Ir mažos „fintech“ taps didelio tinklo dalimi

Reklama publikuota: 2021-10-27
Janis Kaulins, EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir verslo skaidrumo paslaugų partneris Baltijos šalyse.
svg svg
Janis Kaulins, EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir verslo skaidrumo paslaugų partneris Baltijos šalyse.

Jeigu kuri nors iš mokėjimų įstaigų galvoja, kad bus nepastebėta, nes yra maža ir nesvarbi, klysta. Anksčiau ar vėliau kiekvienas „fintech“ bus prijungtas prie didelio tinklo, gaudančio pavojingas muses, interviu pažymi Janis Kaulins, EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir verslo skaidrumo paslaugų partneris Baltijos šalyse.

J.Kaulins skaitė pranešimą „Bankeros“ ir „Verslo žinių“ 2021 m. spalio 12 d. organizuotoje pinigų plovimo prevencijai skirtoje konferencijoje „Baltic AML Forum“.

Savo pranešime minėjote, kad anksčiau ar vėliau panašaus reguliavimo sulauksime visoje planetoje. Kodėl taip turėtų nutikti?

Gyvename pasaulyje, kuriame viskas su viskuo susiję. Taip pat matome, kad tiek teigiamų, tiek neigiamų pokyčių greitis didėja geometrine progresija. Politikos formuotojai visame pasaulyje daugelyje sričių greičiau susitaria dėl naujo reguliavimo. Pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupė kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (FATF) netrukus paskelbs naujas gaires kriptovaliutų įmonėms.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

2021 m. spalio 8 d. Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija užbaigė didelę tarptautinę mokesčių sistemos reformą, kuri užtikrins, kad nuo 2023 m. tarptautinėms įmonėms bus taikomas ne mažesnis kaip 15% pelno mokesčio tarifas.

2021 m. spalio 22 d. Europos bankininkystės, Europos draudimo ir profesinių pensijų ir Europos vertybinių popierių rinkų institucijos Europos Komisijai pateikė standartus dėl informacijos atskleidimo pagal Tvaraus finansavimo atskleidimo reglamentą. Standartų tikslas –pagerinant aplinkos, socialinės ir valdymo informacijos atskleidimą apie nepalankų investicinių sprendimų poveikį, taip pat daugelio finansinių produktų tvarumo ypatybes.

Anksčiau ar vėliau arbitražo tarp Europos Sąjungos šalių neliks – tiek Malta, tiek Kipras, tiek Baltijos šalys bus prižiūrimos vienodai.

O kokių pokyčių galime laukti Baltijos šalių lygyje?

Turime suprasti, kad atitikties prižiūrėtojas pasieks kiekvieną „fintech“. Jeigu kas nors galvoja, kad esu per mažas ir prižiūrėtojui neįdomus, tai jis klysta. Anksčiau ar vėliau kiekvienas „fintech“ bus prijungtas prie didelio tinklo, gaudančio pavojingas muses. Svarbu ir tai, kad didelė „fintech“ plėtra neįmanoma be didesnio prižiūrėtojų biudžeto. Kitaip būti negali.

Kaip technologijos gali padėti susidoroti su naujais uždaviniais?

Pinigų plovimo prevencija yra duomenų bazių problema. Jei turėtumėte duomenis apie visas finansinių paslaugų įstaigas, jų klientus, sandorius, sandorio šalis, finansinio ir nefinansinio turto atsargas ir srautus, pinigų plovimo prevencija susidėtų iš IT sistemos, kuri viską patikrintų ir surastų pinigus bandančius išplauti veikėjus. Realiame gyvenime priėjimas prie informacijos apie galutinius naudos gavėjus ir kitų duomenų nėra paprastas, todėl žmogui įsikišti būtina. Kita vertus, ir žmogus negali apdoroti visų duomenų, todėl veiksmingas bus tik integruotas, duomenimis grindžiamas finansinių nusikaltimų rizikų valdymas.

Dirbate Latvijoje. Kaip Lietuvos „fintech“ raida atrodo iš šono?

Dirbu Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje — mūsų komanda aprėpia visas Baltijos šalis. Tai naudinga visose Baltijos šalyse veikiantiems mūsų klientams. Reikia atiduoti duoklę „fintech“ plėtrai Lietuvoje, tačiau tolesnis sektoriaus augimas priklauso ir nuo priežiūros pajėgumų – skiriamo biudžeto, etatų ir turimų technologijų.

