Mažų įmonių Lietuvoje skaičius ikikrizinį lygį pasieks kitąmet

Jau kitąmet laukiama, kad mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaičius bus didesnis nei iki krizės, prognozuoja Europos Komisija (EK). Vienas didžiausių MVĮ plėtros iššūkių Lietuvoje išlieka vis dar per menkas priėjimas prie finansavimo išteklių.

MVĮ Lietuvoje
Įmonių skaičius Darbuotojai Pridėtinė vertė, mlrd. Eur, mlrd. Lt
Įmonės, iki 9 darbuotojų 121.502 220.761 2 6,9 Įmonės, nuo 10 iki 49 darbuotojų 10.442 215.347 3 10,4
Įmonės, nuo 50 iki 249 darbuotojų 2.165 218.124 4 13,8
Iš viso MVĮ 134.109 654.259 9 31,1*
* Apie 26% visos Lietuvos sukuriamos pridėtinės vertės (arba BVP)
Šaltinis: Europos Komisija, 2013 m. duomenys Tarp kitų MVĮ plėtrą stabdančių veiksnių išskiriamos nepakankamos galimybės pradėti naują verslą bankrutavusiems verslininkams, taip pat per menkai plėtojama įgūdžių ir inovacijų bazė šalyje. Tokias išvadas pateikia EK metinėje MVĮ veiklos apžvalgoje. Ataskaitoje prognozuojama, kad MVĮ skaičius Lietuvoje kitąmet jau 2% turėtų viršyti iki krizės buvusį skaičių. Laukiama, kad per 2013–2015 m. laikotarpį smulkiųjų įmonių šalyje skaičius išaugs 8.000, iki 142.000 bendrovių.
Manoma, jog MVĮ sukuriama pridėtinė vertė iki 2015 m. išliks dabartinio lygio ir maždaug 25% viršys 2008 m. lygį. Nors darbo rinka šalyje atsigauna iš lėto, tikimasi, kad iki 2015 m. pabaigos Lietuvos MVĮ bus sukurta 48.000 naujų darbo vietų, o bendras darbo vietų skaičius pasieks 701.000, arba 94% ikikrizinio lygio. EK nuomone, atsigauti Lietuvoje geriausiai sekasi labai mažoms įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų.
EK pabrėžia, kad smulkiojo verslo sektorius Lietuvoje 2008–2009 m. „atsidūrė prie žlugimo ribos“: per metus MVĮ skaičius sumažėjo 20% (–28.000), darbuotojų skaičius – 17% (–125.000), o sukuriama bendroji pridėtinė vertė smuko 35%. Vis dėlto ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuva pastaraisiais metais labai sėkmingai įgyvendina į verslo aplinkos gerinimą orientuotus tikslus, kurie yra apibrėžti vadinamame Smulkiojo verslo akte (SVA). Lietuva viršijo ES vidurkį verslumo, poreikiais grindžiamo administravimo, valstybės pagalbos bei viešųjų pirkimų, galimybės gauti finansavimą ir aplinkos srityse. Vienintelė užfiksuota nepakankamai išvystyta išlieka įgūdžių ir inovacijų sritis.