Sandorių skaičius lipa aukštyn, bet stabdžių rinkai netrūksta

Lietuvos įmonių susijungimų ir įsigijimų rinka pernai ūgtelėjo penktadaliu, o ją pakėlė suaktyvėję užsienio investuotojai ir vietiniai rizikos kapitalo fondai. Tačiau rinkos augimą toliau ribojo kelios įsisenėjusios ligos – patrauklių investicinių taikinių stygius, verslininkų nenoras atsisveikinti net ir su nedidele nuosavybės dalimi, taip pat dažna teisinės ir mokestinės bazės kaita.

Dėl įmonės ar jos dalies įsigijimo ir pardavimo pernai verslininkai rankomis sukirto penktadaliu daugiau kartų nei 2012 m., tačiau, jei ne kai kurie rinką stabdantys veiksniai, tai būtų galėję nutikti dar dažniau, pažymi specialistai. Vladimiro Ivanovo nuotr.
Komentarai
Marius Jankauskas, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys: „Išsivysčiusiose šalyse „M&A“ rinka dažnai sudaro apie 3–5% nuo BVP, Lietuvoje šis skaičius yra akivaizdžiai mažesnis.“
Juozas Rimas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantysis teisininkas: „Bendrovių akcininkai vis dar nenori atiduoti bent dalies kontrolės mainais už finansinio investuotojo investiciją.“ Laimonas Skibarka, advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujantysis partneris: „Stambesni tarptautiniai privataus kapitalo fondai neretai neranda pakankamai didelių bendrovių, kurios atitiktų minimalius jų investicijų sumos kriterijus.“
Darius Klimašauskas, bendrovės „KPMG Corporate Finance“ Įmonių finansų skyriaus vadovas: „Vieni pagrindinių pardavimo objektų šiemet gali būti bankas „Finasta
“, „Lietuvos draudimas“, banko „Snoras“ paskolų portfelis ir Ūkio bankui anksčiau priklausiusios bendrovės.“

Kas kelia Lietuvos „M&A“ rinką
Bendras ekonomikos atsigavimas
Dviejų bankrutuojančių bankų turto išpardavimas
Atsigaunantis užsienio investuotojų susidomėjimas rinka
NT sektoriaus sugrįžimas į perspektyviųjų grupę
Į pabaigą jau einantis pagal JEREMIE iniciatyvą įsteigtų fondų investavimo laikotarpis Stambių užsienio investuotojų pritraukusių naujų įmonių sėkmės istorijos

Kas smukdo Lietuvos „M&A“ rinką
Ribota patrauklių investavimo objektų pasiūla
Užsienio investuotojai neranda bent minimalius investicijų sumos kriterijus atitinkančių bendrovių
Besikeičiantis mokestinis reguliavimas, nestabili politinė valdžia ir įstatymų bazė
Kai kurie bendrovių akcininkai nenori atiduoti bent dalies kontrolės mainais už finansinio investuotojo investiciją
Latvijos pozicionavimas savęs kaip mokesčių rojaus (angl. tax haven) šalies
Ukrainos neramumai mažina visos Rytų Europos investicinį patrauklumą
Šaltinis: rinkos dalyviai, VŽ

