Uždaras įstatymų ratas

Biurokratai neskubina laiko ir nepuola priiminėti sprendimų anksčiau nei baigiasi leistinas terminas. Herkaus Milaševičiaus nuotr. Valstybės valdymo tobulinimo komisijos, kuriai suteiktas skambus Saulėlydžio vardas, veikla daugiau buksuoja vietoje, nei stumiasi horizonto link. Tiesa, komisija dirba – rengia posėdžius, kuriuose arba "filtruoja" myriop pasmerktų institucijų veiklą, arba ieško gydymo receptų šlubuojančioms. Vyriausybė, siekdama pertvarkyti, t. y. modernizuoti valstybės valdymą, tikisi padidinti institucijų veiklos efektyvumą ir sumažinti 2009 m. biudžeto išlaidas. Išlaidos mažinamos – nukarpyti asignavimai, atšauktos "mirusios sielos" iš ministerijų. Taupymo žirklės prisikasė ir iki dirbančių valdininkų – jų skaičius įstaigose šiek tiek sumažėjo. Kol kas – viskas. Visa kita lieka po senovei. Tačiau valstybės valdymo modernizavimas – tai ne tik etatų mažinimas, tai ir veiklos efektyvinimas, ir kompetencijos ugdymas, ir pan. Neteko girdėti, kad būtų priimtas bent vienas įstatyminis aktas dėl valstybės vadybos tobulinimo. Nereikėtų per daug stebėtis, jei pasektume bet kokios įstatyminės iniciatyvos kelią į dienos šviesą. Minėtos komisijos pasiūlymai pirmiausia keliauja į Vyriausybę. Jei ji jiems pritaria, pasiūlymai pradeda klaidžioti ilgais ir painiais biurokratijos labirintais, tiksliau – ministerijų koridoriais ir kabinetais. Pastaruosiuose gali ilgėliau atgulti viename ar kitame stalčiuje. Beveik visiems sprendimams būtina keisti įstatymus. Valdininkai juos rengia, paskui derina ir derina – kol gauna dešimtis spaudų ar rezoliucijų. Toks dažniausiai ne mėnesį ir ne du brandintas derlius vėl keliauja į Vyriausybę. Ir tik jai palaiminus, dokumentas siunčiamas į Seimą. Tolesnis iniciatyvos kelias – atskira istorija. Ar suspės patekti į parlamentą iki eilinės sesijos, ar bus įtrauktas į artimiausią darbotvarkę, kada apsvarstys komitetai, teisininkai ir t.t.
Ir visa tai – optimistiškiausias variantas. Nes toli gražu ne visi permainas lemiantys įstatymai pasieks Seimą. Pasak Rūtos Vainienės, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės, biurokratų pasipriešinimas tiesiog šokiruojantis, bet kuris ministras gali sabotuoti Saulėlydį. "Ne butelio kakliukas, o visas biurokratijos kamštis sustabdo permainas nežinomam laikui", – teigia ji. Įsijungia suinteresuotų lobistų choras, besistengiantis perrėkti bet kokią jiems nenaudingą iniciatyvą.
Sprendimų priėmimų terminus mėgina trumpinti Verslo aplinkos gerinimo (Saulėtekio) komisija. "Normaliai pavedimai ministerijoms vykdomi per 3 mėn. Mes terminą suspaudžiame iki mėnesio, visi cypia dėl mūsų terminų. Jiems tai neįprastas ritmas", – aiškina Rimantas Žylius, ūkio viceministras, Saulėtekio komisijos pirmininkas. Pasak jo, ministerijose veši labai stipri susirašinėjimo kultūra – užuot paskambinus ir tuoj pat likvidavus neaiškumus. Be to, egzistuoja vadinamieji "fantominiai" įstatymai ar taisyklės, kurie niekur neužrašyti, bet veikia. Ir biurokratai mielai jomis naudojasi. Valstybės institucijos iki birželio 1 d. turi peržiūrėti savo tvarkas, tačiau jų specialistai dejuoja, kad nespės. Nes neįpratę. VŽ mano, kad visos pusės turėtų būti suinteresuotos modernizuoti valstybės valdymą – tik taip permainų procesas galėtų siekti deklaruojamų tikslų.