Ž. Vaičiūnas: „Ignitis“ iki birželio pabaigos turi pagrįsti jūrinio vėjo parko ekonomiškumą

„Galutinis terminas yra birželio pabaigoje. (...) Bendrovė turi pateikti planą, kaip projektas galėtų būti vystomas rinkos sąlygomis nerizikuojant – kad nepatirtų nuostolių. Turi būti aiškus, tvarus verslo planas, kaip šitas projektas bus įgyvendintas“, – interviu BNS teigė Ž. Vaičiūnas.

Ministras ne kartą minėjo, kad pirmiausia skelbti jūrinio vėjo konkursą rinkos sąlygomis be valstybės paramos buvo klaida, nors pripažįsta, kad bent vienas 700 MW galios jūrinių jėgainių parkas yra reikalingas.

Anot jo, ambicijos siekti turėti du parkus neatsisakoma, tačiau „Ignitis grupės“ galimybės tęsti stringantį ir rizikingą projektą diktuos ir antrojo parko likimą, kurio konkursas pernai buvo atšauktas, nesulaukus dviejų dalyvių.

„Šitie projektai, deja, bet yra vienas su kitu de facto susiję, todėl turime sulaukti („Ignitis grupės“ – BNS) išvadų, kaip bus atsižvelgta į rekomendacijas, ir priimti tinkamą sprendimą dėl antrojo parko“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Ministras taip pat gana teigiamai vertina žinią apie bendrovės „Vėjomaina“ planus tapti ketvirtuoju nepriklausomu elektros tiekėju buitiniams vartotojams, tačiau su sąlyga, jog įmonė turi pakankamai nuosavos gamybos, kad nepasikartotų „Perlo energijos“ istorija.

Interviu Ž. Vaičiūnas taip pat informavo apie planus pavasarį siūlyti Seimui suteikti galimybę gyventojams pasikeisti elektros tiekėją arba planą per 24 valandas.

– Ministre, ar išlaikėte energetikos egzaminą?

– Deja, neišlaikiau. Prisipažinsiu, buvau užsiregistravęs, planavau, bet nebesuspėjau techniškai. Labai norėčiau pamatyti klausimus.

– Sudėtingiausią norėjot spręsti?

– Norėjau sudėtingiausią, ambicija buvo tokia.

– Energetikos diena paminėta per didžiausius šalčius, buvo iššūkių ESO tinkle, atjungimų netgi tūkstančiais tam tikromis dienomis. Kaip, jūsų manymu, elektros, dujų tinklams sekėsi atlaikyti šalčius?

– Energetikos infrastruktūra atlaikė juos neblogai, šitas energetikos egzaminas buvo išlaikytas. Buvo ESO linijų nutraukimų – fizika, nieko nepadarysi. Suprantame, kad laikotarpis ir tokie šalčiai tikrai jautriai vertinami vartotojų, elektros tiekimo netekimas. Bet iš ESO pusės nutraukimų skaičius tikrai nebuvo didelis. Tai tikrai ne toks, koks būna audrų atveju. Kita vertus, elektra buvo atkurta per pakankamai trumpą laiką, per 2–4 valandas. Esant ilgesniam negu šešių valandų nutraukimui, vartotojai gali kreiptis dėl kompensacijų ir ESO sumoka.

Taip pat teko lankytis keliose šilumos tiekimo įmonėse. Akivaizdu, kad tokių žemų temperatūrų seniai nematėme, todėl šilumos tinklų apkrova buvo tikrai didelė. Bendrai vertinant, situacija yra pakankamai normali.

– „Litgrid“ fiksavo elektros vartojimo rekordus. Atitinkamai aukštos buvo elektros kainos, tai paveikė apie 16% buitinių vartotojų, turinčių su birža susietus planus. VERT pirmininkas Renatas Pocius pasiūlė leisti buitiniams vartotojams per kelias dienas pasikeisti planą arba tiekėją, sakė, jog dėl to planuojamos diskusijos su Energetikos ministerija. Ar jos prasidėjo? Kaip apskritai vertinate šį pasiūlymą?

– Turbūt niekada anksčiau neturėjome tokios situacijos, kuomet per vieno mėnesio laikotarpį vartojimo rekordai buvo viršijami netgi tris kartus, kaip buvo sausį–vasarį. Dujų vartojimas taip pat išaugęs – gal nėra absoliutus rekordas, bet realiai pasiekėme 2021 metų lygį.