25%
tiek Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių 2014 m. ketina investuoti į kitoje Baltijos šalyje veikiančią įmonę, rodo 2013 m. pabaigoje advokatų kontoros „Sorainen“ kartu su „Verslo žiniomis“, „Dienas bizness“ ir „Äripäev“ atlikta bendrovių apklausa. Palyginti, 2012 m. pabaigoje vykdytoje apklausoje analogiškai atsakė 21% įmonių. Lietuvoje pernai iš viso sudaryti 78 įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers & acquisitions, M&A) sandoriai – penktadaliu daugiau nei 2012 m., kai jų buvo 65, suskaičiavo Finansų analitikų asociacija (FAA).
Pernai, kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai aktyvus buvo antrasis metų ketvirtis, per jį užbaigta vos 16 sandorių. Pastebima, kad didžioji dalis antrąjį 2013 metų ketvirtį pradėtų sandorių buvo sėkmingai užbaigti metų pabaigoje ar 2014 metų pradžioje.
„Neskaitant milijardinės vertės gerosios Ūkio banko dalies perleidimo Šiaulių bankui sandorio, absoliučiai didžioji dalis pernai sudarytų sandorių pernai buvo mažesnės nei 10 mln. EUR vertės. Išsivysčiusiose šalyse „M&A“ rinka dažnai sudaro apie 3–5% BVP, Lietuvoje šis skaičius yra akivaizdžiai mažesnis“, – komentuoja Marius Jankauskas, FAA valdybos narys.
Anot jo, Lietuvos bendrovės užsienyje pernai įvykdė vos 5 „M&A“ sandorius – dvigubai mažiau nei 2012 m., o didžioji dalis Lietuvos bendrovių investicijų buvo nukreiptos į kitas Baltijos šalis, kuriose buvo perkami pagrindiniai konkurentai arba panašia veikla užsiimančios bendrovės.
Pernai įsigijimo sandorius užsienyje vykdė el. prekyba užsiimanti „Pigu“ grupė, miltų gamybos įmonė „Malsena Plius“, pastatų priežiūros grupė „City Service“, IT sprendimų bendrovė „ATEA Baltic“ ir žemės ūkio sektoriuje veikianti „Linas Agro Group“.
Aktyvėja užsieniečiai
Pernai užsienio investuotojai Lietuvoje sėkmingai užbaigė 24 sandorius (palyginti, 2012 m. – 14), o tai reiškia, kad užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuvos bendrovėmis viršijo 2011 m. lygį (21 sandoris).
Patraukliausi užsieniečiams pernai buvo Lietuvos NT, gamybos, mažmeninės prekybos ir transporto sektoriai. Vienas didžiausių pernai užsienio investuotojų sudarytų sandorių – Suomijos nekilnojamojo turto plėtotojo „Technopolis“ užbaigtas trijų verslo centrų Vilniuje įsigijimas iš koncerno „Icor“. Sudaryto sandorio vertė siekė daugiau nei 200 mln. Lt.
Stambesnių užsienio investuotojų inicijuotų sandorių buvo ir daugiau. Tai – pirkimo išsimokėtinai ir vartojamuosius kreditus teikiančios UAB „General Financing“ pardavimas Švedijos finansų grupei „Marginalen“, Jungtinės Karalystės sporto prekių mažmenininkės „Sports Direct International“ atliktas Baltijos šalyse veikiančios bendrovės „Sportland“ 60% akcijų paketo įsigijimas, taip pat Kinijos energetikos inžinerijos ir statybų kompanijos „North China Power Engineering“ užbaigtas vienos didžiausių Lietuvoje elektros energetikos objektų projektavimo įmonių – Energetikos tinklų instituto – įsigijimas.
Visgi pernai, kaip ir ankstesniais metais, rinkoje daugiausia buvo užbaigta vietinių sandorių (skaičius priartėjo prie 50), kai abi sandorio šalys buvo Lietuvos bendrovės. Tad vietiniai investuotojai pozicijų užsieniečiams dar neužleidžia.
Kas stabdo
Specialistai pažymi, kad nors sandorių pernai daugėjo, kai kurie veiksniai vis dar neleidžia Lietuvos „M&A“ rinkai augti tokiu tempu, kokiu galėtų.
„Visų pirma, Lietuvoje šiuo metu nėra pakankamai patrauklių investavimo objektų – tie verslininkai, kurie norėjo parduoti visą ar dalį savo verslo, tą daugeliu atveju jau padarė, o dvejojantys pigiai parduoti nenori“, – sako dr. Juozas Rimas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ Susijungimų ir įsigijimų praktikos grupės vadovas.
