Į Uteną žmones reikia vilioti ir darbui, ir poilsiui

Utena išsiskiria kraštovaizdžiu ir ežerais, miškais, bet galimybės tikrai dar neišnaudotos. (Arba) Pramonės sektorius stipriau susitelkęs būtent Utenos mieste.
Komentarai

Irina Šeršniova, VšĮ Utenos verslo informacijos centro vadovė:
„Nemažai duomenų rodo, kad Utenos regionas – vienas pasyviausių visais atžvilgiais. Net ir skundų dėl žmogaus teisių iš čia sulaukiama mažiausiai.“

Robertas Miliauskas, „Lietkoopsąjungos“ valdybos pirmininkas, UAB „Utenos prekyba“ vadovas: „Naujai pramonei ateiti nėra gerų sąlygų, esama pramonė nei labai plečiasi, nei naujų darbo vietų kuria. Kai naujų darbo vietų nesteigiama, perkamoji galia taip pat nedidėja.“

Gintautas Bareika, AB „Utenos trikotažas“ generalinis direktorius:
„Kuo žmogų sudominti, kad atvyktų į Uteną? Reikia kokio nors perliuko, pramogų, teatrų ar kitos veiklos, kuri pritrauktų. Kito varianto nėra.“




Apskrities verslas
2011 m. 2012 m.
Įregistruotų įmonių skaičius 251 327 Pradelstų skolų suma (mln. Lt) 26,3 17,6 Įregistruotų turto areštų suma (mln. Lt) 11,8 14,9 Bankrotų skaičius 31 64 Šaltinis: „Creditinfo“


Gyventojų skaičius metų pradžioje
2009 2010 2011 2012 2013*
Utenos apskritis 160.796 157.290 152.577 149.179 146.080
Anykščių r. sav. 30.227 29.597 28.782 28.142 27.526
Ignalinos r. sav. 19.389 18.950 18.468 18.043 17.591
Molėtų r. sav. 21.731 21.226 20.751 20.399 20.051
Utenos r. sav. 45.490 44.587 43.396 42.583 41.838
Visagino sav. 24.582 23.930 22.708 21.984 21.359
Zarasų r. sav. 19.377 19.000 18.472 18.028 17.715
*Išankstiniai duomenys
Šaltinis: Statistikos departamentas


3,2%
Tiek Utenos apskritis sudaro viso Lietuvos BVP
Šaltinis: Statistikos departamentas


Pagrindinė įmonių veikla Utenos apskrityje Prekyba 21,72%
Paslaugų veikla 14,46%
Statyba ir NT 11,35%
Pramonė 9,43%
Transportas 6,57%
Žemės ūkis 5,55%
NULL 4,78%
Viešbučiai ir maitinimo veikla 4,22%
Viešasis valdymas 3,16%
Energetika ir komunaliniai ūkiai 1,45%
Finansinė veikla 0,34%
Telekomunikacija 0,34%
Draudimas 0,17%
Kita 16,47%
Šaltinis: „Creditinfo“