Jau ir anksčiau ministerijoje numatėme Seimo pavasario sesijai teisės aktų pakeitimų projektus, kurie ir leistų pirmiausia šiais atvejais lanksčiai ir greitai vartotojams pasikeisti planus. Kad nereikėtų laukti naujo mėnesio pradžios, o tą būtų galima padaryti ne per kelias dienas, o 24 valandas. Šiuo metu yra rengiami konkretūs teisiniai pasiūlymai. Džiugu, kad VERT irgi žiūri į tą pačią pusę ir manau, kad čia kažkokių nesutarimų neturėsime.

– O ne šalčių metu kuo buitiniams vartotojams būtų naudinga galimybė keisti taip dažnai planus?

– Logika ir principas turėtų būti toks, kad vartotojai galėtų kuo greičiau pasikeisti planus ir lengviau reaguoti į besikeičiančias biržos kainas. Jeigu elektros tiekėją galima pasirinkti ir per keletą dienų, akivaizdu, kad ir patį planą pas tą patį arba kitą tiekėją būtų galima pasikeisti taip pat pakankamai lanksčiai ir operatyviai.

– Kauno bendrovė „Vėjomaina“ nori būti ketvirtuoju nepriklausomu elektros tiekėju. Jos vadovas sausio viduryje BNS sakė, kad įmonė gali pasiūlyti dešimtadaliu mažesnę kainą nei tuo metu buvo rinkoje. Ar naudinga rinkai turėti ketvirtą tiekėją? Galima prisiminti, kad „Perlas Energija“ siūlė mažas kainas, bet sudegė per aukštų energijos kainų krizę, vėliau nepasisekė „Egto energijai“, „Birštono elektrai“. 

– Bet kokio naujo žaidėjo atėjimas į rinką yra vertintinas teigiamai, nes tai didina konkurenciją. Esminis klausimas yra vieno ar kito tiekėjo galimybės pasiūlyti konkurencingą elektros kainą. Tai dažniausiai yra susiję su jų valdomais atsinaujinančios energijos parkais. „Perlo energijos“ atveju jų nebuvo ir būtent tai buvo problema, kad įmonė prekiavo elektra, bet neturėjo pačios gamybos.

Nesu susipažinęs detaliau su šio tiekėjo („Vėjomainos“ – BNS) intencijomis arba galimybėmis, bet jeigu yra galimybė turėti savo gamybą, galbūt yra galimybių ir pateikti konkurencingą elektros kainą.

– Jums girdėta šita bendrovė?

– Lietuvoje tikrai yra daug atsinaujinančios energetikos vystytojų, tiek saulės rinkoje, tiek vėjo rinkoje, todėl tikrai neatmetu, kad galbūt ir teko girdėti, bet tai turbūt nėra labai didelė bendrovė ir dėl to detaliau negalėčiau komentuoti.

– „Vėjomaina“ iš vėjo gamina elektrą. Vėjo, saulės pajėgumai kasmet auga, tikslas po poros metų jau turėti visišką apsirūpinimą nesikeičia. Bet iš rinkos galima išgirsti abejonių dėl neišnaudojamo potencialo, tinklo apribojimų balansavimo rinkos trūkumo. Neatmetamas plėtros lėtėjimas, kad atsinaujinanti energetika nebe taip atsipirks kaip anksčiau. Kaip bus užtikrinama atsinaujinančios energetikos plėtra?

– 2025 metais turėjome rekordinę instaliuotą atsinaujinančios energetikos galią, per metus buvo prijungta 1,7 gigavato tiek saulės, tiek vėjo pajėgumų. (...) Be to, pernai iš atsinaujinančių išteklių pagaminta 50% elektros, turėjome daugiau negu 70% vietinės gamybos. Statistiškai judame tikrai sparčiai link tikslo 2028 metais pasigaminti visą mūsų suvartojamą energiją, kalbant apie statistinį metų vidurkį, nes žiemą ta gamyba mažesnė.

Be abejo, girdime rinkos nuogąstavimus. (...) Pagrindinė problema yra mažėjanti marža vystant projektus. Esame suplanavę konkrečius pasiūlymus, kuriuos teiksime pavasario sesijai. Pagrindinė kryptis yra lankstumo suteikimas vystytojams – jie turi atsinaujinančios energetikos vystymo leidimus ir tikslas, kad jie galėtų būti ilgesni. Tai leistų sulaukti to laikotarpio, kuomet Lietuvoje bus didesnis elektros poreikis.