Be to, pasak jo, kai kurie bendrovių akcininkai vis dar nenori atiduoti bent dalies kontrolės mainais už finansinio investuotojo investiciją – jiems psichologiškai vis dar sunku atsisveikinti su dalimi nuosavybės, nepaisant to, kad už tai gautų pinigų plėtrai.
Pasak Laimono Skibarkos, advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujančiojo partnerio, rinkos augimą stabdo ir tai, kad daugelis Lietuvoje besižvalgančių stambesnių tarptautinių privataus kapitalo fondų neranda pakankamai didelių bendrovių, kurios atitiktų minimalius jų investicijų sumos kriterijus.
Kai kurie specialistai nurodo, kad nemažai užsienio investicijų Lietuvoje atbaido nepalankus ir nuolat besikeičiantis mokestinis reguliavimas, nestabili politinė valdžia ir įstatymų bazė (JAV energetikos milžino „Chevron“ atsitraukimo atvejis). Rinkos dalyviams užkliūva ir nelankstus darbo rinkos reguliavimas, bankų nenoras skolinti ir finansinio sektoriaus nestabilumas (dviejų bankų ir kredito unijų bankrotai).
„Lietuvoje demografinė situacija negerėja, o galimai neigiamą įtaką užsienio investuotojų apsisprendimui daro ir politiniai veiksniai – referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams paskelbimas, pasikeitusi tvarka dėl investicijų į saulės energiją ir įstrigę infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, geležinkelio linija „Rail Baltica“, – sako p. Jankauskas.
Suaktyvėję fondai Bene labiausiai Lietuvoje sudarytų sandorių skaičių pernai kilstelėjo aktyviai veikę vietiniai rizikos kapitalo fondai.
Įdomu tai, kad rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica Capital“ 6-is iš 8-ių sandorių įvykdė interneto ir e. komercijos sektoriuose, o, pavyzdžiui, Verslo angelų fondo I investicijos buvo nukreiptos į energetikos, gamybos bei paslaugų sektorius. Tad galima daryti išvadą, kad Lietuvoje veikiantys vietiniai rizikos kapitalo fondai renkasi visiškai skirtingas investavimo strategijas.
Pono Skibarkos teigimu, vietiniai rizikos kapitalo fondai tampa vis aktyvesni, nes pagal JEREMIE iniciatyvą įsteigtų fondų investavimo laikotarpis jau eina į pabaigą.
Rizikos kapitalo fondai pernai gana aktyvūs buvo paslaugų, interneto ir e. komercijos bei transporto sektoriuose. Taip pat nemažai sandorių įvykdyta NT, žiniasklaidos, mažmeninės prekybos bei pramonės sektoriuose.
Pastebima, kad užsienio privataus kapitalo fondus vis dažniau domina ir pradedančiosios bendrovės. Manoma , kad tokie sandoriai kaip JAV kompanijos „Insight Venture Capital“ 20 mln. EUR investicija į projektą „manodrabuziai.lt
“ (užsienyje veikia su prekės ženklu „Vinted“) ir bendrovės „Intel Capital“ investicija į lietuvių sukurtą 3D modelių prekyvietę „ CGTrader“ pagausins naujų sėkmės istorijų ir pritrauks naujų rizikos kapitalo investuotojų iš užsienio.
Žvilgsnis į 2014-uosius
Šiais metais sandorių laukiama finansinių paslaugų, energetikos, žemės ūkio, IT sektoriuose.
Pasak Dariaus Klimašausko, bendrovės „KPMG Corporate Finance“ Įmonių finansų skyriaus vadovo, finansų sektoriuje vieni pagrindinių pardavimo objektų šiemet gali būti bankas „Finasta“, „Lietuvos draudimas“, banko „Snoras“ paskolų portfelis ir Ūkio bankui anksčiau priklausiusios bendrovės (Ūkio banko lizingas, „Bonum Publicum“).
Manoma, kad pagrindiniai sandorių rinkos dalyviai šiemet ir toliau išliks vietiniai, o ne užsienio rizikos kapitalo fondai. Mat Lietuvoje dabar yra gana daug laisvo vietinio ir rizikos kapitalo fondų kapitalo, todėl užsienio investuotojai gali nenorėti dalyvauti konkurencijoje, dėl kurios gali ryškiai išaugti įmonių kaina.
Anot rinkos dalyvių, neatmetama galimybė, jog rinkoje dėl planuojamo euro įvedimo 2015 m. gali kilti nedidelė „euroforija“ ir dėl jos sandorių rinka gali suaktyvėti. Tai esą rodo ir latvių bei estų patirtis.