„Romnesa“ investicijas suka į Druskininkus Ignalinos rajone veikianti šakočių kepimo ir turizmo paslaugų UAB „Romnesa“ panašia veikla ketina užsiimti ir šalia Druskininkų. Pasak vadovo, investicijas bendrovė suka ten, kur didesnis vartojimas ir gausesni vartotojų srautai.
„Jau įsigijome turto, dabar rengiame projektus, vertiname perspektyvas. Jokiu būdu neplanuojame Ignalinoje verslo uždaryti, bet daugiau investuoti irgi nežadame. Vien iš idėjos ir patriotizmo dirbti jau nebegali“, – sako Romualdas Spulis, UAB „Romnesa“ vadovas. Bendrovė Ignalinos rajone valdo šakočių kepyklą, du restoranus, taip pat teikia turizmo paslaugas, nuomoja turizmo inventorių.
Pasak p. Spulio, šalia Druskininkų per dvejus trejus metus planuojama užsiimti analogiška veikla: atidaryti restoraną, šakočių kepyklą. Šiuo metu esą jau įsigyta žemės ir nekilnojamojo turto, vyksta projektavimo darbai, turtą dar reikia pritaikyti planuojamai veiklai. „Einame į suartas dirvas, ten, kur ir vartojimas kitas, ir srautai kiti. Mano nuomone, ir požiūris į verslą daugelio ten visai kitoks“, – priduria p. Spulis. Didelių perspektyvų Ignalinoje vadovas sako nematantis, esą nors valdžia dirba, sprendžia socialines problemas ir judina renovaciją, verslui šiame krašte koją kiša menkos gyventojų pajamos, išaugęs nedarbas. Didelių įmonių Ignalinoje taip pat nėra, stipriau gyvena nebent ūkininkai.
Pasak p. Spulio, gamta Ignalinoje graži, tačiau investuoti į turizmą keblu, trumpa vasara neatperka investicijų, sunku išlaikyti darbuotojus visus metus. „Daug kas remiasi į žmones, nedarbas didelis, o žmonių, kurie dirbtų kvalifikuotai ir gerai, nėra, kaip ir daug kur“, – pasakoja vadovas. Jo manymu, padėtį kiek gelbsti Utenos kolegija, regionui rengianti gerų specialistų.