Kalbame ne apie radikalų elektros vartojimo padidėjimą dėl paties vartojimo, bet pirmiausia dėl eksporto galimybių. Pirmasis tikslas yra „LitPol Link“ pralaidumo praplėtimas. Kalbėjome su rinka, su „Litgrid“, kad yra visos galimybės 2026–2027 metais eksporto galimybes praplėsti iki 500 MW. Tam tiesiog reikia geresnio rinkos įdirbio bendradarbiaujant, nes yra tam tikri laikotarpiai, kuomet rinka turėtų pasižadėti arba sutikti su galimybe, kad jie turės gamybos apribojimus, bet prie tam tikrų labai teorinių sąlygų.

Antrasis tikslas yra „Harmony Link“ projektas, kurį taip pat siekiame ankstinti. Ir jeigu pavyktų bent metais ar puse metų įgyvendinti šį projektą anksčiau, taip pat vystytojai tą pajustų, nes turėtų didesnes eksporto galimybes į tas rinkas, kuriose tradiciškai elektra yra brangesnė. Kalbu apie Lenkijos rinką.

– Neseniai buvo paskelbta Europos Audito Rūmų išvada, kad visa ES susiduria su apsirūpinimo žaliavomis atsinaujinančios energetikos projektams vystyti problemomis. Kad tiesiog trūksta žaliavų, kad gali vėluoti projektai. Lietuvai tai nėra pavojaus skambutis tam tikras? Nerimo jums nekelia?

– Ataskaita tikrai verta dėmesio, reikia pripažinti, kad turime strateginę ir augančią ES šalių priklausomybę nuo atsinaujinančių išteklių žaliavų. Esminis tikslas, ES deklaruotas, buvo kaip tik pereiti prie strateginės nepriklausomybės, kad žaliavos ir pati gamyba būtų koncentruota ES.

Šiandien turime vis labiau augančią priklausomybę tiek nuo žaliavų, tiek nuo pačių technologijų importo, pirmiausia Kinijos. Antrasis aspektas yra susijęs su šių technologijų perdirbamumu. Dažnai būtent žaliavų arba pačių technologijų sudėtis yra tokia, kad pats ženklinimas nesudaro sąlygų ateityje tvariai perdirbti technologijas, kurios yra importuojamos į ES šalis. Atsinaujinančios energetikos tempo sulėtėjimas taip pat gali turėti neigiamą įtaką. Čia kol kas faktiškai nematome besireiškiančių tokių parametrų, bet tokia teorinė galimybė išlieka.

Deja, tenka apgailestauti, kad ES esame tokioje situacijoje, ir kad perėjimas prie atsinaujinančios energetikos plėtros nebuvo tinkamai subalansuotas su pačia pramonės plėtra arba pramonės konkurencingumo išlaikymu.

– Taip sako Europos auditoriai, tuo metu mūsų auditoriai pateikė nepalankią išvadą dėl pirmojo jūros vėjo parko – be partnerės „Ocean Winds“, kuri pasitraukė, „Ignitis“ nebūtų laimėjęs konkurso, projektas pabrango, rizikos išaugo, grąža smuko. Jūsų žiniomis, kaip „Igničiui“ sekasi tas pastabas taisyti, o projektui judėti į priekį?

– Lietuvai reikalingas bent vienas jūrinio vėjo parkas ir dėl to turbūt visų vyriausybių pozicija buvo nuosekli. Esminė problema, kad atsirado antrasis jūrinio vėjo parkas, kuris buvo planuojamas plėtoti ne su paramos schema, bet buvo tikimasi jį vystyti rinkos sąlygomis. Deja, kaip parodė laikas, rinkos sąlygos tuo metu, kokios buvo prognozuotos, jos neišsipildė ir dėl to šitas projektas iš esmės yra suspenduotas arba sustojęs.

Turbūt ir kelia daugiausia nesklandumų, neaiškumo, kaip gali būti vystomas jūrinio vėjo projektas, kuomet turime situaciją, kai vienas projektas tampa kito projekto įkaitu. Ir šiandien yra tokia situacija. „Ignitis“, be abejo, rekomendacijų įgyvendinimo planą turi pateikti. Pirmiausia tai kontroliuoja Finansų ministerija, kaip akcininkas.

