Valstybės duomenys – patikimas sprendimų užnugaris

„Jau beveik metus atliekame duomenų valdysenos funkciją, įgyvendiname dešimtis projektų. Visa tai įmanoma todėl, kad valstybė laiku ryžosi investuoti į reikiamą technologiją – turime įrankį, kuris leidžia mums iš esamų duomenų sudėlioti bent dalį tos sudėtingos dėlionės, išryškinti vienos ar kitos valstybės gyvenimo srities tikrąjį vaizdą. Paprasčiau tariant, iš duomenų formuojame patikimą užnugarį valstybės sprendimams“, – sako Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.

Pratybos krizių laukuose

Duomenų valdysenos „lauke“ agentūra grūdinosi daug anksčiau, nei šių metų sausį įsigaliojo Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas.

Pirmosios pratybos – COVID?19 pandemija, kurios sukeltą chaosą prisimename visi. Į ligonines plūdo pacientai. Nė viena institucija neturėjo tokios informacinės sistemos, kurioje būtų matyti, kiek ligoninėse yra laisvų lovų, kiek jų – reanimacijos palatose, kiek lovų – su deguonies tiekimo įranga. Valstybės duomenų agentūra, pasitelkusi tuo metu jau įsigytą „Palantir Foundry“ technologinį įrankį, operatyviai sukūrė sprendimą, padėjusį valdyti pandemiją.  

Dar nepasibaigus pandemijai, į šalį plūstelėjo nelegalių imigrantų banga. „Kartu su kitomis atsakingomis institucijomis reagavome greitai – Valstybės sienos apsaugos tarnybai sukūrėme aplikaciją, kurioje buvo sugeneruojamas užsieniečio asmens kodas, sveikatos kodas, suformuojami reikalingi dokumentai. Rezultatui sukurti atitinkamose informacinėse sistemose buvo atlikti reikiami pakeitimai ir sąsajos su nauju įrankiu. Sukurtos švieslentės, kuriose pateikiami nuolat kintantys rodikliai, leido institucijoms tinkamai reaguoti ir valdyti ekstremalią situaciją“, – pasakoja agentūros vadovė.  

2022 m. vasaris. Rusija pradeda karą Ukrainoje. Į Lietuvą masiškai plūsta Ukrainos karo pabėgėliai. Kaip prie šios krizės suvaldymo prisidėjo agentūra? Operatyviai buvo sukurtas sprendimas Migracijos departamentui –siekta sudaryti sąlygas kuo greičiau karo pabėgėliams išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje. Sukurta aplikacija, skirta inventorizuoti vietoms, tinkamoms apgyvendinti pabėgėlius.

Reikia operatyvaus sprendimo? Jis bus

„Kai krizės praeina arba bent jau ima slopti, žmonės užmiršta, kaip jos buvo suvaldytos. Natūralu – norisi vėl gyventi įprastą gyvenimą. Tuomet ir mūsų veikla tampa tarsi nematoma. Galbūt kam nors net kyla klausimas:  „Ką jie veikia toje agentūroje?“ O veikiame labai daug: vos tik kyla sumaištis kurioje nors valstybės gyvenimo srityje, tampame pagalbininkais, savotiškais kitų duomenų sistemų gelbėtojais, nes vienos sistemos – pasenusios, kitos apskritai neveikia, integracijos tarp sistemų – skurdžios“, – paaiškina dr. J. Petrauskienė.

Valstybės duomenų agentūra deda daug pastangų, kad institucijos galėtų pagrįstai skirti gyventojams įvairias kompensacijas ir išmokas. Praėjusių metų rudenį, pradėjus šuoliuoti energetinių išteklių kainoms, savivaldybes užplūdo kompensacijų prašantys gyventojai. Į Valstybės duomenų agentūrą kreipėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl galimybės panaudoti turimus technologinius įrankius šiai problemai spręsti. Per du mėnesius buvo sukurtas ir ištestuotas sprendimo, galinčio padėti savivaldybių darbuotojams sparčiau įvertinti, ar gyventojui priklauso kompensacija, prototipas. Šiais metais prototipas buvo išplėtotas iki galutinio sprendimo, kuris šiuo metu baigiamas testuoti realiomis sąlygomis trijose savivaldybėse. Artimiausiu metu aplikacija galės naudotis visos Lietuvos savivaldybės.

Duomenų agentūros vadovė pamini ir kompensacijų nukentėjusiųjų per Sausio 13-osios įvykius artimųjų šeimoms atvejį. „Kompensacijos yra, o tokių gyventojų – nukentėjusiųjų artimųjų – sąrašo nėra. Patikrinome visus duomenis, asmenis, kurių vardas ir pavardė tokie patys kaip nukentėjusiųjų artimųjų, ir sudarėme šį sąrašą“, – pasakoja dr. J. Petrauskienė.

