Verslas optimizmo nepraranda

Lietuvos ūkis, palyginti su kitų valstybių, nepajuto katastrofiškų nuostolių dėl Rusijos embargo, nukreipto prieš žemės ūkio produkciją, tačiau optimistinius šalies verslininkų lūkesčius šiek tiek gesina santūresnės kitų metų ekonomikos prognozės. „Tačiau tai negesina augimo ambicijų. Įsivesdami eurą stiprinsime šalies konkurencingumą, laikysimės griežtos fiskalinės drausmės
“, – „Verslo žinių“ vadovų konferencijoje „Verslas 2015“ vakar tikino premjeras Algirdas Butkevičius.
Verslininkai, nenuvertindami geopolitinės įtampos poveikio, vis dėlto kitų metų savo vadovaujamų bendrovių rezultatus planuoja daug pozityvesnius. Kas trečia bendrovė Lietuvoje verslo plėtros galimybių mato naujose užsienio rinkose, ypač padaugėjo įmonių, siekiančių užsikabinti Skandinavijoje. Tokius rezultatus rodo „TOP 1.000“ įmonių vadovų nuomonių tyrimo įžvalgos ir prognozės, kurias atliko VŽ ir „PricewaterhouseCoopers“. Padaugėjo vadovų, kurie teigia, kad savo verslo plėtrą jie sieja su kitomis ES šalimis, o tokios rinkos kaip Latvija, Estija, Lenkija ar Rusija jau nebėra itin svarbios, jas kaip prioritetines įvardijo gerokai mažiau respondentų nei ankstesniais metais. Regis, „vienos rinkos“ komplekso Lietuvos verslininkai jau atsikratė. Kaip ir prisirišimo prie tradicinių rinkų – įmonės jau žvalgosi naujomis kryptimis: į Azijos, Afrikos ir kitų augančių regionų šalis. Į klausimą, kokį poveikį jų verslui turės Ukrainos ir Rusijos konfliktas, didelė dalis vadovų atsakė, kad jų įmonių šis konfliktas neveikia. „Dauguma įmonių teigia, kad netektys iki metų pabaigos sieks daugiausia 10% apyvartos. Noriu pabrėžti, kad tai nėra nuostoliai – tiesiog mažesnės pajamos ir pelnas“, – VŽ aiškino Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas. Kai kurių bendrovių vadovai sako Rusijos rinkos visiškai neatsižadantys, tačiau grįžti į ją ketina tik gerai apskaičiavę. AB Vilkyškių pieninė (VP) baigus galioti sankcijoms tikisi prekiauti Rusijoje, tačiau kur kas mažesniais kiekiais. Gintaras Bertašius, VP vadovas, konferencijoje aiškino, kad svarbu susidėlioti ir pesimistinį scenarijų, kuris padeda pažiūrėti, ar verslas išgyventų krizę, ir pasirengti blogiausiam. Ir, tai ne mažiau svarbu, – įvairinti rinkas. Darius Mockus, „MG Baltic“ koncerno prezidentas, neslepia, kad blogiausiam scenarijui ruošiasi visada, tačiau ateities juodomis spalvomis nepiešia. „Per 25 metus tokių iššūkių verslui nebuvo. Šiandien mes turime informacinio karo aspektų. Tai papildomas iššūkis ir nebeįmanoma mąstyti tokiomis kategorijomis, kas būtų, jeigu būtų. Tai yra nauja. Tačiau aš esu optimistas ir netikiu, kad baisusis scenarijus vystysis“, – tikina jis.