Įmonių, turinčių skolą VMI, skaičius šiemet išaugo, priežastys – ne iš ekonomikos srities

Mokestinę nepriemoką turinčių įmonių lapkričio pradžioje buvo 4.100 daugiau nei prieš metus, o iš viso mokesčių administratorius turėjo 60.600 skolininkų – juridinių asmenų, VŽ informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Daugiausia įsiskolinusių įmonių – iš prekybos, apdirbamosios pramonės ir statybos sektoriaus.

VMI šiemet yra ir pagrindinė verslo bankrotų iniciatorė.

Mokesčių administratorius inicijavo 33% iš visų 877-ių š. m. sausį–spalį pradėtų įmonių bankroto procesų, skelbia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT).  

Pernai tuo pačiu laiku VMI inicijavo 194 bendrovių bankrotus ir tai buvo 26% visų Lietuvoje pradėtų bankrotų.

Nepriemoka sumažėjo

Tačiau situacija atrodo bauginanti tik iš pirmo žvilgsnio, tikina ekspertai. 

Lietuvos įmonių bendra mokestinė nepriemoka lapkričio 1 d. sudarė 191,3 mln. Eur, tai beveik 20 mln. Eur mažiau nei prieš metus.

Taigi, vienam VMI skolininkui tenkančios vidutinės nepriemokos dydis šiemet yra mažesnis nei praėjusiais metais.  

„Mokestinė nepriemoka, smarkiai išaugusi per COVID-19 pandemiją, nuo 2022 m. nuosekliai mažėja“, – VŽ konstatuoja Džiuginta Balčiūnienė, VMI Nepriemokų administravimo departamento vadovė.

Be to, apie 2.400 įmonių yra išdėsčiusios mokestinių skolų grąžinimo grafiką – su VMI sudariusios mokestinės pagalbos sutartis (MPS), pagal kurias joms liko grąžinti 30,6 mln. Eur. 

Pernai tuo pačiu metu pagal MPS išdėstytų mokestinių skolų likutis sudarė 71,7 mln. Eur.  

Spartėja skolų apyvarta

„Iš verslo įsiskolinimų valstybei – tiek VMI, tiek „Sodrai“ – nematyti požymių, kurie rodytų verslo problemų augimą“,  – VŽ sako Saulius Žilinskas, kreditinės rizikos valdymo UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius.

 Jo teigimu, VMI pastaraisiais metais gerokai pasistūmėjo automatizuodama veiklą ir dėl to gali greičiau išaiškinti spragas finansinėse ataskaitose, kurias teikia įmonės, ir operatyviai suskaičiuoti verslo skolas biudžetui.

„Dėl šios priežasties spartėja skolų apyvarta ir natūraliai auga skolingų juridinių asmenų skaičius“, – aiškina jis.  

Anot S. Žilinsko, jei šalies ekonomika sveika, padidėjusį skolininkų skaičių atsveria greitesnis skolų apyvartumas – skolininkėmis tampa daugiau įmonių, tačiau jos greitai susimoka skolas ir išnyksta iš VMI akiračio. 

Greičiau sureaguoja į skolas

Pasak Dž. Balčiūnienės, procesų automatizavimas yra pagrindinė priežastis, kodėl pastaruoju metu pagausėjo ir VMI inicijuotų įmonių bankrotų procesų.

„Inicijuojamų bankrotų skaičius padidėjo, nes, automatizavus kai kuriuos vidinius procesus, greičiau reaguojama į klientų skolas. Mokestinės nepriemokos nepavykus išieškoti per 6 mėnesius, pradedamas nemokumo procesas“, – aiškina ji.

Nemokumo procesas, anot jos, inicijuojamas įstatymo numatyta tvarka, t. y. juridiniam asmeniui pateikiamas pranešimas, kuriame nurodoma jo neįvykdyta neginčijama prievolė ir duodamas 30 dienų terminas įvykdyti prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

Jei bendrovė per šį terminą neįvykdo minėtų sąlygų, VMI teismui pateikia pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Gana paini statistika

Be to, VMI statistikoje skolininkėmis laikomos ir tos įmonės, kurios dėl buhalterinės klaidos skolingos kelis eurus, ir verslai, kurių pradelsti įsipareigojimai siekia dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, atkreipia dėmesį S. Žilinskas.  