Svarbu išanalizuoti skirtingus verslo modelius ir nuspręsti, kurie verslo modeliai ir atitinkamai koks rizikos lygis atitinka „fintech“ strategiją, ir kurie verslo modeliai yra nepriimtini. Būtent reguliavimo institucija turi paaiškinti rinkos dalyviams ir investuotojams savo lūkesčius ir žaidimo taisykles.

Ar Lietuva susidoroja su kovos su pinigų plovimu iššūkiais?

Palyginus su daugeliu Europos Sąjungos šalių Lietuva – taip pat ir kitos Baltijos šalys – pirmauja pinigų plovimo prevencijos darbuose. Baltijos šalys stropiau laikosi atitikties reikalavimų, nes yra mažos, turi modernesnes technologijas ir pasimokė iš skaudžių pamokų praeityje.

Kokius kovos su pinigų plovimu skirtumus pastebite tarp Latvijos ir Lietuvos?

Sudėtingas klausimas. Išskirčiau kelis skirtumus. Latvijoje griežtesni atitikties reikalavimai buvo pradėti taikyti apie 2016 m. – anksčiau nei Lietuvoje. Norint išmokti viską padaryti teisingai, reikia laiko. Kitas skirtumas – Lietuvoje yra daug daugiau rinkos dalyvių nei Latvijoje, todėl Lietuvos priežiūros institucijai reikia daugiau išteklių, kad būtų laikomasi reikalavimų.

Ar verta teikti finansines paslaugas klientams iš azartinių lošimų ir panašių verslų?

Dar vienas sudėtingas klausimas. Reikia pripažinti, kad pelnas iš finansinių paslaugų koreliuoja su rizika. Teikiant finansines paslaugas nerizikingiems klientams susiduriama su didesne konkurencija ir mažesniu pelnu. Didesnį pelną galima uždirbti dirbant su didesnės rizikos klientais, nes konkurencija čia yra mažesnė. Tačiau norėdama dirbti su didele rizika, finansų institucija privalo gebėti tvarkytis su rizika. Iškyla išteklių ir pajėgumų klausimas: kokia komandos patirtis, kokios taikomos technologijos, ir ar gerai sudėlioti procesai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Bankera“ pradėjo siūlyti mokėjimus JAV doleriais verslo sąskaitoms Verslo tribūna

„Bankera“ – fintech bendrovė, daugiausiai dėmesio skirianti skaitmeninių įmonių mokėjimo sąskaitų...

Ir mažos „fintech“ taps didelio tinklo dalimi Verslo tribūna

Jeigu kuri nors iš mokėjimų įstaigų galvoja, kad bus nepastebėta, nes yra maža ir nesvarbi, klysta. Anksčiau...

„Fintech“ atveria vartus kriptovaliutoms Verslo tribūna

Apie mokėjimo įstaigų galimybes išsiaiškinti galutinį kriptovaliutos naudos gavėją, naują ES reguliavimą ir...

„Fintech“ gairėse – keturios kryptys Verslo tribūna

Šis sektorius sparčiai auga, kartu didėja ir jo reguliavimas tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos mastu.

„Fintech“ pajamos Lietuvoje per metus išaugo keturis kartus Verslo tribūna 1

Prie tokio augimo prisidėjo tokių verslų pritraukimo strategija, pandemijos paskatinta elektroninių paslaugų...

AML kompetencijos centras pradeda kovą su finansiniais nusikaltimais Verslo tribūna 5

Šių metų Bazelio instituto šalių pinigų plovimo prevencijos reitinge Lietuva yra įtraukta į geriausiai pinigų...

Pinigų plovimo prevencija virto būdu surinkti mokesčius Verslo tribūna 1

Anksčiau finansų įstaigose įprasta pinigų plovimo prevencijos praktika dabar gali būti vertinama kaip...

LB apie rizikos prevenciją ir tris „fintech“ iššūkius Verslo tribūna 2

Jaunos, greitai augančios technologinės įmonės dažnai yra gerokai pažangesnės nei senieji finansinių paslaugų...

UAB „Pervesk“ vadovas: kai kurios „fintech“ bendrovės rizikuoja per daug Verslo tribūna

Europos Sąjungos valstybių priežiūros institucijos pastaruoju metu skiria gerokai daugiau baudų už pinigų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku