Biodegalų lenktynėse – infrastruktūros faktorius: kuo išsiskiria Lietuva

Šiandien bioenergija tampa ne tik klimato politikos dalimi, bet ir konkurencingumo klausimu – valstybės, kurios pirmos sukuria veikiančią infrastruktūrą, įgyja ilgalaikį pranašumą formuojantis naujoms energijos tiekimo grandinėms.

„Bioenergija kaip atsinaujinanti energija svarbią reikšmę turi transporto sektoriuje, kuriame dominuoja tokie skystieji biodegalai, kaip bioetanolis, RRME (riebalų rūgščių metilo esteriai) ir HVO (hidrogeniškai apdoroti augaliniai aliejai). Jų technologijos jau yra pakankamai išplėtotos ir plačiai taikomos rinkoje“, – „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Baltic Energy Forum 2025“ apžvelgė A. Gutauskienė.

Pasak jos, Europos mastu bioenergija ir kiti atsinaujinantys energijos ištekliai jau dabar sudaro reikšmingą energetikos sistemos dalį – apie 25% visos suvartojamos kuro energijos.

„2023 m. duomenimis, didžiausią bioenergijos dalį – apie 69% sudaro kietasis biokuras, apie 24% – dujiniai bei skystieji biodegalai, o likusią dalį – atsinaujinančios atliekos“, – vardija vadovė.

Nors bioenergija dažnai vadinama „sena“ technologija, A. Gutauskienės teigimu, iš tiesų ji yra vienas greičiausių dekarbonizacijos sprendimų, kurio pritaikymo mastelį galima lengvai padidinti.

„Europa jau turi žaliavų bazę, gamybinius pajėgumus, veikiančią logistiką ir infrastruktūrą, kurią dažniausiai reikia tik modernizuoti, o ne kurti iš naujo. Ekonominis poveikis taip pat reikšmingas: prognozuojama, kad iki 2030 m. bioenergijos sektoriaus indėlis į Europos Sąjungos (ES) BVP sudarys apie 50 mlrd. Eur. Šis sektorius jau dabar yra siejamas su daugiau nei 1 mln. darbo vietų. Be to, didžioji dalis vertės grandinės – nuo žaliavų surinkimo iki energijos tiekimo – kuriama vietoje, stiprinant regionų ekonomiką“, – pasakoja „KN Energies“ terminalų komercijos vadovė.

Infrastruktūra nespėja paskui politiką

Anot A. Gutauskienės, daugiausia įtampos šiuo metu kyla todėl, kad reguliavimo ambicijos nesutampa su realiomis rinkos ir infrastruktūros galimybėmis.

„ES politika spartina atsinaujinančiųjų išteklių diegimą transporto, šildymo ir elektros sektoriuose, tačiau fizinių sistemų plėtra dažnai atsilieka nuo politinių sprendimų. Pavyzdžiui, Atsinaujinančių išteklių direktyva (RED III) transporto sektoriui kelia itin ambicingus tikslus: nuo kelių transporto pereinama prie visų transporto rūšių. Vis dėlto, politikos ciklai gali keistis kas dvejus–trejus metus, kai infrastruktūros projektų įgyvendinimas ir atsiperkamumas skaičiuojami gerokai ilgesniais laikotarpiais“, – komentuoja ji.

A. Gutauskienės nuomone, problemų kyla ne dėl ambicijų stokos, o dėl labai konkrečių ir aiškių barjerų: tinklų prijungimo ir leidimų procedūrų, tinklų konfigūracijos, technologijų sertifikavimo bei komercinės veiklos įsibėgėjimo, kuris užtrunka.

