dėmesio skiriame ir naujų investuotojų pritraukimui, ypač gamybos ir verslo paslaugų sektoriuose, kuriuose tradiciškai vyrauja plėtros projektai“, – komentuoja E. Čivilis.

IL vadovas pasakoja, kad prioritetas į šalį traukiant TUI ir toliau išliks keturi į aukštą pridėtinę vertę orientuoti sektoriai: technologijų, gyvybės mokslų, verslo paslaugų ir gamybos.

Pastarajame sektoriuje fokusas – į pažangią gamybą ir naujas augančias jos sritis: žaliąją ekonomiką, bioekonomiką, gynybos pramonę ir duomenų centrus.

Technologijų sektoriuje neabejotinai „fintech“ išlieka stipri sritis, turinti tolesnį augimo potencialą. Gyvybės mokslų srityje – biotechnologijos ir medicinos technologijos.

„Neplanuojame esminių pokyčių mūsų prioritetinėse rinkose, toliau dirbsime su JAV, Jungtine Karalyste, Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių investuotojais, taip pat su naujomis augančiomis Japonijos, Pietų Korėjos ir Taivano rinkomis“, – vardija E. Čivilis.

Kaip nurodo IL, agentūros projektai 2010–2023 m. sukūrė per 40.000 realių darbo vietų. 2023 m. atlyginimų vidurkis tarp „Investuok Lietuvoje“ klientų siekė 2.945 Eur​ (bruto) ir buvo 46% didesnis už šalies vidurkį, o IL klientų sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai sudarė 729 mln. Eur. Tais pačiais metais jie sukūrė apie 4% šalies pridėtinės vertės.

Vilius Tamkvaitis, „Investors' Forum“ (IF) vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas, komentuoja, kad šalyje veikiantys vietos ir užsienio investuotojai, IF nariai, yra nusiteikę nuosaikiai, tačiau optimistiškai. Didžioji dalis IF narių (82%) teigia, kad planuoja išlaikyti esamą investicijų tempą.

„Nors prognozės pozityvios, reikėtų įvertinti, kad pernai reikšmingų naujų investicijų ar verslo plėtros projektų nebuvo gausu. Didžioji dalis investicijų buvo nuoseklios plėtros, o ne proveržio dalis“, – komentuoja V. Tamkvaitis.

„Investors‘ Forum“ vertinimu, didžiausią dalį TUI augimo sudarys jau esamo verslo investicijos, paremtos Lietuvoje veikiančių bendrovių pelno reinvestavimu.

Pelningi, tačiau plėtrai galimybių mažiau turintys sektoriai, tikėtina, rinksis išmokėti dividendus.

Pasak V. Tamkvaičio, verslo aplinka ir ekonominė situacija nėra itin palankios naujoms užsienio investicijoms. Reikšmingų užsienio investicijų galima tikėtis strategiškai svarbiuose sektoriuose, tokiuose kaip gynybos pramonė, energetika ar su šiomis šakomis susijusiuose sektoriuose. 

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas, kalba, kad, jo žiniomis, šiemet nemaža dalis verslo savininkų ketina „išsiimti savo dividendus ir diversifikuoti investicijas“.

„Kai apsisprendusių neinvestuoti į plėtrą pasiteirauju apie tokio sprendimo motyvą, įprastai išgirstu tas pačias priežastis: didėja pelno mokestis, auga kiti atskaitymai, prisideda įtampos ir neprognozuojamumas geopolitiniame lauke“, – verslo aplinką vertina V. Janulevičius.

Žinoma, tie, kas buvo suplanavę investicijas, pasak LPK vadovo, jas ir vykdo.

„Visgi prognozuočiau, kad pelno mokesčio surinkimas už praeitus metus ir pirmuosius kelis šių metų mėnesius bus neblogas“, – priduria V. Janulevičius.

Jo nuomone, pagrindinė sritis naujoms investicijoms, kaip ir galima tikėtis, – gynybos sektorius, kuriame jau numatyta bent keletas investicijų iš Vakarų Europos, taip pat Ukrainos ir kitų valstybių.