– Iki kada „Ignitis grupė“ įsipareigojusi šį planą pateikti ir kas jame turi būti?

– Yra dvi datos: kovo pabaiga ir birželio mėnesio pabaiga. Galutinis terminas yra birželio pabaigoje.

– Ko reikalaujate tame plane iš bendrovės?

– Pagrindinis aspektas, kad bendrovė turi pateikti planą, kaip projektas galėtų būti vystomas rinkos sąlygomis nerizikuojant – kad nepatirtų nuostolių. Turi būti aiškus, tvarus verslo planas, kaip šitas projektas bus įgyvendintas.

– Ar „Igničiui“ dar gali pavykti konkurencinga kaina elektrą tiekti iš to parko?

– Jūrinio vėjo parkai rinkos sąlygomis, be valstybės pagalbos arba be atskirų rizikos valdymo mechanizmų, apskritai pasaulyje yra daugiau išimtis negu taisyklė. Tokių parkų yra, bet jie įgyvendinami labai retais atvejais. Dėl to manau, kad ir Lietuvos sąlygomis yra labai menka tikimybė, kad tik rinkos sąlygomis toks projektas galėtų būti įgyvendintas.

– Jūs pats ne kartą minėjote, kad buvo klaida pirmiausia skelbti konkursą be valstybės paramos. Dar matote rizikų, kad dar labiau gali „Igničio“ vystomas projektas pabrangti ir nusikelti dar vėliau nei 2035-ieji?

– Rizikos visuomet yra. Turbūt esminis klausimas yra tinkamas projekto planavimas arba vystymas. Jeigu bus išspręsta šita dilema, kuomet vienas projektas yra kito projekto įkaitas, tuo metu turbūt būtų visos struktūrinės aplinkybės projektą vystyti. Kalbant apie skubėjimą ar neskubėjimą, dar 18-osios (Ingridos Šimonytės – BNS) Vyriausybės kadencijos pabaigoje buvo forsuojamas projektas ir matome, kuo tas forsavimas baigėsi. Neturime sėkmingo konkurso, todėl bet kokie sprendimai dėl šio projekto turi būti priimti atsakingai, nors tai gali vienais ar kitais metais pavėlinti projektą.

– Esate nusistatę kriterijus, kad būtų svarstoma apie pirmojo parko stabdymą? Bent jau laikiną.

– Akcininkas yra Finansų ministerija ir pirmiausia „Ignitis“ savo planus ir verslo modelius pristato jai. Energetikos ministerijai būtų idealu, kad projektas būtų išvystytas rinkos sąlygomis ir turėtų teigiamą įtaką elektros kainų mažinimui, ypač žiemą, tokiais laikotarpiais kaip dabar. Bet tai susiję su pačiu verslo planu – tai yra dividendų klausimai ir kiti dalykai. Manau, kad turėsime turėti bendrus sprendimus kartu su Finansų ministerija, kuri užtikrintų ir projekto įgyvendinimą, ir kartu, kad tai nebūtų daroma bet kokia kaina.

– Apie antrąjį parką kalbėjote, kad valstybės parama greičiausiai bus derinama su kitu ES daugiamečiu biudžetu. Ar tai reiškia, kad konkursas nukeliamas bent jau keletą metų į priekį?

– Tai reiškia, kad tiesiog yra būdas arba galimybė išnaudoti kitus finansavimo šaltinius, kurie tikrai leistų optimaliu būdu valdyti šio projekto rizikas. Tai reiškia, kad valstybės pagalbą galima suderinti pakankamai operatyviai – tai yra mėnesių, galbūt iki metų klausimas. Antroji dalis tuomet jau yra finansų planavimas. Faktine prasme, būtent pagal valstybės pagalbos schemą investuotojui kainos garantija yra užtikrinama nuo elektros gamybos pradžios konkrečiame vėjo parke. Tai reiškia, kad realiai iš kitos finansinės perspektyvos šitas projektas turėtų būti remiamas, jeigu to prireiktų, turbūt ne anksčiau kaip 2031 arba 2032 metais.

