„Fintech“ gairėse – keturios kryptys

FOTOGALERIJA web_„Fintech“ gairėse – keturios kryptys (42 nuotr.)

Apie „fintech“ ateitį ir jo rizikas buvo diskutuojama 2021 m. spalio 12 d. „Bankera“ ir „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Baltic AML Forum 2021“.

Konferenciją atidariusi Gintarė Skaistė, Finansų ministrė, pabrėžė, kad Lietuvoje fiksuojama viena mažiausių pinigų plovimo rizikų. Bazelio instituto šalių pinigų plovimo prevencijos reitinge Lietuva pasaulyje šiemet užėmė 9 vietą, o tarp Europos Sąjungos šalių yra šešta.

„Vis dėlto mes stengiamės būti dar geresni – galbūt pagal šį rodiklį tapsime ir pirmąja jurisdikcija mūsų regione“, – išreiškė viltį G. Skaistė. – Manau, turime galimybių pasiekti tokių tikslų. Šis sektorius jaunas, tačiau jau kuria vertę tiek klientams, tiek visai ekonomikai.

„Mūsų pažangą pastebėjo ir investuotojai – pastaruoju metu matome didelį investicijų augimą į „fintech“, – atkreipė dėmesį finansų ministrė.

Renginyje, kuris Vilniuje organizuojamas trečius metus iš eilės, dalyvavo daugiau kaip 15 pranešėjų iš penkių valstybių (Austrijos, Ukrainos, Olandijos, Estijos, Latvijos).

Brėžia gaires

Lietuvos banko (LB) duomenimis Elektroninių pinigų įstaigų ir Mokėjimų įstaigų skaičius per metus, iki 2021 m. vidurio, išaugo nuo 118 iki 140, o jų pajamos padidėjo net keturis kartus – iki 208 mln. Eur.

G. Skaistė patikino, kad Vyriausybė, kaip ir parašyta jos programoje, siekia šio sektoriaus augimo ir tuo pačiu didesnės jo brandos.

Vyriausybės iš valstybinių institucijų ir rinkos dalyvių sudaryta darbo grupė turi parengti Lietuvos „fintech“ sektoriaus gaires 2022-2027 m. Jose, ant ministrės, įvardijamos keturios plėtros kryptys.

Pirmas uždavinys – užtikrinti jo augimą. Planuojama, kad tiek darbo vietų skaičius, tiek sumokėtų mokesčių apimtys augs, didės ir partnerysčių tarp technologijų ir finansų bendrovių skaičius. Antrasis tikslas – skatinti technologijų kūrimą ir naudojimą.

„Ieškosime kelių, kaip padėti „fintech“ transformuoti finansų sektorių“, – savo atidarymo žodyje kalbėjo G. Skaistė.

Trečias uždavinys esą skatinti verslą ir visuomenę naudotis jo paslaugomis. Reikia didinti finansinį raštingumą ir supažindinti visuomenę su „fintech“ produktais bei paslaugomis.

„Inovacijos neturi sienų, todėl bendrovėms neketiname kurti dirbtinių kliūčių“, – pažymėjo G. Skaistė. Ketvirta sritis – rizikos valdymo stiprinimas.

„Mes ieškome geriausių rizikos nustatymo ir jos pašalinimo būdų“, – mintimis su dalyviais dalinosi ministrė. Šias gaires planuojama paskelbti 2022 m. antrąjį ketvirtį.

Šių metų liepą Europos Komisija pristatė dokumentų projektus dėl pinigų plovimo prevencijos reguliavimo. Tarp kitų pokyčių numatomas ir naujos kovos su pinigų plovimo prevencija institucijos AMLA (angl. The Anti-Money Laundering Authority) steigimas.

Tiek ministrė, tiek LB valdybos pirmininkas konferencijoje pabrėžė Lietuvos ambicijas, kad ši europinė institucija būtų įkurta Lietuvoje.

„Asmeniškai esu įsitikinusi, kad Lietuva ir Vilnius turi daug ką pasiūlyti“, – sakė G. Skaistė,

Kompromisų nežada

Anot Gedimino Šimkaus, LB valdybos pirmininko, inovatyvūs verslo modeliai keičia beveik visas finansų sektoriaus produktų ir paslaugų rūšis. Jis atkreipė dėmesį ir į naujus iššūkius. Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet pasaulyje išplaunama apie 2 trilijonai JAV dolerių. Šios apimtys dar labiau padidėjo pandemijos metu. Anot jo, turime būti budrūs, privalome ieškoti, kaip atnaujinti ir keisti pinigų plovimo prevencijos politiką.

„Siekiame būti finansų sektoriaus partneriu, norime padėti rinkos dalyviams stiprinti gebėjimus užkardant finansinius nusikaltimus. Tuo pat metu leiskite aiškiai pasakyti, kad mes nedarome jokių kompromisų kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Ir mes nedvejodami elgiamės griežtai, jei to reikia“, – pabrėžė G. Šimkus. Tiek LB, tiek kiti renginio dalyviai pažymėjo, kad rinka laukia jau kelis metus vėluojamo įkurti galutinių naudos gavėjų registro.

Ateitis – valdžios rankose

Vaiva Amulė, renginio vedėja ir asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė, pažymėjo, kad sektoriaus ateitis priklausys nuo bendro valstybės ir visuomenės požiūrio.

„Jeigu „fintech“ atitikties našta Lietuvoje didės, lyginant su kitomis ES valstybėmis, bus apribotos veiklos, reikalaujant nedirbti su tam tikrais legaliais, bet valdžiai nepriimtinais sektoriais, ar prašoma persiorientuoti į Lietuvos rinką, „fintech“ įmonės pradės trauktis iš Lietuvos, – perspėjo V. Amulė. – Tai labai pakenktų Lietuvos įvaizdžiui, atbaidytų jau dabar Lietuva besidominčius investuotojus ir tarptautines įmones.“ Ji išreiškė viltį, kad „fintech“ sektorius Lietuvoje ir toliau sparčiai augs, kurs vis didesnę pridėtinę vertę valstybei bei jos gyventojams.

Renginyje pranešimus taip pat skaitė šių bendrovių ir organizacijų atstovai: LEADELL, „Bankera“, „Pervesk“, EY, KPMG, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, FNTT, „TGS Baltic“, Lietuvos bankų asociacijos, „Crystal Blockchain“, „Banking Lab“, „Sentinels“ ir „Salv“.