Vieni sprendžia problemas, kiti skaičiuoja pelną

Jurijus Saburovas, UAB „Dekra Industrial“ generalinis direktorius: „Esame konkurencingi, nes dirbame kartais net geriau nei kitos užsienio įmonės, o paslaugų kaina – mažesnė.“ JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.


UAB „Dekra Industrial“ apyvarta, mln. Lt
2009 m. 2,2
2010 m. 3
2011 m. 8,3
2012 m. 11,7

ŠALTINIS: ĮMONĖS DUOMENYS


Sėkmės receptas
* Darbuotojams svarbu mokėti algą, atitinkančią kvalifikaciją, tačiau vien tik alga darbuotojo nesulaikys įmonėje. Formuojant kolektyvą derėtų atsirinkti tuos žmones, kurie mėgsta savo specialybę ir nori save realizuoti dirbdami. * Paslaugas teikiančios įmonės apyvarta negali nuolatos kilti tik aukštyn. UAB „Dekra Industrial“ direktorius pažymi, kad po kelerių ramesnių metų visada ateina darbymetis, todėl įmonė turi būti pasiruošus užsakymų pagausėjimui. „Manau, kad direktoriumi gali būti kiekvienas. Bendrovės stiprybė – kvalifikuoti darbuotojai. Pavyzdžiui, pernai gavome itin didelį užsakymą iš Švedijos. Tačiau užsakymą pavyko gauti tik dėl profesionalumo. Kitaip tariant, esame konkurencingi rinkoje, nes dirbame kartais net geriau nei kitos užsienio įmonės, o paslaugų kaina – mažesnė“, – kalba Jurijus Saburovas, Visagino UAB „Dekra Industrial“ generalinis direktorius. Jis sakosi pripažįstantis darbuotojų svarbą verslui.
Bendrovė teikia kalibravimo, metalų kontrolės paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Apie 30–40% užsakymų įmonė gauna vietos rinkoje.
Lietuviška alga
„30 žmonių anksčiau dirbo Ignalinos atominėje elektrinėje, dar keliolika darbuotojų prie bendrovės prisijungė iš „Orlen Lietuva“, kai gamykloje uždarė laboratoriją. Likusius specialistus ugdome patys. Pirmiausia naujus darbuotojus mokome Visagine, o vėliau jie atestacijos siekia Slovakijoje ir Švedijoje“, – kalba p. Saburovas, vadovaujantis 52 darbuotojams. Direktorius neslepia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria įmonė, – darbuotojų stoka. Be to, jauni žmonės bendrovėje įgyja reikiamos kvalifikacijos, tačiau po kelerių metų išvažiuoja dirbti į užsienio įmones. „Būna, kad užsakymą viename objekte vykdo specialistai iš skirtingų šalių. Darbą visi atlieką vienodą, tačiau algos skirtingos. Švedams mokama švediška alga, suomiams – suomiška, mes savo darbuotojams mokame lietuvišką atlygį. Suprantama, kad kai kurie darbuotojai pakeičia darbovietes, – gyvenimiškai situaciją vertina pašnekovas. – Minimalioji alga įmonėje 2.500 Lt iki mokesčių. Darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos.“
Ponas Saburovas neslepia, kad per trisdešimt darbo metų jau galintis atpažinti žmones, kuriems patiks dirbti šioje srityje. „Jei žmogui darbas nemielas, jis produktyviai nedirbs ir progai pasitaikius vis tiek išeis kitur. Darbuotoją, atliekantį metalų kontrolę, palyginčiau su žveju. Jis stengsis visai įmanomais būdais pagauti žuvį, kitaip tariant, ieškos būdų, kaip rasti defektą ir jį pašalinti. Bene svarbiausia, kad žmogus norėtų dirbti tokio pobūdžio darbą: atlikti metalų, prietaisų kontrolę, kalibravimą. Mūsų darbuotojams tenka dirbti ir Švedijoje, ir Suomijoje, ir Mažeikiuose, todėl jei darbas nepatinka, vargu ar specialistas dirbs ilgai. Juk reikia nuolat vykti į komandiruotes, taikytis prie naujų darbo sąlygų“, – dėsto pašnekovas.