Turime pakankamai laiko suplanuoti finansus. Tai nereiškia, kad iš tos finansinės perspektyvos būtų ir pats projekto vystymas. Kalbame apie būtent tos „Contract for Difference“ (valstybės paramos schemos – BNS) kainos garantiją, sumokant kainos skirtumą (jūros vėjo jėgainių parko savininkui, jei pagaminta elektra būtų pigesnė nei valstybės paramos schemoje sutarta minimali kainos riba – BNS) iš kitos finansinės perspektyvos. Bet pats projektas gali būti vystomas kitais mechanizmais.

– Esate minėjęs, kad galima susitarti greitai, jei tam yra politinės valios. Jaučiate, kad ji dar neišsiėmusi?

– Turime tam tikrą laikotarpį, kada tas forsavimas turėtų būti sustabdomas, laukiame „Igničio“ atsakymų į Valstybės kontrolės rekomendacijas. Jas pateikus galime apsispręsti dėl tolesnių šio projekto žingsnių.

– Dėl antrojo parko?

– Taip, šitie projektai, deja, bet yra vienas su kitu de facto susiję, todėl turime sulaukti išvadų, kaip bus atsižvelgta į rekomendacijas, ir priimti tinkamą sprendimą dėl antrojo parko.

– Kaip galėtų paveikti sprendimus dėl antrojo parko šios „Igničio“ ataskaitos? Kas uždegtų tą žalią šviesą spartesnei antrojo parko konkurso eigai?

– Valstybės pagalba nėra kertinis šio projekto klausimas, valstybės pagalbą galima suderinti per du ar tris mėnesius. Bet neturint tolesnės projekto plėtros vizijos valstybės pagalba yra bevertė. Dėl to ir kalbame, kad kol nėra apsispręsta galutinai dėl pirmojo projekto, tol sudėtinga dėlioti konkrečius žingsnius dėl antrojo.

– Apie „Harmony Link“ – užsiminėte, kad tai bus naudinga jungtis atsinaujinančiai energetikai, matomos galimybės projektą užbaigti anksčiau. Kas leidžia Lietuvai teigti, kad jungtis gali būti įgyvendinta sparčiau?

– Tai susiję su perdavimo sistemos operatorių tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje galimybėmis įgyvendinti tokius projektus. Pirmiausia kalbame apie pakankamai sudėtingas viešųjų pirkimų procedūras įrangai: transformatoriams, šuntiniams reaktoriams, kabeliams arba oro linijoms. „Litgrid“ ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE kaip tik derina projekto parametrus. Tikrai matome Lenkijos supratimą, kad projektą įgyvendinti anksčiau būtų naudinga.

Esminis klausimas yra PSE galimybės paankstinti įgyvendinimą, nes Lenkijoje tikrai yra daug ir kitų projektų. 

– Bet kalbos vyksta tik dėl spartesnio įjungimo. Statybų pradžia planuojama kitąmet, tad ar kalbama apie statybų paankstinimą?

– Iš Lietuvos pusės jau pateikėme Vyriausybės įgyvendinimo priemonių plane tam tikrus parametrus, kurie leidžia paankstinti statybų pradžią, nes tai yra susiję su teritorijų planavimu Lietuvos pusėje. Dėl to nematome abejonių. Esminis klausimas susijęs su tam tikrų statybos darbų paralelinimu arba greitesniu jų įgyvendinimu. Ir būtent čia yra ta erdvė, dėl kurios dar neturime tikrai galutinio sprendimo.

– Politiniu lygmeniu jau kalbate dėl šitos iniciatyvos?

– Taip, pradėjau kalbėtis jau 2025 metų rudenį, iniciatyva padaryta. Sprendimas yra adekvatus, kai pokalbiai vyksta visais lygmenimis. Kalbėjome politiniu lygiu, kalbama techniniu lygiu ir neatmetu galimybės, kad turėsime ir bendrus pokalbius tiek politiniu, tiek techniniu lygiu.

– Kokia buvo pirma PSE ir Lenkijos ministro reakcija į Lietuvos iniciatyvą paankstinti „Harmony Link“?

– Dažniausiai esame tame bendradarbiavimo lygmenyje su Lenkija, kuomet visos iniciatyvos, kuriomis apsikeičiame, pradžioje yra vertinamos tikrai pozityviai. Bet dažniausiai sugrįžtama po to prie techninių galimybių tai padaryti praktiškai. 

– Jūsų manymu, „Harmony Link“ labiau reikalinga Lietuvai ar Lenkijai?

