Galėtų reikalauti ir daugiau, jei laiku atsiskaitytų

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų sąjungos prezidentas, įsitikinęs, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtina numatyti ekonominio naudingumo kriterijų. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.



Artūras Zuokas, Vilniaus meras:
„Turime aiškų mechanizmą – įtrauksime į sutartis su konkursų nugalėtojais aiškius įsipareigojimus. Jei pamatysime, kad jie projektą įgyvendinantiems darbuotojams nemoka Statistikos departamento nustatyto atlyginimo vidurkio, savivaldybė galės vienašališkai nutraukti sutartį. Viešųjų pirkimų įstatymas to nedraudžia, o socialiai atsakingam ir sąžiningam verslui tai bus rimta paskata.“

Komentarai
Mindaugas Kiura, UAB „Toi-Toi Lietuva“ prezidentas: „Mūsų įmonėje atlyginimai tikrai dideli ir telpame į tas ribas. Tuo esu įsitikinęs 100%, nes minimalių atlyginimų mes nemokame.“

Saulius Povilaitis, VšĮ Vizualinių komunikacijų studijos generalinis direktorius: „Toks reikalavimas yra perteklinis. Suprantu, kad savivaldybė skatina įmones savo veikla būti socialiai orientuotas, bet dalis įmonių ir taip tokios yra.“

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius: „Reikėtų orientuotis į įmones, kurios reikiamo dydžio atlyginimus mokėjo dar iki konkurso. Juk jeigu įmonė negalėjo iki jo mokėti tokių algų, tai ir po konkurso, matyt, nesugebės tokių mokėti.“



Vidutinis mėnesinis bruto užmokestis Vilniuje (2012 m.)

Sritis Užmokestis (Lt)

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 1.756,3
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 2.645,9
Apdirbamoji gamyba 2.401,2
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 3.585,1
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 2.427,9
Statyba 2.160,1
Didmeninė ir mažmeninė prekyba 2.218,3
Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 2.218,3
Transportas ir saugojimas 2.343,8
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 1.354,9
Informacija ir ryšiai 3.875,2
Finansinė ir draudimo veikla 4.350,4
Nekilnojamojo turto operacijos 2.365,3
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 3.047,4
Administracinė ir aptarnavimo veikla 1.756,9
Viešasis valdymas ir gynyba 3.088,4
Privalomasis socialinis draudimas 3.088,4
Švietimas 2.365,5
Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 2.537,8
Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 1.919,7
Kita aptarnavimo veikla 2.103,6
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas, svarsto, kad Vilniaus savivaldybė, matyt, įpareigojimu viešojo pirkimo konkurso laimėtojui mokėti su projektu dirbsiantiems darbuotojams algas, ne mažesnes nei 90% šakos, kurioje dirba įmonė, vidurkio Vilniuje, siekia dviejų tikslų: pirmiausia pirkti paslaugas iš tų tiekėjų, kurie teikdami paslaugas darbuotojams moka ne minimalų darbo užmokestį, ir kartu bando padidinti tiekėjų socialinę atsakomybę, kad būtų mokamas žmogaus orumo nežeminantis atlyginimas. Antra vertus, pasak p. Čapo, šitaip savo viešuosius pirkimus reglamentuodama Vilniaus savivaldybė tikisi gauti gerokai didesnės kokybės paslaugas, darbus ir prekes.
Savo ruožtu verslininkai, laimintys viešojo pirkimo konkursus ir sostinėje įgyvendinantys įvairius projektus bei teikiantys paslaugas, minėtą savivaldybės reikalavimą vertina nevienareikšmiškai. Pirmiausia kliūva tai, kad į skolas įklimpusi Vilniaus savivaldybė toli gražu ne visuomet elgiasi socialiai atsakingai, tai yra reikalaudama mokėti didesnes nei minimalioji algas pati vėluoja atsiskaityti su užsakovais. Kita vertus, Vilniuje, palyginti su šalies regionais, mokami didesni atlyginimai, tad įmonės, nors suvokdomos, kad teks gerokai pataupyti, įsipareigoja mokėti reikalaujamo dydžio algą savo darbuotojams. Verslas pabrėžia, kad kur kas aktualesnis yra konkursų skaidrumas ir kvalifikaciniai reikalavimai.
Perteklinis reikalavimas
Saulius Povilaitis, reklamos paslaugas teikiančios VšĮ Vizualinių komunikacijų studijos generalinis direktorius, teigia, kad įmonėse darbuotojų atlyginimai tarpusavyje skiriasi, tad, norint formaliai atitikti Vilniaus savivaldybės numatytą kriterijų, užsakymą atlikti galima dalyvaujant darbuotojams, kurių algos didesnės.
„Mano akimis, toks reikalavimas yra perteklinis. Suprantu, kad savivaldybė skatina įmones savo veikla būti socialiai orientuotas, bet dalis įmonių ir taip tokios yra. O jeigu kalbėtume apie sunkmetį ir rinkoje esančius specialistus, įmonėms, ypač mažesnėms, toks nurodymas gali tapti našta“, – įsitikinęs p. Povilaitis.
Jis neslepia, kad įmonės, norėdamos laimėti konkursą, gali ryžtis į sąmatą įtraukti ir konkurso laikotarpiu padidėsiančius darbuotojų atlyginimus. Ponas Povilaitis įsitikinęs, kad reikėtų griežtinti kvalifikacinius reikalavimus, skelbiamus viešųjų pirkimų taisyklėse, ir juos laikyti svarbesniais nei kainos ar ekonominio naudingumo kriterijus.
„Net ekonominio naudingumo kriterijus gali būti subjektyvus pačios perkančiosios organizacijos vertinimas, tad kvalifikaciniai reikalavimai įmonėms turėtų būti daug didesni, – teigia Vizualinių komunikacijų studijos generalinis direktorius. – Manęs mažiausios kainos kriterijus negąsdina, tik lygiagrečiai turėtų būti ir adekvatūs reikalavimai.“