„Fintech“ atveria vartus kriptovaliutoms
K. Chykhradze skaitė pranešimą „Bankeros“ ir „Verslo žinių“ 2021 m. spalio 12 d. organizuotoje pinigų plovimo prevencijai skirtoje konferencijoje „Baltic AML Forum“.
Dar ne visos šio sektoriaus mokėjimo platformos sutinka priimti atsiskaitymus kriptovaliuta, tačiau didžioji „fintech“ dalis domisi tokiomis galimybėmis ir jau diegia procesus bei technologijas, kurios leidžia klientams pasiūlyti šią paslaugą. Tradicinės finansų įstaigos, bankai, išskyrus kelias išimtis, šia linkme juda daug lėčiau. Tačiau ir jie jau supranta, kad tokias galimybes reikia rimtai apsvarstyti. Jie pasitelkia ekspertus, kurie padeda suprasti, kas vyksta, ir taip pat galvoja apie pokyčius.
Tarkime, viena mokėjimo platforma sutinka dirbti su kriptovaliutomis, o kita jų vengia. Kiek pirmosios platformos prisiimama rizika yra didesnė už antrosios?Šiuo atveju neįmanoma nustatyti, koks yra prisiimamos rizikos svorio skirtumas, tačiau viena yra aišku – pinigu plovimu ar kitais finansiniais nusikaltimais užsiimantys asmenys gerai atlieka namų darbus. Nesvarbu, ar mokėjimo įstaiga siūlo atsiskaitymus kriptovaliuta ar ne, nusikaltimus planuojantys asmenys ieško bendrovių, kuriose pinigų plovimo prevencijoje yra spragų, kurios nesurenka pakankamai duomenų apie savo klientą. Norint sumažinti šias rizikas, reikia tobulinti visas saugumo grandis, laikytis atitikties reikalavimų, deramai kontroliuoti, kaip tai daroma.
Ar įmanoma sužinoti, kas yra kriptovaliutos galutinis gavėjas?Mūsų blokų grandinės analizė gali analizuoti duomenis ir sekti lėšų srautus, sujungti juos ir priskirti blokų grandinės biržoms. Informacija apie galutinius naudos gavėjus yra privati ir apsaugota. Mūsų bendrovės „Crystal“ sistemos nemato ir negali pamatyti privačios biržoje saugomos informacijos. Tačiau birža tam tikrą veiklą gali priskirti galutiniam naudos gavėjui.
Kaip Europos Komisija vertina kriptovaliutas ir kokių galima laukti pokyčių?Vasarą Europos Komisija paskelbė eilę naujų teisės aktų projektų skirtų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijai. Juose kalbama ir apie įpareigojimus reguliuoti prekyba kriptovaliutomis. Tikėtina, kad jie bus priimti ir taps privalomi visoms Europos Sąjungos narėms.
Kriptovaliutų platforma turi įdiegti apsaugos priemones, apmokyti savo darbuotojus, naudoti identifikavimą dviem veiksmais. Ji gali pasitelkti ir programinę įrangą, kuri gali nuolat analizuoja blokų grandines ir stebi platformoje vykstančius procesus. Jeigu kas nors nutinka ne taip, turėtų padėti draudimas ir tokiems atvejams sukauptas finansinis rezervas. Tokiu būdu galima apsaugoti savo klientų interesus. Klientas taip pat turi žinoti apie rizikas ir kaip jas sumažinti.
Kaip asmuo gali apsisaugoti nuo sukčiavimo?Žiniasklaidoje daug dėmesio skiriama išpirkos reikalaujantiems programišiams ir panašiems įvykiams, tačiau didžiausią grėsmę kelia fiktyvios svetaines, kurioms savo lėšas klientai patiki patys. Antrąjį 2020 m. ketvirtį buvo aptiktos 146.994 fiktyvios svetainės, o 2021 m. sausio-kovo mėnesiais jų buvo jau 611.877.
Rugsėjį, kai „Apple" pristatinėjo savo „iPhone 13" serijos telefoną, sukčiai sukūrė svetainę, kurioje buvo pateikti seni technologijų milžinės generalinio direktoriaus Timo Cooko interviu. Tiems, kurie nusiųs kriptovaliutą tam tikru adresu, buvo žada sugrąžinti jos dvigubai daugiau. Visuomet reikia patikrinti svetainės adresą, pasidomėti jos pateikiamais kontaktais. Tokiais atvejais „kvailų“ klausimų nebūna. Kartais sukčiai pakeičia vieną raidę svetainės pavadinime.