Todėl VMI skolininkų skaičiaus augimas, anot jo, yra gana reliatyvus.

VMI skolininkų statistiką, jo teigimu, blogina „nelabai gyvų“, t. y. bankrutavusių ir likviduojamų, bendrovių skolos.   

„Didžiosios VMI administruojamos skolos neretai sukaupiamos įmonei realiai jau nebeveikiant, pavyzdys gali būti bankas „Snoras“. Tokių skolų grąžinimas vyksta pagal visai kitą tvarką ir mažai priklauso nuo šalies ekonomikos būklės. Ir dažniausiai tokios skolos grąžinamos ne visos“, – aiškina S. Žilinskas.

Išties, bankrutuojančios įmonės užima pirmąsias didžiausių VMI skolininkų sąrašo vietas.

Pirmoje šio sąrašo vietoje yra su prieštaringos reputacijos verslininku Sergejumi Rachinšteinu siejama bankrutuojanti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Gruodžio 12 d. duomenimis, jos mokestinė skola sudaro beveik 16 mln. Eur, nurodo VMI.  

Antroje vietoje – bankrutavusi „Baltic Oil Company“, kurią žiniasklaida sieja su teisėsaugai gerai žinomu Mindaugu Žalimu. Šios įmonės skola mokesčių administratoriui siekia daugiau nei 12 mln. Eur.

Tarp VMI skolininkų yra ir minėtasis bankas „Snoras“, kurio nepriemoka sudaro 0,92 mln. Eur.

Skolų VMI bangavimai

Be to, skirtingai nei „Sodra“, VMI administruoja įvairius mokesčius, o tai irgi apsunkina skolų apskaičiavimą. 

Greta pagrindinių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio (PM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų, VMI globoje dar yra baudos, NT, žemės ir dar kai kurie kiti mokesčiai. Terminai, kada juos reikia sumokėti, irgi skiriasi.

„Pavyzdžiui, pelno mokesčio, ypač avansinio, skaičiavimą, kurį atlieka pats verslas, tais metais mokesčių administratoriui nėra paprasta sukontroliuoti. PVM skaičiavimas yra konkretus, tačiau čia gali būti įvairių skaičiavimo vingrybių, pasitaiko ir PVM grobstymų. Palyginimą apsunkina ir tai, kad skirtingi mokesčiai mokami skirtingais terminais“, – aiškina S. Žilinskas.

Be to, VMI „sudengia“ skirtingas pagal savo juridinę prasmę skolas ir kartais susidarančias atskiras permokas, dėl to vertinti įmonės skolas, remiantis vien VMI duomenimis, nebūtų tikslu.

Nepaisant galimų netikslumų, didesni verslo skolų VMI bangavimai paprastai rodo, kad verslą prispaudė problemos.

„Tačiau šiuo metu nieko panašaus nematome. Ir VMI, ir „Sodros“ skolų analizė rodo įsiskolinimų mažėjimą“, – konstatuoja S. Žilinskas.

Bendras vaizdas – su „Sodra“

Pasak „Creditreform Lietuvos“ vadovo, bendrą įmonių skolų valstybei vaizdą tiksliausia vertinti kartu nagrinėjant skolų VMI ir „Sodrai“ duomenis.

„Sodra“ faktiškai administruoja vieną didelį ir santykinai nesudėtingai skaičiuojamą mėnesinio cikliškumo socialinio draudimo įmokos mokestį. Dėl administravimo paprastumo skolų mokėjimo raginimai iš „Sodros“ verslą pasiekia greičiau“, – sako jis.

Šių metų gruodžio 13 d. „Sodrai“ buvo skolingos 22.640 įmonių, iš jų 1.712 įmonių skola yra atidėta. Jų skola sudarė 33 mln. Eur, o 22,3 mln. Eur jos dalis buvo atidėta. 

Prieš metus, 2023 m. gruodžio 14 d., draudėjų skola „Sodrai“ siekė 62,7 mln. Eur, iš to 52,7 mln. Eur buvo atidėjimai. 

Skolos „Sodrai“ maksimumas buvo pasiektas pandeminių 2021 m. rugpjūtį – tada įmonės nebuvo sumokėjusios per 196 mln. Eur įmokų, tačiau iš tos sumos apie 162 mln. Eur buvo atidėta skola.