2014-09-04 03:01

Demokratijos gynimas kainuoja

JAV prezidento Baracko Obamos darbai ir kalbos Taline, NATO vadovų susitikimo išvakarėse nepatenkino didesnės konfrontacijos Rusijai šalininkų lūkesčių – Rusija įvardyta agresore, tačiau Ukrainai tik patapšnota per petį, galbūt – tvirčiau nei anksčiau. Netradiciniam karui pastaruoju metu virstant labai karštais ir tiesioginiais Rusijos veiksmais Ukrainos pietryčiuose, Kijevui reikia ko nors stipresnio nei pagyrimo už pastangas ginant demokratijos vertybes.
Piliečių laisvės ir rinkos ekonomikos gynyba šiandien reikalauja papildomų šimtų milijonų litų. VLADIMIRO IVANOVO NUOTR. Politiniu požiūriu Baltijos šalims ir Lietuvai įvyko keli svarbūs dalykai – prezidentas p. Obama stotele prieš NATO sąjungininkų lyderių susitikimą Velse viešėjo Estijoje, tuo paskatinęs pasaulio politikos apžvalgininkus atkreipti dėmesį, kad Rusijai kariaujant Ukrainoje Baltijos šalys jaučiasi nesaugios ir baiminasi tapti dar viena nežaboto Putino agresijos apetito auka. Kitas dalykas – JAV prezidento asmeninis pažadas sustiprinti JAV pajėgų dalyvavimą regione.
Prezidentas Obama viešai nežadėjo nei raketų, nei desantininkų, pavyzdžiui, Rukloje, tačiau kalbėjo apie infrastruktūrą ir JAV karių rotaciją. Šiandien prasidedantis NATO viršūnių susitikimas kaip tik ir būtų geriausia proga aptarti konkretų aljanso narių indėlį užtikrinant Baltijos šalių saugumą. Todėl, tai galima laikyti savotiška užduotimi Velso viršūnių susitikimui, o p. Obamos pareiškimas, kad padėtis Ukrainoje leidžia naujai pažvelgti į situaciją, yra skirtas Vakarų politikams – sutarčių su Rusija kruopštaus ir sąžiningo laikymosi šalininkams: ne NATO, o Rusija, užgrobdama Krymą, teikdama karinę pagalbą į civilių orlaivius šaudantiems separatistams, galų gale pati kariaudama Rytų Ukrainoje, sulaužė ir nutraukė visas įmanomas sutartis, turėjusias užtikrinti taiką ir stabilumą vadinamajame posovietiniame regione, o pirmiausia – 1997 m. sutartį.
52795
130817
52791