Grėblio smūgis – ne tik verslui

Verslininkai ir toliau veržiasi į Rusiją – tam jie nesibodi pasitelkti mokesčių mokėtojų pinigų. Arūno Milašiaus nuotr. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) specialistai, vertinantys surinktas verslo paraiškas gauti paramą naujų eksporto rinkų paieškai, gūžčioja pečiais: trečdalis visų pateikusių paraiškas įmonių nori dalyvauti 133 parodose Rusijoje.
Penktasis kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Naujos galimybės“ buvo paskelbtas šių metų balandžio pabaigoje – jį, operatyviai reaguodamas į kintančią geopolitinę situaciją, inicijavo premjeras Algirdas Butkevičius. Paraiškų priėmimas baigėsi birželio 18 d., šiomis dienomis vyksta atrankos komisijų posėdžiai. Balandžio mėnesį premjeras užtikrino, kad Vyriausybė gins Lietuvos verslo, pasirinkusio Rytų Europos kryptį, interesus, tačiau kartu priminė, kad ir patys verslininkai turi įvertinti šios pelningos rinkos riziką. „Žmonės, tarptautinius santykius vertinantys tik per didelių pelnų prizmę, tikrai negali tikėtis, kad mūsų valstybės politika eis jiems iš paskos“, – perspėjo p. Butkevičius.
Verslininkai, kurie žiūrėjo tik viena kryptimi, šios rizikos neįvertino. Tepraėjo geri trys mėnesiai ir šios rizikos kainą jie sužinojo – Rusijos rinka užsidaro. Tačiau, kaip rodo šios šalies parodas ketinančių lankyti ir jose dalyvauti įmonių sąrašas (o jų – net 93 iš 293), nieko jos nepasimokė, negana to – už savo riziką linkusios patuštinti mokesčių mokėtojų kišenes. Priminsime: minėtai priemonei atseikėti pinigai skirti naujų rinkų paieškai. Tarp dvylikos šalių, kurių parodose norėtų dalyvauti Lietuvos verslininkai, Rusija užima antrą vietą. Tame dvyliktuke į naujų rinkų statusą galėtų pretenduoti nebent Jungtiniai Arabų Emyratai. Na, gal dar šiek tiek JAV. Bet Rusija? Ką naujo galima atrasti šioje seniai pažįstamoje rinkoje, beje, baigiančioje visiškai užsiverti?
LVPA užklausė Rusijos rinkos entuziastus: atsižvelgiant į šios šalies premjero sprendimą uždrausti kai kurių produktų importą, galbūt įmonės pakeistų planuojamų parodų kryptis arba visiškai atsisakytų dalyvavimo parodose Rusijoje. Ir tik UAB „Švenčionių vaistažolės“ bei UAB „Alma Littera“ pareiškė galinčios atsisakyti. Rusijoje vykstančiose parodose ketina dalyvauti įvairių verslo sektorių atstovai – aludariai, vežėjai, IT įmonės, statybinių medžiagų pardavėjai, siuvimo bendrovės ir kt. Beje, nemaža jų dalis išties rizikuoja patekti į spąstus – nenurimdama dėl JAV ir ES taikomų sankcijų Rusijai, pastarosios valdžia užsiminė, kad ties žemės ūkio produktų importo draudimu gali nesustoti. Rusijos spaudoje pasirodė žinių, kad kitas kirtis gali tekti pramoninėms prekėms. Jei šis scenarijus išsipildytų, į Rusiją besiveržiančios ir apie įspūdingas pelno maržas svajojančios Lietuvos įmonės greitai sustotų į eilę valstybės paramai gauti. Reikia tikėtis, kad juodasis periodas šalių santykiuose kada nors baigsis. Įmonės, kurios turi įdirbį Rusijoje ar nori jį įgyti ir tiki, kad jų prekės ten ras savo vietą, neabejotinai turi tam teisę. Ir į parodas važiuoti, ir visaip draugauti. Tačiau tų kontaktų palaikymas turi būti pačių verslininkų reikalas: norite rizikuoti, pasirūpinkite išlaidomis patys. Vargu ar turime skirti lėšų ten, kur nėra perspektyvos, valstybė turi remti tuos, kurie tikrai turi ir gali ką parduoti. Bet kokia krizė suteikia naujų motyvacijų, šįkart yra proga sutelkti jėgas naujų rinkų paieškai. Tą daryti ir skatina Vyriausybė, tam tikslui ir skiriama parama. Metas verslininkams nustoti lipti ant to paties grėblio, juolab kėsintis grėbliakočiu užvožti į kaktą visiems mokesčių mokėtojams.