Nuo skurdo skolų analizės iki Žaliojo kurso rodiklių stebėsenos

Neseniai į Valstybės duomenų agentūrą kreipėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su prašymu įvertinti vadinamųjų skurdo skolų mastą Lietuvoje. Skurdo skolos susidaro tada, kai gyventojai nepajėgia sumokėti socialinio draudimo įmokų arba net ir nedidelių baudų, tuomet skolų išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliams.

„Perteklinių įsiskolinimų problema buvo akivaizdi, bet nebuvo aiškus jos mastas, kadangi duomenys saugomi skirtingų institucijų. Visus duomenis, kurių reikėjo, pavyko surinkti per mėnesį. Atlikus analizę paaiškėjo, kad kas dešimtas suaugęs Lietuvos gyventojas turi skurdo skolų. Dauguma jų neturi jokių oficialių pajamų, lėšų – negauna darbo užmokesčio, pensijos. Skurdo skolų reiškinys tapo aiškesnis – tikėtina, kad žmonės stumiami į šešėlį, nes skolų neišmokės ir iš skurdo neišbris. Ši išvada sudarė prielaidas ministerijai keisti teisinį reguliavimą – kitaip reglamentuoti skolų išmokėjimą ir skatinti žmones grįžti į darbo rinką“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros vadovė.

Dar viena agentūros darbų grupė – Žaliojo kurso ir klimato kaitos rodiklių stebėsenos analizė. Valstybė siekia turėti galimybę stebėti aplinkosaugos srities, Žaliojo kurso rodiklių pokyčius šalyje, tačiau iki šiol nebuvo vieno bendro šaltinio, kuris padėtų susipažinti su situacija. Valstybės duomenų agentūra su šia tema susijusius duomenis surinko iš daugiau nei 50?ies skirtingų šaltinių ir šiuo metu pirmą kartą Lietuvos visuomenei pristatoma visa svarbiausia informacija apie aplinkos būklę.

Pašnekovės žodžiais, pavyzdžių, kai poreikis atsiranda staiga ir agentūra iš karto imasi darbo – daugybė. Šių metų rugpjūtį šalies Sveikatos apsaugos ministerija tam tikrais atvejais pradėjo teikti pacientų pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslaugą. Valstybės duomenų agentūra su kitomis institucijomis jau pateikė sprendimą, kaip savivaldybių darbuotojams numatyti paslaugos poreikį ir suvaldyti visą procesą.

Agentūra prisideda prie vėžio prevencijos programų įgyvendinimo. Gyventojai dažnai nėra linkę pasitikrinti sveikatos pagal esamas prevencijos programas, todėl šiuo metu siūloma pacientus vizitui užregistruoti automatiškai ir jiems išsiųsti kvietimus.

Daug kam gali būti naujiena, kad dabar jau įmanoma objektyviai nustatyti, kiek laiko užtrunka, kol pacientai gauna reikiamas paslaugas gydymo įstaigoje. Laukimo eilės gydymo įstaigose – jautri tema bene kiekvienam gyventojui. Kol nebuvo tinkamų įrankių, Valstybinė ligonių kasa neturėjo prielaidų reikiamiems sprendimams priimti. Valstybės duomenų agentūra padedama kitų institucijų sukūrė sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenos įrankį, kuris ne tik veikia operatyviai ir objektyviai parodo situaciją, bet ir sumažina gydymo įstaigų administracinę naštą teikiant informaciją apie paslaugų laukimą.

Tolesnė integracija ir sąsajos

„Gal žvelgiant iš šalies, kyla klausimas, kaip įmanoma kokybiškai aprėpti tiek duomenų, tačiau viską lėmė laiku atliktos valstybės investicijos į aukštąsias technologijas. Įsigijome ne žaisliuką, o technologinį įrankį, kuris praverčia daugeliu atvejų, ką ir rodo išvardyti pavyzdžiai. Tai leido mums auginti kompetencijas, pasiekti technologinį proveržį, o valstybė gali priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, laiku inicijuoti reikiamas reformas ir teikti paslaugas visuomenei“, – pabrėžia dr. J. Petrauskienė.  

Šie pasiekimai – toli gražu ne pabaiga. Agentūra dirba, gerindama valstybės turimų duomenų kokybę ir kurdama vadinamąjį semantinį duomenų sluoksnį, kad kiekvienoje sistemoje esantys duomenys būtų tinkamai aprašyti, kad tarp jų atsirastų sąveikos ir nebeliktų prielaidų klaidingoms išvadoms, kartais padaromoms, kai remiamasi nelygintinais duomenimis.

„Duomenų sistemų integracijos ir tikrosios sąsajos – dar viena didelė užduotis. Atskiri duomenų sistemų elementai kaip dėlionės detalės turi sietis tarpusavyje – tai įgyvendinę, galėsime pelnytai kalbėti apie milžinišką technologinę Lietuvos pažangą“, – teigia Valstybės duomenų agentūros vadovė dr. J. Petrauskienė.