„E energija“ pradeda didžiausio Lietuvoje privataus baterijų parko statybas
Objekte bus įrengta 120 MWh talpos išmanioji kaupiklių sistema, skelbia bendrovė.
Teigiama, kad 2025 metų pabaigoje pradėsiantis veikti privataus kapitalo finansuojamas projektas bus didžiausias Lietuvoje ir bendrą šalies kaupiklių talpą padidins apie 50%.
Baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) atlieka esminį vaidmenį užtikrinant elektros tinklo stabilumą, mažinant kainų svyravimus ir skatinant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Jos leidžia greitai reaguoti į elektros paklausos ir pasiūlos pokyčius, palaikant pastovų elektros tinklo dažnį ir sumažinant elektros tiekimo sutrikimų riziką.
Kaupiant perteklinę elektros energiją ir tiekiant ją piko valandomis, BESS padeda stabilizuoti elektros kainas vartotojams, mažina balansavimo paslaugų kaštus ir didina konkurenciją rinkoje.
Baterijų sistemos suteikia galimybes efektyviau integruoti nepastovius elektros energijos kiekius generuojančius atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas ir saulė, taip skatinant tolesnę tvarios energetikos plėtrą ir prisidedant prie klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo.
Be to, Lietuvoje vis dažniau susiduriama su elektros kainų svyravimais paros eigoje. Kai Lietuvoje trūksta vėjo ir saulės pagaminamos elektros energijos, kaina dramatiškai kyla, o esant palankioms sąlygoms, kada vėjo ir saulės parkai elektros pagamina labai daug, kaina ženkliai krenta.
Pavyzdžiui, 2024 metais vidutinė elektros energijos kaina „Nordpool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo 87,34 Eur/MWh, viena žemiausių kainų ES. Nors vidutinė elektros energijos kaina mažėja, kainų šuoliai paros eigoje didėja, ypač tada, kai vartotojai vartoja daugiausia elektros energijos, būtent 8–10 bei 20–22 valandomis. Didžiausia valandinė elektros energijos kaina 2024 metais Lietuvoje buvo pasiekusi net 1478,91 Eur/MWh, o žemiausia kaina buvo neigiama, nukritusi iki -19,96 Eur/MWh.
„Netolygi elektros gamyba tampa vis didesniu iššūkiu vartotojams ir tinklo stabilumui. Lietuvoje sparčiai plečiantis atsinaujinančios energijos sektoriui, ši problema dar labiau išryškėja. Atsiras galimybių perteklinę elektros energiją sukaupti ir patiekti vartotojams piko valandomis“, – pranešime cituojamas Gediminas Uloza, bendrovės vadovas.
„Vilnius BESS“ baterijų parkas galės teikti visas tinklui reikalingas balansavimo paslaugas (FCR, aFRR, mFRR).
Apie tai, kad Baltijos šalims reikės 1,3 GW baterijų VŽ pasakojo ir Ruslanas Sklepovičius, atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ vadovas.
Jo teigimu, svarbus bus ir baterijų parkų vystymo greitis, nes Baltijos šalių rinkos po trejų metų jau gali būti užpildytos.
„Baterijos šiais metais bus karščiausia tema, impulsą turėtų duoti ir atsijungimas nuo BRELL. Baltijos valstybėse reiks 1,3 GW baterijų ir, manau, per trejus metus jos bus pastatytos, nes, turint parko prijungimą, pastatyti baterijas nėra raketų mokslas. Tikiu, kad jas pastačius elektra kuriam laikui dings iš politikų darbotvarkės, nes kainą bus galima lengvai prognozuoti, tų šokinėjimų sumažės“, – kalbėjo R. Sklepovičius.
