Laikysime pilietiškumo egzaminą

Pastarųjų rinkimų – ir prezidento, ir Seimo – statistika byloja, kad Lietuvos piliečiai vis menkiau reiškia savo valią, apie ne itin didelį aktyvumą prabilta ir artėjant naujo šalies vadovo rinkimams. Juditos Grigelytės nuotr. Poryt rinksime Lietuvos prezidentą (-ę). Pirmojo turo rinkimų rezultatus gali lemti ne tik pretendentų žavesys, pažadai, rinkimų kampanijų efektyvumas, sekmadienio oras, rinkėjų lojalumas vienai ar kitai partijai, tačiau ir pačių rinkėjų aktyvumas. Pastarųjų rinkimų – ir prezidento, ir Seimo – statistika byloja, kad Lietuvos piliečiai vis menkiau reiškia savo valią, apie ne itin didelį aktyvumą prabilta ir artėjant naujo šalies vadovo rinkimams. Dalis jų, šviečiant pavasario saulei, išsiruošia į sodybas, į pajūrį, į bulviasodį ar dar toliau – ir pilietinė pareiga jiems nė motais. Retas kuris nori stumdytis eilėse savivaldybėse, kuriose galima balsuoti iš anksto, dar kiti neketina vykti balsuoti ten, kur yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Panaikinus galimybę balsuoti paštu, dalis rinkėjų geriau neis balsuoti, nei rūpinsis, kaip ir kur jam atiduoti savo balsą. Beje, pavyzdžiui, kokioje Airijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai yra tarsi privilegijuotesni už tuos, kurie kiurkso tėvynėje – aniems išlaikyta privilegija balsuoti paštu. Tad ar užteks vieno, pirmojo rinkimų turo, prognozuoti tikrai sunku. Pagal Konstituciją, jei rinkimuose dalyvaus daugiau kaip pusė visų rinkėjų, pergalę pirmajame ture lems 50% nuo dalyvavusių balsų. Jei ateis mažiau nei pusė rinkėjų, nugalėtojas turėtų surinkti trečdalį visų sąrašuose esančių rinkėjų balsų. O būtent tokia tendencija, kai nesusirenka ne 50% rinkėjų, matoma kelerius pastaruosius metus. Tokiu atveju laimėtojas turėtų surinkti mažiausiai 68% aktyvių (atėjusių) rinkėjų balsų. Nors šiuo metu apklausose matome gana ryškią vienos kandidatės persvarą, tikėtis, kad ji surinks tą trečdalį, nelabai realu. Nuo rinkėjų aktyvumo priklausys ne tik antrojo turo būtinybė, bet ir keli milijonai litų, kuriuos reikėtų papildomai atseikėti antrajam etapui. „Baltijos tyrimų“ kovo mėnesį atlikta apklausa rodo, kad prezidento rinkimuose ketina dalyvauti apie 50% šalies jaunimo, kurių amžius siekia nuo 18 iki 29 m. Skaičius neįkvepiantis, peršantis ne itin džiugias išvadas. Negana to, apie 350.000 žmonių taip ir negavo rinkėjo pažymėjimų. O tai sudaro apie 13% visų rinkėjų. Didžiuosiuose šalies miestuose rinkėjo pažymėjimų negavo iki 20% piliečių. Galbūt vienas kitas procentas „užmirštųjų“ ir ateis į rinkimų apylinkes, aiškinsis savo teises ir išsikovos galimybę prieiti prie balsadėžės, galbūt. Jei dviem kandidatams teks susirungti antrajame ture, persvara pirmajame gali nieko nelemti. Lietuvos rinkėjai, kaip rodo ilgametė rinkimų patirtis, tikrai sunkiai prognozuojami. Dviejuose prezidento rinkimuose įvyko būtent tai, ko niekas nesitikėjo – rinkimus laimėjo ne tie kandidatai, kurie surinko daugiausia balsų per pirmąjį turą. 1998 m. nugalėjo Valdas Adamkus, nors pirmajame ture jį gerokai lenkė Artūras Paulauskas, o 2003 m. rinkimuose pergalę šventė Rolandas Paksas, kuris pirmajame ture stipriai pralošė Valdui Adamkui. Tuomet apklausos rodė, kad p. Paksas beveik neturėjo jokių galimybių laimėti. Kokį prezidentą išsirinksime šįkart, parodys laikas, galbūt net sekmadienis. Kaip ir pilietišką šalies gyventojų brandą. Ateikite balsuoti.