Europos bendrovės nekuriamos - kas kaltas?

Nuo rugpjūčio 18 d., Seimui prieš keletą mėnesių priėmus atitinkamą įstatymą, juridiniai asmenys gali steigti Europos kooperatines bendroves Lietuvoje. Tai yra atsižvelgdami į mokesčiams palankiausią verslui šalį vykdyti veiklą kelių ES narių teritorijoje.

Jurgita Matulytė, advokatų profesinės bendrijos "Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus" advokato padėjėja.
Aidas Petrošius, VĮ Registrų centras atstovas Jurgita Matulytė, advokatų profesinės bendrijos "Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus" advokato padėjėja
Tiesa, pagal įstatymus Lietuvoje steigti Europos bendrovę (EB) yra visos galimybės, tačiau, Juridinių asmenų registro (JAR) duomenimis, nuo 2004 m. Lietuvoje nebuvo įsteigta nė viena tokio tipo bendrovė. Kas tai sąlygojo? EB steigimo procesas ilgas ir brangus, nepaisant to, padėtį sunkina ir formalūs dalykai – nesutvarkyti JAR įstatymai, reikalingi steigimo ar buveinės perkėlimo procedūroms įgyvendinti. Taip pat nepakankamai atsakingas su steigimu tiesiogiai susijusių institucijų požiūris.
Įdomu tai, kad pernai viena EB (buveinė Vokietija) jau buvo likviduota. Taigi vienose valstybėse EB registruojamos ir net likviduojamos, o Lietuvoje jų kūrimas stovi mirties taške. Be to, Europos Sąjungoje EB skaičius sparčiai didėja. Pernai rudenį ES veikė 5 EB, o šiuo metu - 38. Artimiausiu metu planuojama įsteigti dar šešias.
Lietuvoje pirmas žingsnis žengtas š. m. rugpjūčio 17 d. – AB "Sampo gyvybės draudimas" JAR įregistruota kaip inicijuojanti EB steigimą jungimo būdu. Deja, buveine pasirinkta Estija. Tikėtina, kad Vilnius atmestas dėl nepalankios mokesčių sistemos (pelno mokestis – 15%, PVM – 18%) ir prisijungimo į euro zoną atidėjimo. Kita vertus, dažniausiai buveine pasirenkama valstybė, kur steigimo iniciatorė turi didelę rinkos dalį. Pažanga galima laikyti ir tai, kad kovo 2 d. Lietuvoje įsteigta pirmoji Europos ekonominių interesų grupė. Džiugu, kad ši grupė yra pirmoji Rytų ir Vidurio Europoje. Tačiau jos tikslas nėra pelno siekimas. Tuomet tampa neaišku, kokia veikla tokia grupė gali užsiimti Lietuvoje.
Aidas Petrošius, VĮ Registrų centras atstovas
Juridinio asmens steigėjas laisva valia pasirenka norimą steigiamo juridinio asmens teisinę formą. Europos juridinių asmenų (Europos bendrovių, Europos ekonominių interesų grupių bei Europos kooperatinių bendrovių) steigimo pagrindus nustato Europos Tarybos (ET) atitinkami reglamentai, kurie visoms Europos Sąjungoms šalims narėms yra vienodi. Kaip tik šie reglamentai ir lėmė ilgą ir sąlyginai sudėtingą kai kurių Europos juridinių asmenų steigimo procesą.
Galiu užtikrinti, kad Europos juridinių asmenų steigėjai Lietuvoje nesusidurs su kokiais nors papildomais sunkumais, išskyrus tuos, kurie užprogramuoti Tarybos reglamentuose. 2006 m. liepos 1 d. Teisingumo ministro Gintauto Bužinsko įsakymu patvirtintos Europos bendrovių bei Europos ekonominių interesų grupių steigimui ir veiklai reikalingos prašymų formos, kurios yra teikiamos Juridinių asmenų registrui. Jau parengtas Vyriausybės nutarimas dėl Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimo, papildytas normomis, reikalingomis Europos kooperatinių bendrovių steigimui. Žinia, kad šis teisės aktas, kurį planuojama priimti rudenį, visiškai bus suderintas Europos juridinių asmenų steigimą reglamentuojančiomis JAR nuostatomis ir atitinkamais ET reglamentais.