Utenos apskrities "Gazelės 2013"
Vieta apskrityje Bendrovė Pardavimų pokytis 2009-2012 m., % Vadovas
1 UAB „DEKRA Industrial“ 425,72 Jurij Saburov
2 UAB „Vidvestuma“ 360,34 Vidas Janulis
3 UAB „Meleksas“ 266,77 Rimantas Zigmantas
4 UAB „Regtoma“ 251,26 Regimantas Tamošiūnas
5 UAB „Nosted mechanika“ 185,62 Dainius Tvarijonas
6 UAB „Šilinė“ 162,47 Vidutis Matelis
7 UAB „IC Logistics“ 161,58 Ihor Pazenko
8 A. Kavolio individuali įmonė 145,88 Audrius Kavolis
9 UAB „Samsonas motorsport“ 140,89 Martynas Samsonas
10 UAB „Kirvilė“ 131,85 Vidas Mėlinauskas
11 UAB „Greitinga“ 130,39 Kęstutis Leipus
12 AB „Umega“ 128,96 Tomas Džiugas
13 UAB „BHK Lietuva“ 125,46 Viktorija Luneckienė
14 UAB „Neotransportas“ 124,55 Rimantas Balandis
15 UAB „Osginta“ 121,84 Linas Kisielis
16 Žiuko įmonė 121,17 Rima Žiukienė
17 Kooperatinė bendrovė „Zarasų šilas“ 121,11 Rimvydas Aleksandravičius
18 UAB „Utenos skuba“ 120,99 Valdas Bernotas
19 Akcinė bendrovė „Utenos krosnys“ 116,92 Remigijus Bracas
20 UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ 110,04 Vidas Kaziukaitis
21 UAB „Vitula“ 106,92 Vidmantas Urnavičius
22 A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“ 105,42 Algis Trinkūnas
23 UAB „Kerokšlis“ 103,56 Vytautas Datenis
24 UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ 96,76 Mindaugas Bobelis
25 UAB „Raliga“ 92,63 Šukiur Gulijev
26 UAB „Termotaupa“ 90,42 Gintaras Vitkus
27 UAB „Atomeksim“ 88,01 Vadim Golubev
28 Zarasų rajono ŽŪB „Sparnai“ 87,89 Ilona Pratkelienė
29 Dainoro Vasiliausko įmonė 87,01 Dainoras Vasiliauskas
30 Molėtų rajono ŽŪB „Žaugėdai“ 84,25 Henrik Buchardt Jensen
31 UAB „Plasteka“ 82,48 Michail Kafanov
32 UAB „Transigva“ 81,79 Valdas Kutka
33 UAB „Kervi“ 79,88 Virginijus Narauskas
34 UAB „Langvija“ 79,07 Teisutis Žibas
35 UAB „Trijadė“ 78,89 Vytautas Žirnelis
36 UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 78,51 Kastytis Butkus
37 UAB „Autopervežimai“ 77,64 Rimantas Pošiūnas
38 UAB „Anykščių ratas“ 77,11 Vygantas Šližys
39 Individuali įmonė „Seknija“ 76,33 Aleksandr Jacko
40 UAB „Anykščių energetinė statyba“ 73,94 Alvydas Bitinas
41 Bendra Lietuvos ir Latvijos įmonė UAB „Danvita“ 73,77 Arūnas Lekavičius
42 UAB „Labė“ 72,47 Stanislovas Misiūnas
43 UAB „Vairida“ 70,37 Stasys Vaišnoras
44 UAB „K.T.S production“ 66,09 Morgan Erik Nordin
45 Miško savininkų kooperatyvas „Miško žemė“ 65,63 Gediminas Kviklys
46 Akcinė bendrovė „Anykščių kvarcas“ 63,40 Eugenijus Andriejauskas
47 UAB „Visatex“ 63,00 Andreas Huchting
48 UAB „Gringrasas“ 56,26 Dalius Gudelis
49 UAB „Liutgaras“ 51,79 Saulius Vaiginis
50 IĮ „Pauleta“ 51,49 Vilma Tarvydienė
Šaltinis: VŽ, Valstybinė mokesčių inspekcija Tirpstantis gyventojų skaičius Utenos regionui atsiliepia itin skaudžiai. Statistika negailestinga – pastaraisiais metais apskritis kasmet praranda po keletą tūkstančių gyventojų, jų mažėja visuose rajonuose. Verslininkai pažymi, kad netenkama labai stiprios vidutinio amžiaus vartotojų grupės, rajonuose esą lieka tik augantys ir pagyvenę žmonės, tai labai veikia įmonių rezultatus. „Tokia tendencija nedžiugina. Kiek mačiau statistikos duomenų, nuo 2009 m. iki 2012 m. Utenos rajone sumažėjo apie 5.000 gyventojų. Esame prekybos organizacija, tad tikėtis didesnės apyvartos sunku. Visa kita rajone per pastaruosius keletą metų mažai pasikeitė“, – sako Robertas Miliauskas, „Lietkoopsąjungos“ valdybos pirmininkas, UAB „Utenos prekyba“ vadovas.
Trūksta sąlygų
