Kuklesnė alga puoš valstybės kapitalo įmonių vadovus

Valstybės įmonių vadovai neramiai laukia jų algas reglamentuojančio Vyriausybės nutarimo galutinės redakcijos. Akivaizdu, kad valstybė nusiteikusi pataupyti ir didžiajai daliai savo įmonių vadovų apkarpyti atlyginimus. Tiesa, jau dabar nuogąstaujama, kad toks žingsnis ne tik mažins sąnaudas, bet ir gali išvaikyti aukščiausio lygio specialistus.

14.620 Lt
Iki tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo apriboti valstybės valdomų įmonių vadovų mėnesio algą.

Siūloma vadovų algų pastovioji dalis (Lt)
I kategorija Kriterijai: praėjusių finansinių metų pardavimo pajamos – ne mažesnės kaip 200 mln. Lt, praėjusių metų vidutinis darbuotojų skaičius – ne mažesnis kaip 1.000 asmenų.
Atlyginimo pastovioji dalis: 7.600–8.600 Lt.

II kategorija
Kriterijai: įmonė pasiekia vieną iš dviejų (200 mln. Lt pardavimų arba 1.000 darbuotojų skaičiaus) aukščiausių rodiklių.
Atlyginimo pastovioji dalis: 6.400–7.400 Lt.

III kategorija
Kriterijai: valstybės įmonė nepasiekia nė vieno aukščiausio rodiklio, tačiau pardavimo pajamos – ne mažesnės kaip 30 mln. Lt.
Atlyginimo pastovioji dalis: 5.000–6.200 Lt.

IV kategorija
Kriterijai: valstybės įmonė nepasiekia nė vieno rodiklio ir pardavimo pajamos – mažesnės kaip 30 mln. Lt.
Atlyginimo pastovioji dalis: 3.700–4.900 Lt.

Vyraujančio valstybės kapitalo bendrovių TOP 20
Pavadinimas Apyvarta 2012 (tūkst. Lt) Darbuotojų skaičius
1. Lietuvos energija, UAB 2.799.000 -
2. LESTO, AB grupė 2.283.653 3.384
3. Lietuvos geležinkeliai, AB 1.727.038 10.603
4. Lietuvos energijos gamyba, UAB 1.443.814 1.180
5. LITGRID, AB grupė 508.367 701
6. Kauno energija, AB grupė 371.370 583
7. Energijos tiekimas, UAB 328.920 17
8. Klaipėdos energija, AB 217.506 417
9. Panevėžio energija, AB 194.928 603
10. Lietuvos paštas, AB 191.446 6.213
11. Vilniaus lokomotyvų remonto depas, UAB 164.785 508
12. Vilniaus viešasis transportas, UAB 152.152 2.128
13. EPSO-G 147.923 -
14. Klaipėdos nafta, AB 138.881 327
15. Šiaulių energija, AB 119.814 272
16. Geležinkelių tiesimo centras, UAB 118.373 381
17. Vilniaus vandenys, UAB 102.978 897
18. Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB 74.228 394
19. Kauno vandenys, UAB 68.201 519
20. Vilniaus šilumos tinklai, AB 55.793 11

Valstybės įmonių TOP 20
Pavadinimas Apyvarta 2012 (tūkst. Lt) Darbuotojų skaičius
1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, VĮ 167.002 243
2. Registrų centras, VĮ 92.967 1.561
3. Oro navigacija, VĮ 86.303 311
4. Lietuvos naftos produktų agentūra, VĮ 79.215 -
5. Regitra, VĮ 77.538 504
6. Visagino energija, VĮ 75.428 222
7. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, VšĮ 71.644 -
8. Tarptautinis Vilniaus oro uostas, VĮ 51.268 334
9. Šiaulių regiono keliai, VĮ 35.864 327 10. Kauno regiono keliai, VĮ 32.808 n. d.
11. Infostruktūra, VĮ 31.080 56
12. Automagistralė, VĮ 29.797 308
13. Vilniaus regiono keliai, VĮ 29.547 -
14. Panevėžio regiono keliai, VĮ 27.445 -
15. Kretingos maistas, VšĮ 23.249 710
16. Utenos regiono keliai, VĮ 22.456 -
17. Panevėžio miškų urėdija, VĮ 20.294 132
18. Klaipėdos regiono keliai, VĮ 19.600 222
19. Ukmergės miškų urėdija, VĮ 18.029 163
20. Tauragės miškų urėdija, VĮ 17.779 - Vyriausybė sumanė teisiškai reglamentuoti valstybinių įmonių, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose vyrauja valstybės kapitalas, aukščiausiųjų vadybininkų ir vyriausiųjų finansininkų atlyginimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pernai lapkritį parengtas Vyriausybės nutarimo projektas šiuo metu išsiuntinėtas į ministerijas ir kitas suinteresuotąsias žinybas.
Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos, kurios pareigūnai rengė nutarimo projektą, į VŽ raštu siųstus klausimus vakar neatsakė. Neoficialiai teigiama, esą vienas iš naujojo atlyginimų reglamento tikslų – „kilnus“: Vyriausybei didinant minimalią mėnesinę algą, pasiekti, kad nedidėtų bent jau valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai. Todėl siekiama juos susieti su pardavimų dydžio ir darbuotojų skaičiaus rodikliu. Jeigu nutarimo projektas bus patvirtintas, nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka bus imperatyviai taikoma valstybės įmonėms. Ar taikyti ją valstybės kapitalo bendrovėms, apsispręs jas kuruojančios ministerijos, skiriančios pagrindinio akcininko atstovus į akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymo institucijas.
Sprendžiant iš nutarimo projekte pateiktų skaičių, didžiausia mėnesio alga, kurią galėtų gauti valstybinių įmonių, taip pat bendrovių su vyraujančiu valstybės kapitalu vadovai – 14.620 Lt. Ją sudarytų 8.600 Lt dydžio pastovioji dalis ir didžiausia galima 70% dydžio kintamoji. Tačiau toks vadovo atlyginimas galėtų būti tik tose įmonėse, kuriose dirba ne mažiau kaip 1.000 darbuotojų ir kurios pardavimai viršija 200 mln. Lt. VŽ skelbė, kad 2012 m. daugiausia uždirbančių valdybės kontroliuojamų įmonių vadovų trejetuką sudarė Rokas Masiulis (AB „Klaipėdos nafta“, 19.861 Lt/mėn.), Darius Janulevičius (VĮ Ignalinos atominė elektrinė, 16.536 Lt/mėn.) ir Stasys Dailydka (AB „Lietuvos geležinkeliai“, 13.832 Lt/mėn.).
Kai kurie valstybės kapitalo bendrovių vadovai, paprašyti pakomentuoti aptariamo nutarimo projekto turinį, tvirtino, esą, įgyvendinus naujoves, valstybė ilgainiui gali prarasti labiausiai kvalifikuotus vadybininkus. „Didelės valstybės įmonių vadovų algos tikėtinai skatina juos mažiau vogti, – tiesiai šviesiai sakė vienos bendrovės vadovas. – Be to, jeigu mūsų įmonę kuruojanti ministerija įgyvendintų Vyriausybės nutarimu siūlomas rekomendacijas, mūsų projektų vadovams algos sumažėtų 40–50% – jauni perspektyvūs vadybininkai prarastų motyvą dirbti valstybės kapitalo įmonėje.“