Pusryčių kaime reikalavimai – kaip viešbutyje
Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkai skundžiasi, kad dabar, norėdami svečiams pasiūlyti pusryčių, privalo įrengti restorano lygio virtuvę, vykdyti griežtus higienos reikalavimus, pildyti begalę ataskaitų.
„Kol kas ir šie klausimai nejuda“, – konstatuota praėjusią savaitę Lazdijų rajone per 16-ąjį Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) sezono atidarymą.
„Kaimo turizmo sodyboms taikomi tokie patys reikalavimai kaip restoranams, kavinėms. Mes tarsi gydytojai turime pildyti kalnus dokumentų, užuot plėtoję savo verslą ir svečiams siūlę naujų pramogų, pagaliau gražinę aplinką“, – guodžiasi Elena Klimienė, „Iešnalės“ sodybos Plungės rajone savininkė.
Anot sodybos šeimininkės, Vokietijoje, Švedijoje yra ne tokie griežti kaip Lietuvoje reikalavimai norintiesiems maitinti į sodybas atvykusius svečius. Ponia Klimienė teigia, kad norėdama maitinti lankytojus ji turėjo investuoti daug pinigų į profesionalią virtuvės techniką, vandens filtravimo sistemą.
„Pirkau 7.000 Lt kainuojančią konvencinę krosnį, už 7.500 Lt – indaplovę, 10.000 Lt investavau į vandens valymo įrangą, o kur dar kita būtina įranga. Kiek iš viso į maitinimą investavau, jau sunku ir suskaičiuoti, tai didelės lėšos. Be to, tenka pildyti įvairias ataskaitas apie maisto ruošimą, daug popierizmo“, – konstatuoja „Iešnalės“ sodybos šeimininkė.
Jonas Čepas, Klaipėdos rajone veikiančio Karčiamos komplekso savininkas, teigia, kad sudėtingi ir painūs sodybų svečių maitinimo Lietuvoje reikalavimai neskatina smulkiojo verslo, o užsienio šalyse jie liberalesni.
Linas Žabaliūnas, LKTA prezidentas, pabrėžia, kad ne sykį diskutuota dėl maitinimo kaimo turizmo sodybose tvarkos supaprastinimo, tačiau ji taip ir nebuvo pakeista.
„Siekiame, kad poilsiautojams pasiūlyti košės ar blynų būtų paprasčiau. Dauguma poilsiautojų pageidauja pusryčių ir sunkiai suvokia, kodėl negali jų gauti, nes šeimininkas, norėdamas juos patiekti, turi gauti daug leidimų, įvykdyti kitų reikalavimų. Todėl dalis sodybų neteikia maitinimo paslaugos, nes reikia didelių investicijų“, – pabrėžia p. Žabaliūnas.
Išgirdo ir pasitaisys
Zenonas Stanevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas, žada, kad iki šiol galiojančią tvarką nuspręsta supaprastinti ir kaimo turizmo sodybų šeimininkus geros žinios pasieks per 2 savaites.
„Tai reiškia, kad netrukus kaimo turizmo sodybų šeimininkams, kurie norės svečiams paruošti pusryčių košės, blynų, sriubos ir pan., nereikės gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo ir atitikti griežtų gamybos proceso, žaliavų tiekimo, personalo mokymo, savikontrolės reikalavimų – tokių, kokie keliami visoms maitinimą organizuojančioms įstaigoms. Nuo šiol pusryčius tiekiantiems kaimo turizmo sodybos savininkams reikės apie šią veiklą pranešti teritoriniam VMVT skyriui ir šis subjektas bus įtraukiamas į registrą, jo teikiama pusryčių paslauga turės atitikti esminius higienos reikalavimus“, – paaiškina p. Stanevičius.
Anot jo, toks subjektas bus specialistų tikrinamas kas porą metų, jei nebus gauta skundų.
Reikia ir naminės
Pasak p. Žabaliūno, tai dar ne viskas. Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, maistas ir gėrimai yra pagrindinė turistų motyvacija keliauti, todėl būtina supaprastinti turistų maitinimo kaimo turizmo sodybose tvarką ir legalizuoti naminę degtinę.
„Asociacija dar nuo 2002 m. siekia, kad būtų leidžiama sodybų šeimininkams – ūkininkams, turintiems tautinio paveldo puoselėtojo sertifikatą, – nedideliais kiekiais (iki 1.000 l per metus) gaminti naminės degtinės ir jos siūlyti degustuoti svečiams“, – kalba LKTA vadovas.
Neseniai naminukės gamyba buvo legalizuota Latvijoje ir nepasitvirtino baimė, kad ši veikla bus nevaldoma, kokybė bus nekontroliuojama.
„Esame vieni paskutinių Europoje, nelegalizuojantys nacionalinio alkoholinio gėrimo gamybos“, – apgailestauja p. Žabaliūnas.
Kaimo turizmas
* Lietuvoje 2011 m. veikė 615 kaimo turizmo sodybų, 2012 m. – 605. Pernai pirmąkart per 15 metų daugiau uždaryta, nei atidaryta, naujų sodybų. Asociacija šiuo metu vienija 411 narių.
* Pernai šalies kaimo turizmo sodybas aplankė 260.000 svečių, arba 3% daugiau nei užpernai. Planuojama, kad šis sezonas lankytojų prasme bus ne prastesnis nei pernai.
* Populiariausios Lietuvoje yra kaimo turizmo sodybos, siūlančios ramų poilsį, šeimos šventes, šeimų poilsį su vaikais. Turistų dėmesio trūksta sveikatinimo, kulinarinio paveldo, žemės ūkio turizmo sodyboms.
* Pastebima tendencija, kad Lietuvos kaimo turizmo sodybose daugėja svečių iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, sektorių gelbsti ir lietuviai emigrantai – pastarieji grįžę į Lietuvą sodybose rengia šeimos šventes, ilsisi su šeimomis.
VŽ inf.
REKOMENDUOJAME
