Verslo dėmesiu nepalepins

Artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, Seimas, ko gero, neapsieis be populizmo, pirmiausia – referendumų klausimais. Juditos Grigelytės nuotr. Seimas vakar valdančiųjų balsais patvirtino pavasario sesijos darbų programą. Opozicijos nuomone, šis veiksmų planas yra nepakankamai ambicingas ir neatitinka nūdienos iššūkių – turinys, kaip ir anksčiau, seklus, naujų idėjų nėra. „Ši koalicija tiesiog dar kartą įrodo, kad tik būna savo kėdėse ir nežino, ką reikia daryti. Programa parodo, kad nieko esmingesnio neketinama priimti“, – aiškina Andrius Kubilius, opozicijos atstovas. Kad opozicijos kritika nėra visiškai be pagrindo, galima įsitikinti atidžiau pažvelgus į pačią programą, pirmiausia – į praėjusios sesijos. Tada buvo užsimota plačiai, tačiau realūs rezultatai maloniai nenustebino. Tiesa, vienas punktas buvo įgyvendintas neatidėliojant – Seimo nariai neužtruko pamaloninti teisėjus ir valdininkus, atkurdami sumažintas algas. Darbdaviai rudenį puoselėjo didelių vilčių dėl lankstesnių darbo santykių, kuriuos įteisinti buvo žadama Darbo kodekso (DK) pataisose. Viskas baigėsi tuo, kad darbo santykių reguliavimas buvo atiduotas į eilinės darbo grupės rankas, o DK pataisas Seimas turėtų priimti tik 2015 m. rudenį. Tokie štai pažadai. Matant, kaip jie vykdomi, nenuostabu, jei esminius DK reikalus teks perimti jau kitai, po naujų Seimo rinkimų susiformavusiai daugumai. Pavasario sesijoje yra numatyti kai kurie DK pakeitimai, tačiau kitaip nei kosmetiniais jų pavadinti negalima.
Kuo gi dar žada užsiimti Seimas? Skaitome: „Tobulinti užimtumo rėmimo sistemą, siekiant padidinti gyventojų užimtumą bei naujų darbo vietų kūrimą; tobulinti darbo santykių reglamentavimą, skatinant socialinę partnerystę, didinant darbo santykių lankstumą.“ Apie lankstumą ir tobulinimą jau ne kartą girdėjome, kaip, beje, ir apie gyventojų užimtumo skatinimą. Daugiau negu kalbėti šiomis bendromis frazėmis sunkiai sekasi ne vienai valdžiai, regis, ne išimtis ir šioji. Apie gausybės prikurtų darbo grupių šiems klausimams spręsti ieškojimus ir konkrečius darbus seniai nieko negirdėti, o tai, kas pateikta Seimo sesijai, yra tik paviršinis įsisenėjusių problemų kapstymas.
Verslininkai dar rudenį kalbėjo, kad nieko nedaroma dėl verslo plėtros regionuose, plėtros neskatina ir esama mokesčių sistema. Tačiau nieko nebuvo padaryta praėjusioje sesijoje, prošvaisčių nematyti ir pavasario programoje. Tiesa, grįžtama prie vieno jau girdėto mokesčio – NT neapmokestinamojo dydžio sumažinimo nuo 1 mln. Lt iki 750.000 Lt.
Apie „Sodros“ įmokų ribas – ir vėl nė žodžio, nors dar rengdamiesi rudens sesijai valdantieji žadėjo, kad šis klausimas bus svarstomas kartu su 2014 m. biudžetu. Metų metais voliojamos problemos nesiryžo išspręsti dešinieji, atrodo, ir kairiųjų blauzdos per skystos.
Panašu, kad vėl nesulauksime atsakymo dėl Visagino atominės elektrines (VAE). Lygiai prieš metus Jaroslavas Neverovičius, energetikos ministras, tikino, kad rengiama atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, turinti atsakyti į klausimą, ar Lietuva tęs VAE projektą. Sprendimas turėjo būti patvirtintas Seime. Premjeras Algirdas Butkevičius kelis kartus per pastaruosius metus atidėliojo apsisprendimo datą, VAE likimas lieka nežinioje.
Artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, Seimas, ko gero, neapsieis be populizmo, pirmiausia – referendumų klausimais. Dėmesys kryps į žemės (ne)pardavimo užsieniečiams temą, neatmetama galimybė, kad grupė piliečių išsireikalaus ir referendumo dėl euro. Gresia ir referendumas dėl jam surengti reikalingų parašų skaičiaus sumažinimo. Visam tam prireiks nemenko dėmesio, todėl produktyvaus darbo pernelyg tikėtis neverta, tad ir toliau būsime maitinami pažadais,