Teks prisiimti ir valiutos keitėjo pareigas

„Iš dalies gerai, kad prieš metus Estijoje jau buvo įvestas euras. Turime ten parduotuvių, tad visą procesą jau esame perėję. Latvijoje tik mastai didesni“, – sako Saulius Bačauskas, „Aprangos“ grupės finansų ir ekonomikos direktorius. Metų pabaigoje drabužių prekybos tinklo Latvijoje dar laukia visų apskaitos duomenų konvertavimas į naują valiutą, tačiau parduotuvėse pasiruošimo darbai esą jau baigti. Pasak p. Bačausko, pasiruošti euro įvedimui Latvijoje galbūt kiek kebliau, mat konvertuoti tenka iš didesnės valiutos į smulkesnę, skirtingai nei buvo Estijoje, tad apvalinti kainas taip pat sunkiau. Visos tiesioginės išlaidos, kurias reikia skirti kasoms perprogramuoti, duomenims konvertuoti, pasak jo, sudarys apie keliasdešimt tūkstančių litų. Taip pat prie išlaidų dar teks priskirti ir personalo darbą aiškinantis valiutos keitimo niuansus, derinant darbus ir pan. Arminas Mačys, avalynės prekybos parduotuves valdančios UAB „Armitana“ vadovas, taip pat sako, kad ruošiantis naujai valiutai sudėtingesni buvo programavimo darbai, investicijos į techninį pasiruošimą siekė apie 25.000 Lt.
Tačiau dėl valiutų konvertavimo iššūkių, pasak vadovo, nekils, nes nuo sausio parduotuvėse prasideda išpardavimas.
„Pas mus tą dieną apskritai keičiasi kainos. Ir euras įvedamas, ir išpardavimas prasideda nuo sausio 1 d., tad visos problemos išsisprendžia“, – sako p. Mačys.
Daugiau eurų
Pagal Latvijos euro įvedimo planą, dvejopos kainos – latais ir eurais – prekių etiketėse parduotuvėse privalomai rodomos nuo spalio 1 d. Pasak Andriaus Petraičio, Lietuvoje ir Latvijoje veikiančio prekybos tinklo „Iki
“ Viešųjų ryšių departamento vadovo, nurodžius dvejopas kainas pirkėjai Latvijoje teigė labiau jas pastebintys, tačiau tai neatsiliepia jų pirkinių krepšeliui. O štai tvarka, pagal kurią dvi pirmas sausio savaites atsiskaityti galima tiek latais, tiek eurais, tačiau grąžą pirkėjams privaloma atiduoti tik eurais, įtampos prekybininkams sukels. „Tai bus, ko gero, sudėtingiausias euro įvedimo periodas tiek mums, tiek mūsų pirkėjams“, – sako p. Petraitis.
Keičiant valiutą metų pradžioje prekybininkams patariama turėti eurais 3–6 kartus daugiau lėšų nei siekia standartinė dienos apyvarta. „Jei paprastai grąžai paliekama minimali suma, šiuo atveju rūpinamės daug kartų didesne suma, nes darome prielaidą, kad žmonės greičiausiai atsiskaitys tik latais, ir turbūt stambesnėmis kupiūromis, o visą grąžą privalėsime atiduoti eurais“, – pažymi ir p. Bačauskas.
Apsimokės nedirbti
Didiesiems tai nebus problema, tačiau kai kurie prekybininkai Latvijos regionuose atvirai įspėja, kad jie nesutinka tapti laikinomis valiutos keityklomis ir drauge dėl didelio apyvartinių lėšų kiekio parduotuvėse dar ir gardžiu kąsniu galimiems plėšimams. Per krizę daugelyje regionų Latvijoje bankų padalinių nebeliko, tad būtent vietinės parduotuvės taps puikia vieta pinigams keisti.
Kaip rašo Latvijos verslo naujienų portalas „db.lv“, dalis parduotuvių susivienijimo „Aibė“ narių jau išreiškė norą uždaryti parduotuves mažiausiai dviem pirmoms metų savaitėms. Verslininkai svarsto, kad tai jiems bus ne taip nuostolinga, nei bandyti įvykdyti klientų norą keisti latus į eurus. Juolab kad apsirūpinti eurais ne kiekvienas turės užtektinai apyvartinių lėšų. Panašų klausimą smulkesni prekybininkai jau kelia ir Lietuvoje, kur taip pat laukiama euro įvedimo. Raimondas Koreiva, Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinio direktoriaus pavaduotojas, sako, kad būtinybė įsigyti ir, tikėtina, kurį laiką saugoti didesnes sumas eurais ypač kelia nerimą atokiau dirbančioms, mažoms parduotuvėms.
„Dar trūksta informacijos ir patirties, bet matome, kad Lietuvoje parengtame įstatymo projekte nėra išimčių smulkiems ar kaime dirbantiems prekybininkams, tad mes esame susirūpinę“, – teigia p. Koreiva.
Tikimasi, kad Latvijos patirtis leis rasti sprendimų eurą įvedant ir Lietuvoje.