Pasaulinės perspektyvos

Jamesas Zhanas, Pasaulinės investicijų konferencijos vykdomosios valdybos pirmininkas, mano, kad yra kelios svarbios priežastys atsargiai ir optimistiškai vertinti TUI perspektyvas 2025 m.

„Optimistiškai, nes tikiuosi, kad pagrindinės TUI pasaulyje atsigaus nuo žemo pastarųjų trejų metų lygio; atsargiai, nes atsigavimas bus trapus, o rizika didės“, – J. Zhanas rašo įžvalgoje apie TUI perspektyvas šiais metais leidinyje „fDiIntelligence“.

Jis visgi apibendrina, kad pasaulinių TUI atsigavimas 2025 m. bus kuklus ir veikiau nulemtas struktūrinių pokyčių, o ne plėtros.

Jo vertinimu, pagerėjusios ekonominės sąlygos, išsikvėpusi infliacija ir palankesnis po rinkimų maratono atsinaujinusių vyriausybių požiūris į investicijas padės atsigauti pasaulinėms TUI ir ištraukti jas iš nuosmukio 2022–2024 m., kai TUI srautai išliko arti žemiausio lygio per dešimtmetį.

D. Trumpo efektas

Netikėtos dinamikos gali įnešti vadinamasis Trumpo efektas. Į Baltuosius rūmus sausio 20 d. sugrįšiančio Donaldo Trumpo kone dievinami prekybos tarifai (jei ir kai jie bus padidinti Kinijai, Europai ir likusiam pasauliui), tikėtina, dar labiau sustiprins tendenciją gamybą vystyti arčiau kliento, kad būtų išvengta importo kaštų.

Be to, D. Trumpas taip pat siekia sumažinti pelno mokesčio tarifą nuo 21% iki 15% ir padidinti darbo vietų kūrimo galimybes JAV.

Tarp investuotojų patarėjų vyrauja nuomonė, kad pakelti importo tarifai ir mažesnis pelno mokestis JAV bus išties naudingi vystyti gamybą JAV.

Kartu manoma, kad tarifų pakėlimas padidins tiesiogines užsienio investicijas ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, kurios, reaguodamos į tai, didina tarifus, kitaip tariant, veliasi į prekybos karus. Tokiems atsakomiesiems sprendimams JAV atžvilgiu jau rengiasi ir planus viešai artikuliuoja tiek ES, tiek Kinija.

Laukiamas ir kitoks JAV tarifų šalutinis poveikis užsienio investicijoms: įmonės gali persvarstyti savo naujus projektus Europoje ar Kanadoje, jei dėl tarifų joms bus sunkiau eksportuoti į JAV. 

Kitaip sakant, daugiau bendrovių gali perkelti užsienio investicijas tiesiai į JAV, o ne į susijusias ekonomikas.

Kaimynų pamokos

Andrius Francas, personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris, pasakoja, kad veikiančios įmonės su atsargumu žiūri į užsibrėžtus tikslus kelti mokesčius, nes tai gali paveikti Lietuvos konkurencingumą eksportuojant tiek paslaugas, tiek gaminius.

O tai, ar bus pritraukta į Lietuvą daugiau aukštos pridėtinės vertės investicijų (gamybos, energetikos, paslaugų ir IT sektoriuose), priklausys ir nuo to, kaip naujai valdžiai seksis pašalinti kliūtis buksuojantiems lietuviškos IT kompanijos „Teltonika“ projektams, kuriuos stebi ir užsienio investicijų konsultantai. Taip pat ar išsipildys lūkesčiai dėl Taivano investicijų, kurių vis dar nematome.

A. Francas kartu pabrėžia, kad, konkuruojant dėl TUI, visgi pirmiausia būtina labai atsargiai elgtis su naujais mokesčiais.

Konsultantas pasakoja, kad prieš žiemos šventes pernai gruodį buvo Estijoje, kur kalbėjosi tiek su užsienio investuotojais, tiek su vietos verslininkais.  