Pasak p. Miliausko, nors Utena nuo seno galėjo girtis gana stipria pramone, sąlygos ir galimybės jai plėtoti ar ateiti naujiems investuotojams Utenoje šiuo metu yra miglotos. Kadangi neliko jokio pramonės parko, savivaldybė naujiems investuotojams mažai ką turi pasiūlyti. „Kiek žinau, pastaraisiais metais buvo norinčiųjų investuoti, bet ieškoma sklypų, infrastruktūros, jei to nėra, verslas investicijas kreipia į laisvąsias ekonomines zonas, ten, kur patraukliau. Jei Utenoje būtų koks nors pramonės parkas, kuris padėtų pritraukti investicijų, galbūt ateitų vidutinė ir stambioji pramonė, kurtų darbo vietų“, – pažymi p. Miliauskas. Jau veikiančios pramonės įmonės, pasak jo, didelės plėtros kol kas taip pat nesiima, o ir visos investicijos dažniausiai nukreiptos į efektyvumą, taigi darbuotojų fabrikuose ne daugėja, o mažėja. Pono Miliausko teigimu, padėtis Utenoje akivaizdžiai pasikeičia vasarą, kai prasideda turizmo sezonas. „Yra projektų, kaip geriau išnaudoti vietoves aplink Alaušo ežerą, įrengti slidinėjimo trasas. Bet investicijų dar reikia. Utena turi daug kaimo turizmo sodybų, tačiau iki šiol nėra jokio normalaus viešbučio, o ir kaimo turizmui neužtenka sodybos, pirtelės, reikia daugiau pramogų, užimtumo“, – perspektyvą mato pašnekovas. Jis tikina, kad jei šie abu sektoriai suklestėtų, daugiau galimybių atsirastų plėsti ir prekybos ar paslaugų verslus.
Planuoja plėtrą
„Utena išsiskiria kraštovaizdžiu ir ežerais, miškais, bet galimybės tikrai dar neišnaudotos. Visiems tenka pakeliauti po Europą ir pamatyti, kaip ten atrodo infrastruktūra ir unikalių vietų urbanizavimas. Palyginti su tuo, pas mus, galima sakyti, dar nieko nepadaryta“, – antrina Gintaras Sadaunikas, UAB „Bikuvos prekyba“ direktorius. Tiesa, turizmas Utenoje, anot jo, plėtojamas labiau nei pramonė, kuri didžiausias investicijas skiria būtent modernizavimui.
„Bikuvos prekyba“, valdanti 15 statybinių, apdailos medžiagų ir kitų buities, namų apyvokos prekių prekybos centrų, jau senokai peržengė Utenos apskrities ribas. Štai 2012 m. atidaryti trys centrai Vilniuje, Mažeikiuose ir Marijampolėje, šiemet numatyta atidaryti dar tris prekybos centrus, o ateities tikslas – tapti ne regiono, o visos šalies tinklu. „Turėsi dvi ar tris parduotuves Utenoje, iš tų investicijų finansinės naudos daug nebus. Atidarius parduotuvę kitur, nauda jau visai kita“, – plėtrą, kaip būdą augti, vertina p. Sadaunikas.
Plėtra, pasak jo, orientuota ne tiek į naujus vartotojus, kiek į jau esamus. Pavyzdžiui, sostinėje dirba daug uteniškių ir kitų rajonų statybininkų, aptarnauti juos iš Utenos gana sunku. Plėtrą kaip išeitį mato ir p. Miliauskas, jis potencialą įžvelgia ne rajonų centruose, kur pozicijas išsikovojo ir didieji tinklai, bet ir mažesniuose 500–1.000 gyventojų turinčiuose miesteliuose.
Pritraukti
Mažėjant gyventojų, Utenoje, kaip ir daug kur Lietuvoje, ryškėja ir darbuotojų trūkumas. Nedarbo mastai regione gana dideli, tačiau, kaip sako p. Miliauskas, jei darbininką įdarbinti dar įmanoma, pardavėją rasti jau sunkiau, vedėją – sunku, o gero vadybininko – beveik neįmanoma. Apie sudėtingą darbuotojų paiešką kalba ir pramonės įmonės. Gintautas Bareika, AB „Utenos trikotažas“ generalinis direktorius, pasakoja, kad gamybos plėtrą svarstanti bendrovė planuoja priimti ir daugiau darbuotojų, nors surinkti komandą nėra lengva. „Dėl personalo visur yra problemų, bet jei patys dėmesio neskirsime, nieko ir neturėsime. Po truputį ieškome