Rusijos pramonės nuosmukis: kol kas tik įspėjimai ir nuojautos
Dar sunku spręsti, kaip šie pokyčiai atsilieps Lietuvos ekonomikai ateityje. Pirmų trijų ketvirčių statistika rodo eksporto augimą, tačiau jau 2013 m. spalį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2012 m., matomas prekybos mažėjimas, bet tai Rusijos sankcijų mūsų maisto pramonei pasekmės. Be to, niekas nesiima spėti, kaip šalies kaimynės ekonomiką paveiks baigta milžiniška olimpinių objektų Sočio mieste statyba, dėl kurios dalis gamintojų gaus mažiau užsakymų. Neaišku, ar nemažės parama viešajam sektoriui, kai Maskva Ukrainai pervedė 15 mlrd. USD.
„Statistika skelbia, kad ekonomika lėtėja, tačiau pagal savo verslo rezultatus to negaliu pasakyti. Užsakymų daugėja, ateinančių metų darbai jau sudėlioti“, – sako Gediminas Sapryginas, Sankt Peterburge užsiimantis statybomis.
„Rusijos ekonomika – nevienalytė. Kai kurios šakos traukiasi, tačiau mes savo produktus parduodame mažmeninės prekybos įmonėms, o šis segmentas plečiasi. Vis dėlto neramių signalų yra“, – padėties kol kas nedramatizuoja Raimundas Petrauskas, bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“, gaminančios šaldytuvinius sunkvežimius, generalinis direktorius.
Investicijų neatsisako
Susivynioti meškerių neplanuoja ir investuotojai.
„Baigiame derėtis dėl utilizavimo gamyklos statybos Ufoje, Baškirijoje. Jei bus patvirtintos paskutinės lengvatos, pavasarį pradėsime darbus. Kol kas ekonominių bėdų nematome. Be to, neturime kelio atgal – reikia arba investuoti, arba išeiti praradus viską, kas įdėta“, – pasakoja Vidmantas Kučinskas, įmonių grupės „Arvi ir Ko“ valdybos pirmininkas.
Verslininkas sako, kad įmonė žvalgosi ir į kitus valstybės kaimynės miestus. Kol kas ir bankas, su kuriuo dirbama, neįspėjo, kad keisis sąlygos.
„Matome, kad privatūs vietos bankai įsitempę ir gyvena gan sunkiai. Valstybinės kredito institucijos turi laisvų lėšų. Vietos verslininkai taip pat skirtingai gyvena. Negalima išvesti vieno rodiklio ir sakyti, kad Rusijoje tik blogai arba tik gerai“, – apibendrina p. Kučinskas.
Kalbama apie ekonomikos lėtėjimą, tačiau, anot kalbinamų verslininkų, skirtingai nei Lietuvoje, rusai kol kas nedidina mokesčių ir nesunkina sąlygų verslui.
Pramonininkai nepajuto
„Apdirbamoji pramonė pokyčių Rusijos ekonomikoje nepajuto. Išskyrus maisto sektorių, nesame priklausomi nuo šios valstybės rinkos. Daugumos chemijos ir metalo sektoriaus įmonių į Rytus eksportuoja tik 20–30% produkcijos. Mums skaudesnės taikomos ekonominės sankcijos, ne ekonominiai svyravimai“, – aiškina Vaclovas Šleinota, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas.
Tačiau Lietuvos investuotojai nėra metalurgijos ar kalnakasybos įmonių – sparčiausiai krintančių sektorių – savininkai.
„Rusijoje veiklą plečia Vakarų įmonės ir į muitų sąjungos šalis einame kartu su jais“, – sako p. Šleinota. Ponas Petrauskas sako, kad net jei žmonių pajamos mažės, pirkėjams vis tiek reikės panašaus maisto produktų kiekio. Todėl tai viena iš saugiausių sričių. Šalies kaimynės analitikai prognozuoja mažmeninės prekybos augimą, todėl santykinai pavojų ne tiek daug. Mums svarbiausia – šis sektorius. „Jau pernai buvo aišku, kad Rusijos ekonomika trauksis, baiminomės, jog mūsų pardavimai mažės, tačiau metai buvo puikūs“, – pasakoja p. Petrauskas. Jis nesiima spėti, kas laukia 2014 m., nors kai kurie vietos verslininkai jų laukia neramiai.
Direktorius pastebi, kad Rusijoje įmonių vadovai tampa atsargesni, tačiau nevilties ar panikos nėra. Žmonės mato pavojaus signalų, tačiau įvertinti jų mastą kol kas sudėtinga.
„Išgyvenome ne vieną Rusijos krizę ir mūsų įmonės jau išmoko prisitaikyti“, – optimistiškai kalba „Schmitz Cargobull Baltic“ vadovas.
Per Vakarus
„Šiemet pardavimai Rusijoje augo. Tiekiame technologijas maisto pramonės ir chemijos perdirbimo įmonėms. Kas bus ateinančiais metais, dar sunku pasakyti“, – pasakoja Semionas Bondarevas, metalo apdirbimo įmonės AB „Astra“ direktorius.
„Astra“ Rytuose parduoda apie 20% produkcijos. Verslininkas atkreipia dėmesį, kad keičiasi ir užsakovai. Vis daugiau tarptautinių bendrovių kuriasi ar plečia gamybą Rusijoje. Užsakymų gaminti įrenginius šioms įmonėms gaunama ne iš pačios Rusijos, bet iš korporacijų būstinių Europoje.
„Užsakymų sulėtėjimą pajutome tik kai buvo įvestos sankcijos Lietuvos vežėjams ir kroviniai į muitų sąjungos šalis būdavo labai ilgai vežami. Dėl to užsakovai tapo atsargesni ir su lietuviais bendravo nenoriai“, – netolimos praeities ekonominius karus prisimena p. Bondarevas.
Mažėja krovinių
Vis dėlto ne viskas taip gražu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) metus baigs su 2% krovinių srauto nuosmukiu. Svarbiausia priežastis – mažėjantis krovinių kiekis iš muitų sąjungos valstybių. „Pirmas metų ketvirtis mums buvo sėkmingas – vežėme 11% daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį. Tačiau nuo balandžio prasidėjo kritimas, o nuo rugsėjo vežame mažiau nei pernai“, – sako Stasys Gudvalis, LG Krovinių vežimo direkcijos direktorius. Jo žiniomis, Baltarusijos geležinkeliai prarado 10%, Latvijos – 8%, Estijos – 12%, Rusijos – 5%, Kazachstano ir Ukrainos – po 7% krovinių. LG neteko naftos produktų, kurie buvo nukreipti per Ukrainą, apie 0,5 mln. t skiediklio ir baltarusiškų trąšų, nes prasidėjo Maskvos ir Minsko kova dėl „Belaruskalij“ gamyklos.
„Kalbama apie naują krizės bangą. Sprendžiant iš krovinių srautų mažėjimo, ji jau prasidėjo“, – prognozuoja p. Gudvalis.
LG praradimus mėgina pakeisti ieškodami naujų segmentų. Sausį vyks susitikimas su Kazachstano atstovais. Deramasi, kad per Klaipėdos uostą būtų vežamos šaldytos žuvys ir per milžinišką terminalą Rusijos ir Kazachstano pasienyje būtų paskirstoma visose muitų sąjungos valstybėse. Atgal iš Azijos į Europą keliautų vaisiai.