„Tiek geopolitinė situacija, tiek nauji mokesčiai jau kirto naujų investuotojų pasitikėjimui.  Gruodžio viduryje buvo atšaukta planuota didžiausia Švedijos „Ericsson“ 155 mln. Eur investicija. Tai tapo kalėdine „dovanėle“ Estijai, – sakė A. Francas.

VŽ rašė, kad trečius metus recesiją patirianti Estija per kelerius metus nuo 2024 m. didina pelno, pajamų ir PVM mokesčius. Tiesa, reinvestuojamo pelno estai ir toliau neapmokestina.

„Aš siūlyčiau Vyriausybės nariams nuvykti į Estiją ir pasišnekėti su verslais, kad suprastų mokesčių politikos pasekmes ir tolesnius lūkesčius investuoti“, – tęsia A. Francas.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad didžiausiais užsienio investuotojais gamybos sektoriuje pernai Latvijoje tapo estai su dviem naujomis investicijomis į „Latvia Golden Fields“ proteino gamykla Liepojoje ir į polimerinių medžiagų, biokuro įmonę „Fibenol Latvia“ Valmieroje.

„Ką tai pasako apie vietinio estiško verslo norą investuoti savo šalyje, manau, puikiai suprantame“, – priduria A. Francas.

V. Janulevičius taip pat kalba, kad nieko naujo nesugalvosime: pirmiausia turi būti palanki mokestinė aplinka, tuomet pakankamas skaičius tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.

O tada jau visos likusios kaštų analizės dedamosios.

„Pavyzdžiui, jei mes turėtume tokį patį nulinį reinvestuojamo pelno mokestį, kokį turi Latvija, Estija ir Lenkija, tai padėtų Lietuvai vystyti investicijas tiesiogiai mūsų šalyje“, – kartoja V. Janulevičius.

Pramonininkų atstovas pabrėžė, kad bet kokie mokestinę situaciją bloginantys veiksniai, dar įvertinus ir geopolitinę įtampą kaimynystėje, gali smarkiai prisidėti prie to, kad investicijos aplenks Lietuvą.

„Kaip vandens srovė teka į žemiau esančią vagą, taip ir investicijos plūsta ten, kur jų laukia palankesnė aplinka: mokestinė, reguliacinė ir t. t.“, – lygina V. Janulevičius.

„Mūsų analizės duomenimis, darbo kaštai ir talentai yra svarbiausi faktoriai norint pritraukti ir išlaikyti investuotojus šalyje, darbo užmokesčio ir produktyvumo balansavimas būtinas norint užtikrinti tvarų ekonomikos augimą“, – verslo aplinką apibūdina ir V. Tamkvaitis.

Jo teigimu, dabartinei Vyriausybei labai svarbu užtikrinti produktyvaus ir aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrą. Darbo apmokestinimas ir verslo aplinka, akcentuoja pašnekovas, turi formuoti ir palaikyti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus. 

Sklandūs ir efektyvūs procesai yra būtinoji higiena norint pritraukti užsienio investicijų ir jas išlaikyti. Plėtrai, veiklai ar kasdieniams procesams reikalingi leidimai ar licencijos procesai vyksta ilgai ir institucijų noras drausti nustelbia norą leisti veiklą. Greitai kintančiame pasaulyje būtina turėti verslo aplinką, kurioje projektų derinimas ir reikiamų dokumentų rinkimas vyksta sklandžiai ir efektyviai. 

„Pastaruoju metu girdėjome daug skambių istorijų apie stringančias investicijas, tačiau ir be garsių istorijų iš narių girdime, kad procesai šalyje nėra patys sklandžiausi“, – pasakoja „Investors' Forum“ vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas

Valdžios planai ir prioritetai

Marius Stasiukaitis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, VŽ atsiųstame komentare primena, kad svarbus Vyriausybės prioritetas – ambicinga vietos ir užsienio investicijų skatinimo politika.

Visgi darbą IL agentūroje į viceministro pareigas pakeitęs M. Stasiukaitis pabrėžia, kad esamas Lietuvos patrauklumas vietos ir užsienio investicijų projektams yra nepakankamas. Susiduriama su pertekline biurokratine našta, esami valstybės pagalbos instrumentai atsilieka nuo šalių konkurenčių, trūksta pramoninių teritorijų su išvystytais sklypais.

