„Lietuvos geležinkeliai“ už dyką nuolaidų Mažeikių įmonei nebarstys

Valdžia skelbia ieškanti būdų, kaip padėti finansinėje duobėje atsidūrusiai lenkų valdomai įmonei „Orlen Lietuva“. Galimi paramos scenarijai: gabenimo tarifų sumažinimas, produktotiekio tiesimo paspartinimas, europinės paramos skyrimas. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ jau pareiškė neketinantys prisiimti dalies naftos verslo atstovų nuostolių.

„PKN Orlen“ skaičiuoja nuo 2006 m. į Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos įsigijimą ir jos modernizavimą investavusi beveik 4 mlrd. USD, tačiau investicijos neatsiperka, bendrovė mažina gamyba.
VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.
Yra numatyta lengvatų, kurios yra didelės, jos didesnės, nei „Orlen Lietuva“ kalba. Nieko už dyką nedalijame, tai yra normali verslo logika.“
Stasys Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius
JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Komentarai
Audrius Stasiulaitis, AB „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorius: „Siekiant užtikrinti tolesnę Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos veiklą, būtina imtis konkrečių sprendimų logistikos srityje.“

Stasys Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius: „Mums irgi yra sunku, bet mes nemiegame, lakstome, ieškome naujų produktų, naujų idėjų. Sunkiai sekasi, bet kabinamės, nelaukiame, kad kas nors padės.“

Premjeras Algirdas Butkevičius: „Nenorėčiau gąsdinti veiklos nutraukimo perspektyva. Susitikime su įmonės atstovais kalbėjome optimistiškai – veiklą numatoma tęsti, o Vyriausybė ieškos galimybių padėti šiai svarbiai įmonei.“

Alminas Mačiulis, Vyriausybės kancleris: „Nesu girdėjęs nei neoficialių, nei tuo labiau oficialių pasiūlymų dėl galimybės lenkų koncernui trauktis iš Mažeikių ir įmonę perimti valstybei. Todėl jie nėra svarstomi.“

9 mln. t
Tiek pernai „Lietuvos geležinkeliai“ gabeno Mažeikiuose pagamintos produkcijos, tai sudaro apie 17% visų geležinkeliu vežtų krovinių, skaičiuoja „Orlen Lietuva“.

Atseikėjo milijardus
2006 m. pabaigoje „PKN Orlen“ už kontrolinį 53,7% tuomet dar AB „Mažeikių nafta“ akcijų paketą „Yukos International UK“ sumokėjo apie 3,9 mlrd. Lt, o Lietuvos Vyriausybė už 30,66% akcijų gavo apie 2,2 mlrd. Lt. 2008 m. pabaigoje Lietuvos Vyriausybė nusprendė lenkams parduoti ir likusį jai priklausantį apie 10% akcijų paketą – 2009 m. pavasarį gauta apie 750 mln. Lt. Tačiau pačioje Lenkijoje neretai abejota politine dažnai vadinta investicija į Lietuvos įmonę siekiant užkirsti kelią, kad rusiška produkcija nepatektų į rinką. Nepavykus pasiekti užsibrėžtų tikslų, finansinių rodiklių, nuolat sklandė kalbos, kad lenkai linkę parduoti įmonę Mažeikiuose, buvo pasamdę konsultantus, kurie domėjosi galimais pirkėjais. Žiniasklaidoje, neoficialiais duomenimis, 2010 m. skelbta, kad lenkai derėjosi ir su rusų kompanijomis, tačiau potencialūs pirkėjai už Lietuvos naftos perdirbimo įmonę siūlė mažiau, nei ją vertino patys lenkai, prašantys 3,5 mlrd. USD.

Įmonių grupės „Orlen Lietuva“ pelnas (nuostolis),
mln. USD
2012 m. 80,4
2013 m. -94 Alminas Mačiulis, Vyriausybės kancleris, VŽ sakė, kad per artimiausias kelias savaites ministrų kabinetas diskutuos, kaip padėti lenkų koncernui „PKN Orlen“ priklausančiai Mažeikių naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ (OL). Tačiau pasirinkti būdai priklausys ne tik nuo valstybės galimybių, bet ir nuo pačios įmonės gebėjimo argumentuoti prašymus pagelbėti. „Vienas iš „Orlen Lietuva“ keliamų klausimų – produktotiekio nuo Mažeikių iki Klaipėdos uosto tiesimas. Vyriausybė iš principo nėra prieš šį projektą. Bet dar vasarį esame bendrovei uždavę konkrečių klausimų, kokių veiksmų ir kokios pagalbos tikimasi iš Vyriausybės įgyvendinant šį projektą. Kol kas argumentuotų atsakymų neturime. Kai premjeras prieš porą dienų lankėsi Mažeikiuose, įmonės vadovai atsiprašė jo ir paaiškino, kad atsakymų nėra dėl tam tikrų techninių problemų. Bet pažadėta per porą savaičių juos pateikti. Kai Vyriausybė atsakymus gaus, tada ir svarstys, ko galėtų konkrečiai imtis“, – aiškino p. Mačiulis. Skaičiuojama, kad nutiesusi produktotiekį ir juo tiekdama produktus eksportui per Klaipėdos uostą OL kasmet sutaupytų apie 70–80 mln. Lt išlaidų, skiriamų produkcijai transportuoti geležinkeliais. Manoma, kad panašiems projektams suteikiamas valstybei svarbių projektų statusas galėtų paspartinti projekto įgyvendinimą. Paklaustas, ar produktotiekio projektui galėtų būti suteiktas toks statusas, kuris leistų lengviau paimti jam įgyvendinti reikalingus žemės sklypus ir galbūt netgi atverti europinius finansų aruodus, Vyriausybės kancleris atsakė, kad tai svarstytinas klausimas, „bet tik tuomet, kai bus gauti argumentuoti atsakymai ir įvertintos visos aplinkybės bei galimybės“.