Galimybės įstatinį kapitalą nurodyti eurais kol kas nėra

Šiandien įstatymas įpareigoja bendroves įstatuose nurodyti įstatinio kapitalo dydį ir nominalią akcijų vertę litais. „Šiuo metu galimybės nurodyti šiuos duomenis eurais, deja, nėra“, – teigia Robertas Čiočys, asocijuotasis LAWIN teisininkas. Vyriausybė įpareigojo Ūkio ministeriją (ŪM) parengti įstatymo projektą dėl akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo procedūros, likus mažiausiai 6 mėnesiams iki euro įvedimo dienos. Ūkio ministerija pažymi, kad toks projektas rengiamas. Šių metų balandžio mėnesį planuojama su juo supažindinti visuomenę Ūkio ministerijos interneto svetainėje. „Projekte numatytas pereinamasis laikotarpis – bendrovių įstatus bus galima pakeisti per dvejus metus nuo euro įvedimo dienos. Projekte bus aptartos visos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo procedūros“, – teigia Audronė Railaitė, ŪM Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė. Vyriausybei projektas bus pateiktas iki šių metų liepos 1 d. Latvijoje buvo skirtas 30 mėnesių (2,5 m.) pereinamasis laikotarpis įstatams pakeisti.
„Norėtųsi, kad jau dabar, nelaukiant euro įvedimo, Akcinių bendrovių įstatymas būtų pakoreguotas ir būtų galima dar šiemet steigiamoms ir įstatus keičiančioms įmonėms nurodyti sumas eurais, o ne litais“, – siūlo p. Čiočys.
Pagal paskelbtą Euro įvedimo įstatymo projektą, nominalioji akcijų vertė keičiama taip: įstatinio kapitalo suma litais dalijama iš euro ir lito perskaičiavimo kurso ir iš išleistų akcijų skaičiaus. Gauta reikšmė apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio, t. y. euro ir euro centų.