„Pagrindinis 2025 m. uždavinys – iš esmės padidinti mūsų šalies konkurencingumą stambiems, ekonomiką transformuoti galintiems vietos ar užsienio investicijų projektams“, – teigia M. Stasiukaitis.

Vyriausybės programoje numatyta pagerinti Žaliojo koridoriaus stambiems gamybiniams projektams sąlygas.

Jo teigimu, jau inicijuoti teisės aktų pakeitimai, įtvirtinantys galimybę pratęsti stambių investicijų sutartis, jei poreikis tikslinti terminus kyla dėl valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų veikimo arba neveikimo, sudaryta galimybė „Investuok Lietuvoje“ dirbti ir su stambiais vietos gamybos projektais.

„Taip pat planuojama, priartinant stambių projektų įgyvendinimo sąlygas prie šiuo metu daug geresnių gynybos pramonės projektams taikomų sąlygų, mažinti biurokratinę naštą“, – aiškina M. Stasiukaitis.

E. Čivilis pabrėžia, kad tiek vietos, tiek užsienio verslui, siekiant gerinti investicinę aplinką, svarbiausia – greitis, stabilumas ir biurokratinės naštos mažinimas.

Svarbu toliau stiprinti kompleksinį Lietuvos vertės pasiūlymą, kurį sudaro aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūla, investicijoms reikalinga parengta infrastruktūra (sklypai, pastatai), geras susisiekimas su pagrindinėmis rinkomis ir konkurencingos valstybės paskatos, kurios turi didelę reikšmę investuotojams renkantis naują vietą savo plėtrai, vardija IL vadovas.

„Greitis ir šios priemonės leistų mums stipriau konkuruoti ir prisitaikyti prie besikeičiančios globalios TUI rinkos – tada galime tikėtis didesnių laimėjimų“, – sako E. Čivilis.

Konkurencija paskatomis nepakankama

Vertinant TUI pritraukti skirtas finansines priemones, šiuo metu Vidurio ir Rytų Europos regione Lietuva gerokai atsilieka.

Naujus subsidijų instrumentus pasitvirtino daugelis regiono valstybių.

Pavyzdžiui, „Ionway“ baterijų komponentų gamyklai lenkai suteikė 350 mln. Eur paramą. Estai irgi paskelbė naują valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą 160 mln. Eur vertės subsidijų priemonę stambioms pažangios gamybos investicijoms pritraukiti.

„Lietuva tokių priemonių neturi, o pasikeitus konkurencinei aplinkai turimų priemonių konkurencingumas dar labiau sumažėjo“, – teigia IL vadovas. 

Lietuva visiems TUI projektams iš viso skiria vidutiniškai apie 50 mln. Eur per metus.

M. Stasiukaitis patvirtina, kad, atsižvelgiant į tarptautinę konkurenciją dėl vietos ir užsienio investicijų, bus tobulinami esami ir kuriami nauji valstybės pagalbos instrumentai, siekiant, kad verslo finansavimo priemonės savo sąlygomis nenusileistų šalims konkurentėms ir atitiktų gerąsias pasaulines investicijų paskatų praktikas. 

Svarbus ir tolesnis kryptingas pramoninių teritorijų vystymas, taip pat įvertinant ir naujų LEZ steigimo poreikį.

„Geresnės kuriamos aplinkos verslui poveikio tikimės labiau nuo 2026 m., reikšmingai augant pritraukiamų investicijų apimčiai. Šiandien pasakyti, kokiomis apimtimis pavyks pritraukti užsienio investicijų, sudėtinga – tai gyvas procesas“, – priduria ekonomikos ir inovacijų viceministras.

Jo teigimu, investicijų pritraukimas yra inertiškas procesas – investuotojų sprendimai priimami ilgai, svarbu dar ankstyvuose projektų įgyvendinimo etapuose patekti į svarstomų šalių sąrašus.