2026-02-20 11:42

G. Ilekytė. Importui į ES įsigalioja taršos mokesčiai – kas keičiasi?

Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Pastaruosius du dešimtmečius Europos Sąjungos gamintojai veikė nevienodomis konkurencijos sąlygomis. Vietos įmonėms taikomi taršos mokesčiai didino jų kaštus, o importui iš trečiųjų šalių analogiški reikalavimai nebuvo taikomi. Toks disbalansas skatino perkelti gamybą už ES ribų ir kėlė klausimų dėl sąžiningos konkurencijos. Situacija pradeda keistis įsigaliojus pasienio anglies dvideginio korekciniam mechanizmui (PADKM), kuris dalies importuojamų žaliavų kainas gali padidinti iki 30%.

Europos Sąjungoje dar 2005 m. buvo įvesta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuria siekta mažinti gamybos metu susidariusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Įmonės, viršijančios nustatytas neapmokestinamas taršos ribas, turi įsigyti papildomus leidimus arba investuoti į taršos mažinimą. Abiem atvejais tai reiškia didesnius kaštus ir aukštesnes galutinių produktų kainas.

Tuo metu taršiam importui iš kitų pasaulio šalių jokie panašūs mokesčiai iki šiol nebuvo taikomi. Tai paskatino dalį ES įmonių brangesnę vietinę produkciją keisti importuojamomis prekėmis. Problema itin paaštrėjo energijos krizės metu, kai į viršų šovusios energijos išteklių kainos dar labiau sumažino ES gamintojų konkurencingumą.

Registruokitės ir skaitykite šį straipsnį nemokamai

Jau turite paskyrą?

Nemokama registracija suteikia galimybę:

  • skaityti registruotiems klientams skirtus straipsnius
  • komentuoti
  • gauti el. paštu esminių naujienų santrauką

Jokių kortelės duomenų palikti nereikia.

52795
130817
52791