– Turime tai vertinti pirmiausia energetinio saugumo prasme – sinchronizacija yra įgyvendinta ir veikiame sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais. Bet sinchronizacija vyksta per vieną dvigrandę liniją, dėl to tam tikras pažeidžiamumas išlieka. Energetinio saugumo prasme, be abejo, didesnė nauda arba didesnis interesas yra iš Lietuvos ir Baltijos šalių pusės.

Kalbant apie atsinaujinančios energetikos prijungimą, turbūt nemažesnis, o gal netgi didesnis interesas galėtų būti Lenkijai. Kalbant apie elektros eksporto galimybes, tikrai „Harmony Link“ būtų papildoma paskata vystytojams Baltijos šalyse ir Lietuvoje.

Turime skirtingus parametrus, dėl to labai sunku įvertinti, kuris iš tų kriterijų yra didesnės svarbos, bet apskritai manau, kad abi šalys yra suinteresuotos ankstesniu projekto įgyvendinimu. Klausimas, ką įmanoma būtų padaryti techniškai.

– Apie kritinės infrastruktūros apsaugą dar norėtųsi paklausti. 22 mln. Eur iš Europos Komisijos, kaip jūs sakėte, tik fizinei sinchronizacijos objektų apsaugai. Ar čia 13 „Litgrid“ objektų?

– Dabar skaičiaus tikslaus nepasakysiu, bet kažkur taip.

– Visiems svarbiausiems sinchronizacijos projektams, sinchroniniams kompensatoriams, pastočių apsaugai, linijų?

– Apsaugos priemonėms objektų, kuriuos traktuojame kaip kritinę energetinę infrastruktūrą. Tiek fizinei, tiek kibernetinei apsaugai, antidroninėms sistemoms ir kitiems elementams.

– Minėjote, kad bus keičiama teisinė bazė, kad ir kitiems objektams būtų galima gauti europinį finansavimą. Apie kokius objektus kalbame? Ar tai galėtų būti, pavyzdžiui, SGD terminalo, GIPL svarbiausių objektų, „NordBalt“ jungties apsauga?

– Kriterijai šiuo metu yra apibrėžiami, kas ta kritinė infrastruktūra: ar ji turėtų turėti ir tarpvalstybinį pobūdį (pavyzdžiui, kad tai galėtų būti jungtys), ar galėtų būti ir vienos valstybės narės teritorijoje esanti infrastruktūra. Tai šiuo metu yra politinių ir teisinių diskusijų objektas, bet tikiuosi, jog ne tik Europos Komisija, bet ir kitos ES šalys supranta kritinės energetinės infrastruktūros svarbą energetiniam saugumui, tiekimo saugumui ir dėl to turėtume turėti teisinius pagrindus, kurie leistų adekvačiai finansuoti šios infrastruktūros apsaugą.

– Kiek pati Lietuva yra pasiryžusi savo biudžeto lėšomis finansuoti šitą apsaugą? 

– Tikslas, kad šita apsauga galėtų būti ne mažiau kaip 50% intensyvumu finansuojama Europos Sąjungos, o likusi dalis turėtų būti dengiama iš tarifo lėšų – „Litgrido“ ir ESO tarifų. Biudžetinių priemonių kol kas nebuvo ir abejoju, ar jos būtų, kalba eina būtent apie finansavimą iš tarifo. Elektros tarifo arba dujų tarifo, jeigu tai būtų dujų infrastruktūra.

– Noriu paklausti dėl „Orlen“ giluminio naftos perdirbimo įrenginio projekto. Lapkritį, kai buvo nutraukta sutartis su generaliniu rangovu „Petrofac“, Seime sakėte, kad „Orlen“ nevykdė visų įsipareigojimų ir kad įmonės priežiūrai reiktų daugiau dėmesio. Kokių įsipareigojimų ji nevykdė ir kokio papildomo dėmesio skyrėte bendrovei per šitą laikotarpį?

– Sausio mėnesį buvo atnaujinta Vyriausybės lygiu darbo grupė, jos sudėtis ir šitas klausimas koordinuojamas Vyriausybės lygmeniu. Kiekvienos ministerijos atstovai dalyvauja toje darbo grupėje ir prižiūri, kad projektas būtų įgyvendintas. Reikia pabrėžti, kad projektas yra strategiškai svarbus, jis svarbus ir „Orlen Lietuvai“, nes užtikrins konkurencingesnę ir efektyvesnę produkcijos gamybą. Dėl to abejonių nekyla. Esminis klausimas, kad projektas būtų įgyvendintas laiku, be abejo, įvertinant tuos parametrus, dėl kurių buvo sutarta anksčiau tarp Lietuvos ir „Orlen“.

