Užpilkime populizmo duobes

Net ir (o gal ypač) rinkimams besirengiantys politikai turi jausti atsakomybę – kad dėl trumpalaikių tikslų nebūtų paaukoti strateginiai šalies interesai. Vladimiro Ivanovo nuotr. Europos Komisijos (EK) atstovas Benjaminas Angelis perspėjo: Briuseliui neaišku, kaip Lietuvos Vyriausybė, pasiryžusi kompensuoti pensijas, užtikrins tvarią šalies finansų drausmę. Pernelyg nekvestionuodamas Lietuvos galimybės įstoti į euro klubą kitų metų sausį, jis atkreipė dėmesį į vieną Mastrichto kriterijų, kuris gali kyštelėti koją eurui Lietuvoje ir vėl neribotam laikui nutolinti jo įkurtuves mūsų šalyje. Pasak EK atstovo, „Lietuva vaikšto peilio ašmenimis“ dėl biudžeto deficito atitikties minėtiems kriterijams.
2006 m. kelią eurui užblokavo per aukšta mūsų šalyje buvusi infliacija. Šįkart kliūtimi gali tapti viešųjų finansų biudžeto deficitas. Ir net jei šiemet jis bus tinkamas, dar nereiškia, kad to ir pakaks. Lietuvai buvo aiškiai pasakyta – bus vertinama ne tik statiška biudžeto deficito situacija, bet ir ilgalaikis valstybės įsipareigojimas laikytis fiskalinės drausmės, t. y. žvelgiama į ilgalaikę perspektyvą. Kol kas Lietuva atitinka biudžeto deficito kriterijų, tačiau nerimą Briuseliui kelia politikų planai kompensuoti per krizę sumažintas pensijas. Aišku, kad tam reikės papildomų lėšų – šiemet 88,6 mln. Lt, iš viso – 443 mln. Lt. Iš kur tie pinigai bus paimti, vis dar neaišku – valdantieji tai kalba apie kažkokias mistines viršplanines pajamas, tai ketina imtis didinti alkoholio akcizą. Nenustebtume, jei rytoj išgirsime dar kitokių idėjų. Juolab kad ekonomistai skaičiuoja, jog valdžios viltys uždirbti iš akcizo didinimo gali taip ir likti viltimis. Pakėlus akcizus, krenta apyvarta, vadinasi – ir pajamos. Pažadai lieka, o rinkimai artėja. Ir ne tik prezidento – aistras jau kelia ir savivaldybių rinkimai. Tada, kaip jau Lietuvoje įprasta, politikoje suaktyvėja populistai ir traukia rinkėjų ausiai mielas daineles. Visi metasi į populistinį segmentą ir prasideda lenktynės dėl elektorato. Norite referendumo dėl žemės nepardavimo – prašom. Norite, kad būtų atkurti per krizę sumažinti atlyginimai, – prašom. Norite, kad pensijos kuo greičiau pasiektų ankstesnį lygį, – prašom. Atlyginimai per sunkmetį nurėžti visiems, tačiau tam tikra visuomenės dalis nori būti lygesnė – nesvarbu, kad jų reikalaujamas kompensacijas reikės atimti iš tų pačių verslo sektoriaus darbuotojų, kuriems kompensacijos toli gražu nesišviečia. Tai vis dėlto iš kur dosnioji valdžia rengiasi pasemti tuos milijonus, jei biudžete jų nėra numatyta? Ar vėl lipam ant to paties grėblio ir vėl viršysime leistiną biudžeto deficitą? 2006 metų situacija gali pasikartoti, nes valstybės interesas vis dar netapo politikų interesu. Jų prioritetas – rinkimai, jiems metamos visos jėgos, pažadai, nerealūs planai ir pan. Tai matome ir dabar, nors kol kas regime tik aisbergo viršūnėlę. Savo politinių tikslų siekia ir euroskeptikai, dėtis tokiems Lietuvoje tampa savotiška mada. Tautiniais tikslais prisidengę, jie atkakliai perša įvairiausių referendumų idėjas. Net ir (o gal ypač) rinkimams besirengiantys politikai turi jausti atsakomybę – kad dėl trumpalaikių tikslų nebūtų paaukoti strateginiai šalies interesai. Kas žino, galbūt artimiausiu metu planetų rikiuotė nebebus tokia palanki euro atėjimui į Lietuvą. Mūsų ekonomika, skirtingai nuo daugelio Europos Sąjungos šalių, kasmet auga, tačiau po krizės galutinai atsitiesus kitoms valstybėms tokio pranašumo galime ir nebeturėti.