būdų, kaip rasti žmonių, įdarbinti, įvairias paskaitas skaityti. Važiuojame į Molėtus, Anykščius, Rokiškį, ieškome“, – sako p. Bareika. Jis svarsto, kad Utenoje kiek trūksta veiklos, kuri priviliotų darbuotojų ir sudomintų juos. „Kuo aš žmones sudominčiau Utenoje? Reikia kokio nors perliuko, pramogų, teatrų ar kitos veiklos, kuri pritrauktų. Kito varianto nėra“, – priduria pašnekovas. Investuoti į tokių paslaugų pasiūlą ar kitą verslą, pasak jo, būtų galima skatinti palankesne mokesčių politika, geresne infrastruktūra ir pan.
Steigė dėl saulės
Pramonės sektorius stipriau susitelkęs būtent Utenos mieste. Savo ruožtu aplinkiniai rajonai, tokie kaip Ignalina, Zarasai ir Anykščiai, labiau orientuoti į turizmą, čia buriasi daugiausia kaimo turizmo verslo. „Kituose miestuose ar rajonuose pramonės įmonės daug kur žlugo, Utenoje pavyko išsaugoti. Gal nėra taip, kad šis sektorius labai plėstųsi ar augtų, tačiau įmonės gyvena neblogai, o ir pramonės rajonas, kiek kita forma nei anksčiau, bet egzistuoja“, – nurodo Irina Šeršniova, VšĮ Utenos verslo informacijos centro vadovė. Tačiau bendra statistika, pasak jos, dar nedžiugina. 2010 m. Utenos rajone veikė 636 įmonės, 2011 m. – 651, 2012 m. – 569. „Naujų įmonių steigimo padėtis taip pat mažai kinta. Statistiškai pernai buvo labai didelis šuolis: nuo 46 įmonių 2011 m. iki 143 įmonių 2012 m. Tačiau 86 bendroves pernai įsteigė vienas asmuo, ir per labai trumpą laiką šių įmonių veikla buvo perregistruota į Vilnių. Tai susiję su saulės energijos bumu“, – pasakoja p. Šeršniova.
Pasak jos, ir dalis kitų įmonių buvo įsteigta saulės energijai gauti, tad atmetus šį sektorių verslumo skaičiai didelio augimo dar nerodo. „Manau, kad dabar yra erdvės paslaugoms dominuoti. Galėtų būti plėtojamos IT paslaugos, tokia tendencija yra didmiesčiuose, tai gali būti ir Utenoje“, – potencialą mato p. Šeršniova.
Investuoti nori mažiau
2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Utenos apskričiai teko mažiausia vaikų iki 15 metų dalis (13,9% visų apskrities gyventojų) ir didžiausia pensinio amžiaus gyventojų dalis – 24,9%. O per dešimtmetį (nuo 2001 m. iki 2011 m.) dviejuose šios apskrities rajonuose gyventojų sumažėjo daugiau nei penktadaliu: Visagino savivaldybėje – 23,6%, Ignalinos rajono – 20,1%.
„Nuotaikos liūdnos, kalbos apie naują atominę nekonkrečios, NT kainos stipriai kritusios, jaunimas emigruoja. Miestas buvo pastatytas dėl atominės, dabar gyventojų mažėja, dalis grįžta į Rusiją šeimomis“, – padėtį Visagine aptaria Gintautas Zinkevičius, Visagino šaldytų pusgaminių gamybos UAB „Kogus“ direktorius. Didžiausia darbdavė Visagine – pramonė: baldų fabrikas „Visagino linija“, priklausantis SBA baldų bendrovei, taip pat Vokietijos kapitalo tekstilės gamykla UAB „Visatex“. Tačiau naujų investicijų ateina mažai. „Investuoti Visagine problemiška, nes čia labai dideli logistikos spąstai, kaip ir visur šalies pakraščiuose. Ir mums viskas kainuoja brangiau nei konkurentams“, – nurodo p. Zinkevičius.
Jis skaičiuoja, kad iki sandėlių Kaune produkciją ir žaliavas reikia vežti apie 280 km. Jei gamyba vyktų arčiau Kauno, logistikos sąnaudos gerokai sumažėtų. „Kol kas išsiverčiame, bet plėstis didelio noro nėra. Jei planuotume plėtrą, gal ir būtų verta keltis prie centrų, Vilniaus ar Kauno“, – sako „Kogus“ vadovas. Nuo didesnių investicijų susilaiko ir kiti apskrities verslininkai, o kai kurie investicijas planuoja sukti ir į kitus regionus.