„Teisės aktus galima pakeisti per kelis mėnesius, tačiau norint sukurti veikiančią infrastruktūros sistemą, užtrunkama kur kas ilgiau, – akcentuoja vadovė ir situaciją iliustruoja pavyzdžiais. – Pagal „REPowerEU“ planą, kuriuo ES siekia paspartinti perėjimą prie švarios energijos, biometano paklausa iki 2030 m. turėtų siekti 35 mlrd. kubinių metrų, kai dabartinė gamyba sudaro apie 4 mlrd. kubinių metrų. Panaši situacija ir aviacijoje: „ReFuelEU Aviation“ numato, kad tvarus aviacinis kuras (SAF) iki 2030 m. sudarys 6%, o iki 2035 m. – 20% viso kuro, tačiau patvirtintų projektų apimtys kol kas yra maždaug dvigubai mažesnės nei prognozuojama paklausa“.

Vartai į Europą

Tuo pat metu Baltijos šalių kontekste ryškėja kita tendencija – nuo 2020 m. biodegalų srautai regione padvigubėjo, aktyviai importuojama ir eksportuojama. Lietuvai iš trijų Baltijos šalių sekasi geriausiai.

„Pagrindiniai mūsų produktai – bioetanolis, RRME ir HVO. Tai nėra atsitiktinumas: Lietuva išsiskiria realiais operaciniais pajėgumais, išplėtota sandėliavimo ir krovos infrastruktūra, aiškiomis procedūromis ir sukauptu know-how. Statistikos duomenys rodo, kad iki 2025 m. biodegalų eksportas iš Lietuvos išaugo apie du kartus ir šalis tapo didžiausia biodegalų eksportuotoja Baltijos regione“, – teigia A. Gutauskienė.

Ji pabrėžia, kad gamintojai ir prekybininkai, ieškantys patikimų vartų į Europos rinką, partnerius renkasi ne tik pagal patogią geografiją – svarbi ir infrastruktūra, veiklos patikimumas, reputacija bei atitiktis standartams. Šiame kontekste Lietuva ir „KN Energies“ turi ką pasiūlyti“, – akcentuoja vadovė. 

Transformuojasi kartu su rinka

Ji pasakoja, kad daugiau nei šešiasdešimties metų patirtį rinkoje skaičiuojančios „KN Energies“ raida atspindi visus rinkoje vykusius ir vykstančius pokyčius.

„Prieš šešis dešimtmečius įmonė pradėjo veiklą kaip tamsių naftos produktų krovos bendrovė, o šiandien dirba su daugiau kaip 15 skirtingų produktų. Transformacija vyksta kryptingai: nuo tamsiųjų naftos produktų pereiname prie šviesiųjų produktų ir biodegalų. Kartu keičiasi ir infrastruktūra. Jei anksčiau didžioji talpyklų dalis buvo skirta tamsiesiems naftos produktams, šiandien proporcijos nuosekliai perbalansuojamos. Šiuo metu apie 12% „KN Energies“ pajėgumų jau skirta biodegalams. 2024m. biodegalų krova sudarė apie 4% bendros metinės krovos, o iki 2050 m. ši dalis turėtų išaugti iki 20%, tuo pat metu mažės tamsiųjų naftos produktų krova“, – dalijasi A. Gutauskienė.

Pasak jos, tai nedaroma esamų klientų sąskaita – bendrovė kartu su jais išgyvena transformaciją, prisitaiko prie besikeičiančių logistikos poreikių, kai kinta klientų produktų asortimentas ir reguliacinė aplinka.

 A. Gutauskienė teigia, kad pokyčiai įmonėje vyksta nuolat ir vienu metu yra plėtojami keli projektai: nuo palyginti greitai įgyvendinamų sprendimų, tokių kaip biometano integracija, kai reikalingas tinkamas proceso įdiegimas be didelių investicijų, iki sudėtingų ir kompleksinių projektų, kaip anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS), kurio vertės grandinė ir reguliacinė aplinka dar tik formuojasi.

„Šiandien svarbiausia ne tik turėti ambicijų, bet ir gebėti jas įgyvendinti praktiškai – nuosekliai, atsakingai ir tvariai ilguoju laikotarpiu. Energetikos transformacija nėra vienkartinis projektas – tai ilgalaikė evoliucija. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad esama infrastruktūra kurtų vertę ir šiandien, ir ateityje, prisidėdama prie energetinio saugumo, tvarumo ir regiono konkurencingumo“, – sako A. Gutauskienė.