Ir mažos „fintech“ taps didelio tinklo dalimi
J.Kaulins skaitė pranešimą „Bankeros“ ir „Verslo žinių“ 2021 m. spalio 12 d. organizuotoje pinigų plovimo prevencijai skirtoje konferencijoje „Baltic AML Forum“.
Gyvename pasaulyje, kuriame viskas su viskuo susiję. Taip pat matome, kad tiek teigiamų, tiek neigiamų pokyčių greitis didėja geometrine progresija. Politikos formuotojai visame pasaulyje daugelyje sričių greičiau susitaria dėl naujo reguliavimo. Pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupė kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (FATF) netrukus paskelbs naujas gaires kriptovaliutų įmonėms.
2021 m. spalio 8 d. Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija užbaigė didelę tarptautinę mokesčių sistemos reformą, kuri užtikrins, kad nuo 2023 m. tarptautinėms įmonėms bus taikomas ne mažesnis kaip 15% pelno mokesčio tarifas.
2021 m. spalio 22 d. Europos bankininkystės, Europos draudimo ir profesinių pensijų ir Europos vertybinių popierių rinkų institucijos Europos Komisijai pateikė standartus dėl informacijos atskleidimo pagal Tvaraus finansavimo atskleidimo reglamentą. Standartų tikslas –pagerinant aplinkos, socialinės ir valdymo informacijos atskleidimą apie nepalankų investicinių sprendimų poveikį, taip pat daugelio finansinių produktų tvarumo ypatybes.
Anksčiau ar vėliau arbitražo tarp Europos Sąjungos šalių neliks – tiek Malta, tiek Kipras, tiek Baltijos šalys bus prižiūrimos vienodai.
O kokių pokyčių galime laukti Baltijos šalių lygyje?Turime suprasti, kad atitikties prižiūrėtojas pasieks kiekvieną „fintech“. Jeigu kas nors galvoja, kad esu per mažas ir prižiūrėtojui neįdomus, tai jis klysta. Anksčiau ar vėliau kiekvienas „fintech“ bus prijungtas prie didelio tinklo, gaudančio pavojingas muses. Svarbu ir tai, kad didelė „fintech“ plėtra neįmanoma be didesnio prižiūrėtojų biudžeto. Kitaip būti negali.
Kaip technologijos gali padėti susidoroti su naujais uždaviniais?Pinigų plovimo prevencija yra duomenų bazių problema. Jei turėtumėte duomenis apie visas finansinių paslaugų įstaigas, jų klientus, sandorius, sandorio šalis, finansinio ir nefinansinio turto atsargas ir srautus, pinigų plovimo prevencija susidėtų iš IT sistemos, kuri viską patikrintų ir surastų pinigus bandančius išplauti veikėjus. Realiame gyvenime priėjimas prie informacijos apie galutinius naudos gavėjus ir kitų duomenų nėra paprastas, todėl žmogui įsikišti būtina. Kita vertus, ir žmogus negali apdoroti visų duomenų, todėl veiksmingas bus tik integruotas, duomenimis grindžiamas finansinių nusikaltimų rizikų valdymas.
Dirbate Latvijoje. Kaip Lietuvos „fintech“ raida atrodo iš šono?Dirbu Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje — mūsų komanda aprėpia visas Baltijos šalis. Tai naudinga visose Baltijos šalyse veikiantiems mūsų klientams. Reikia atiduoti duoklę „fintech“ plėtrai Lietuvoje, tačiau tolesnis sektoriaus augimas priklauso ir nuo priežiūros pajėgumų – skiriamo biudžeto, etatų ir turimų technologijų.
Svarbu išanalizuoti skirtingus verslo modelius ir nuspręsti, kurie verslo modeliai ir atitinkamai koks rizikos lygis atitinka „fintech“ strategiją, ir kurie verslo modeliai yra nepriimtini. Būtent reguliavimo institucija turi paaiškinti rinkos dalyviams ir investuotojams savo lūkesčius ir žaidimo taisykles.
Ar Lietuva susidoroja su kovos su pinigų plovimu iššūkiais?Palyginus su daugeliu Europos Sąjungos šalių Lietuva – taip pat ir kitos Baltijos šalys – pirmauja pinigų plovimo prevencijos darbuose. Baltijos šalys stropiau laikosi atitikties reikalavimų, nes yra mažos, turi modernesnes technologijas ir pasimokė iš skaudžių pamokų praeityje.
Kokius kovos su pinigų plovimu skirtumus pastebite tarp Latvijos ir Lietuvos?Sudėtingas klausimas. Išskirčiau kelis skirtumus. Latvijoje griežtesni atitikties reikalavimai buvo pradėti taikyti apie 2016 m. – anksčiau nei Lietuvoje. Norint išmokti viską padaryti teisingai, reikia laiko. Kitas skirtumas – Lietuvoje yra daug daugiau rinkos dalyvių nei Latvijoje, todėl Lietuvos priežiūros institucijai reikia daugiau išteklių, kad būtų laikomasi reikalavimų.
Dar vienas sudėtingas klausimas. Reikia pripažinti, kad pelnas iš finansinių paslaugų koreliuoja su rizika. Teikiant finansines paslaugas nerizikingiems klientams susiduriama su didesne konkurencija ir mažesniu pelnu. Didesnį pelną galima uždirbti dirbant su didesnės rizikos klientais, nes konkurencija čia yra mažesnė. Tačiau norėdama dirbti su didele rizika, finansų institucija privalo gebėti tvarkytis su rizika. Iškyla išteklių ir pajėgumų klausimas: kokia komandos patirtis, kokios taikomos technologijos, ir ar gerai sudėlioti procesai.
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