– Ar jums žinoma, kaip sekasi „Orlenui“ ieškoti naujo rangovo, atsiskaityti su subrangovais, su kuriais „Petrofac“ nesugebėjo atsiskaityti?

– Atsiskaitymai vyksta ir reguliariai apie tai yra informuojama darbo grupė. Dėl konkretesnių parametrų kol kas neturiu informacijos, vėliausių duomenų.

– „Orlen“ buvo numatyta 54 mln. Eur parama. Koks yra tos paramos likimas?

– Parama yra suprojektuota, bet ji gali būti teikiama įmonei tik įgyvendinus tam tikrus projekto progreso arba pažangos parametrus. Tai nėra automatiškai pervedami pinigai, tai yra atitikimas ir europinių reikalavimų. Dėl to šita parama ir buvo suderinta su Europos Komisija.

– Dabar statybos yra sustojusios. Kada tikitės, kad projektas gali būti atnaujintas? Per kiek laiko apskritai rinkos sąlygomis gali „Orlen“ surasti panašaus pajėgumo pagrindinį rangovą?

– Rangovo ieško „Orlen“ ir nei Vyriausybė, nei ministerija negali konkrečiai jo parinkti ar diktuoti vienas ar kitas sąlygas. Manau, kad ir mes, ir „Orlen“ vienodai matome šį procesą ir visi yra suinteresuoti kuo greitesniu projekto užbaigimu. Bet kokios bus praktinės to galimybės, pamatysime artimiausiu laiku.

– Ar jūsų paminėtoje darbo grupėje „Orlen“ periodiškai atsiskaito, informuoja, kaip sekasi ieškoti, kokios skolų grąžinimo galimybės?

– Yra jų darbuotojai, yra darbo grupės nariai, darbo grupė gali pasikviesti „Orlen“ pateikti tam tikrą informaciją.

– Galbūt jau pasikvietė, kažką „Orlen“ jau pateikė? Ar planuojama kviesti?

– Konkrečių darbo grupės posėdžių nežinau, žinau, kad vyko vasario 5 dieną paskutinis posėdis. Ir toliau yra planuojama darbo eiga – numatytas bent vienas per mėnesį darbo grupės posėdis.

– Sausį Valstybės kontrolė paskelbė, kad Lietuvoje energija taupoma nepakankamai, vartojimas auga sparčiau nei planuoti sutaupymai. O iki 2030-ųjų, tikėtina, bus pasiektas tik vienas iš trijų nacionalinių energijos taupymo tikslų. Kaip jūs vertinate šias išvadas, ką jos rodo ir ką darysite, kad energijos taupymas augtų?

– Žiūrint strategiškai, tai faktiškai pigiausia energija yra nesuvartota energija. Dėl to abejonių nėra. Auditas nustatė, kad pats sutaupymo tikslas – 29 teravatvalandės (TWh)– bus pasiektas ir esamos priemonės tų tikslų pasiekimą leidžia užtikrinti.

Problema, turbūt, yra kita – vertinant tiek pirminę, tiek galutinę energiją, vartojimo tempai auga sparčiau negu planuota. Ir ten yra dar tam tikrų ir niuansų atskaitos laikotarpiuose.

Sutampa mūsų pozicija su audito išvadomis, kad 29 TWh bus sutaupytos esamomis priemonėmis. Papildomai organizuojame ir kitas galimybes, tai pirmiausia susiję su viešųjų pastatų atnaujinimu, jų renovacija, centrinės valdžios pastatų, už ką atsakinga Energetikos ministerija. 

Tam jau numatytos ir konkrečios lėšos, vyko derybos tarp atskirų ministerijų ir jau turime konkretų rezultatą, kad iš Modernizavimo fondo centrinės valdžios pastatų atnaujinimui bus skirta 78 mln. Eur ir dar 85 mln. Eur – iš klimato kaitos programos. Taigi rengiamos konkrečios priemonės, jau šių metų vasarą turėtų startuoti kvietimai. Manome, kad šios priemonės duos reikalingą rezultatą, kalbant ir apie sutaupymus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.