Žlaugtai – ne tik energijai gaminti, bet ir dirvai tręšti
Elektros energija iš gamybos atliekų
Obelių spirito varykla iš rugių ar kvietrugių gamindama maistinį etilo alkoholį sukaupdavo nemažus kiekius šalutinio produkto – supuvusių žlaugtų. Šiandien spirito varyklos direktorius P. Stumbrys džiaugiasi prieš porą metų iš jų pradėjęs gaminti biodujas, kurios padeda apsirūpinti šiluma ir elektros energija bei leidžia sumažinti aplinkos taršą.
„Iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigaminame dalį įmonei reikalingos šilumos. O elektros energijos, kurią pagaminame, savo reikmėms sunaudojame tik apie 20-25 proc. Likusią dalį parduodame „Lesto“. Taigi, įmonė laimi ir finansiškai“, – pasakoja jis.
Įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą projektą „Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai“, spirito gamykla įsigijo du 4 tūkst. kubinių metrų talpos anaerobinio pūdymo bioreaktorius, taigi, vienu metu rūgsta ir dujas gamina 8 tūkst. kubinių metrų skysčio.
Skaičiuojama, kad sumažėjus gamtinių dujų suvartojimui ir skysto kuro poreikiui, gerokai sumažėjo aplinkos tarša – įmonė sumažino CO2 išmetimų. Dėl to, kad įmonės gaminama elektros energija yra maždaug perpus pigesnė už pirktinę, pagrindinės jų produkcijos savikaina sumažėjo maždaug 5-8 proc., todėl jų investicija – kone 10 mln. litų – atsipirks per 7 metus.
Tačiau tai anaiptol ne visa suma, kurią per 2009-2012 metus įgyvendindami projektą „Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai“ investavo įmonė. Iš viso į Obelių spirito varyklos atnaujinimą investuota daugiau kaip 19 mln. litų. Pusė šios sumos – ES lėšos. Be jų įmonė vargiai būtų galėjusi įgyvendinti tokį didelį projektą.
Įvertino ir ūkininkai
Gamybos atliekų teikiamą naudą pajuto ir vietos ūkininkai. Pasirodo, kad šalutinis produktas – žlaugtai yra vertingos ekologiškos trąšos. Juos laukams tręšti jau antrus metus mielai naudoja ir rokiškietis ūkininkas Ričardas Valiulis.
„Žlaugtai – tikrai puikios trąšos. Naudočiau ir naudočiau jas, jeigu būtų daugiau. Javai auga stiprūs, ir derlius geresnis. Tie laukai, kuriuos tręšiau šiomis trąšomis, nuo kitų skiriasi kaip diena nuo nakties“, – pasakojo pašnekovas.
Anot Obelių spirito varyklos vadovo, ūkininkai laukams tręšti ir anksčiau naudojo šalutinį gamybos produktą, bet dabar į laukus veža paruoštas ekologiškas trąšas, kurios anaerobinio pūdymo metu susidaro bioreaktoriuose. Tai silpnai šarminis, maždaug 8 pH produktas, kuris labai naudingas rūgštokam Lietuvos dirvožemiui.
„Nors šis humusas kol kas laikomas gamybos atliekomis, tai paprasčiausios organinės trąšos – grūdai, kurie perdirbti grįžta atgal į laukus. Grūdus suvalgome ar perdirbame, o kas lieka – supūna ir grįžta į žemę. Manau, kad tai yra gerai“, – sako Rokiškio rajono „Lašų“ žemės ūkio bendrovės direktorius Zenonas Akramavičius.
Kol kas ši biomasė Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio ES šalių, oficialiai laikoma ne trąšomis, o atliekomis, tačiau tiek mikrobiologiniai, tiek cheminiai tyrimai rodo, kad ji atitinka visus ekologiškoms trąšoms keliamus reikalavimus. Todėl, pasak P. Stumbrio, tik laiko klausimas, kad ji bus pripažinta trąšomis.
Vienas pirmųjų jas pradėjęs naudoti R. Valiulis priduria, kad mielai tręštų jomis ne 30, bet visus 800 hektarų. „Šiame dumble yra visos reikalingos mineralinės ir organinės medžiagos – yra ir amonio salietros, ir kalio, ir natrio, ir fosforo – iš viso 10 komponentų. Be to jis labai naudingas rūgštokai mūsų kraštų žemei. Obelių trąšose daug humuso, ir tręšti to ploto, kurį pernai tręšiau, šiemet nereikia“, – pasakoja jis.
Įteisinus biomasę kaip trąšas Lietuvoje, P. Stumbrio įmonė žiemą galės kaupti biomasę, o vasarą pasiūlyti žemdirbiams daugiau kokybiškų trąšų. O kol kas tiek ūkininkui R. Valiuliui, tiek „Lašų“ žemės ūkio bendrovei Obelių spirito varykla ekologiškas trąšas paprasčiausiai dovanoja.
