Turistų Lietuvai nereikia, reikia lengvatų

Vos ketvirtadalis turizmo informacijos centrų atsakė į tyrimo metu išsiųstą „užsienio turistų grupės“ laišką. Tai tik patvirtina, kokia našlaite Lietuvoje tapo turizmas: valdininkai patys iš savęs pasišaipo, kad nesugeba sukurti patrauklaus tinklalapio, bet turizmo lobistai skanduoja – „mokesčiai smaugia“.

Konferencijos yra turizmo organizavimo prioritetas, tačiau eksperimento metu šiuo prioritetu susidomėjo vos keli iš keliasdešimties Lietuvos turizmo informacijos centrų.

VŽ skaičius
2 iš 42-jų
Tiek Turizmo informacijos centrų atsiliepė į „iš užsienio“ atsiųstą paklausimą dėl galimybės surengti konferenciją.
VŽ skaičius
3 mlrd. Lt
Tiek, skaičiuojama, turizmas atneša pinigų Lietuvos ekonomikai.
Šaltinis: Valstybės turizmo departamentas

Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė: „Kai "airBaltic“ ir „flyLAL“ kova baigėsi vienos bendrovės išėjimu, o kitos bankrotu, verslo vardu norėčiau paklausti – kodėl valstybė delsė?“
Gediminas Miškinis, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius: „Vyriausybės programoje įrašyta, kad daugiau dėmesio bus skiriama konferencijų turizmui, kaip pritraukti stambius renginius į Lietuvą.“
Dainius Kreivys, ūkio ministras: „Jeigu mes nepardarysime išvadų, turėsime liūdnų pasekmių, nes iš turizmo į ekonomiką ateinantys pinigai yra tokie patys kaip ir eksporto.“ VTD biudžetas,
mln. Lt
2008 m. 2009 m.
Ūkio plėtros politikai įgyvendinti 2,676 2,561
Darbo užmokestis 1,215 1,113
Vietos ir atvykstamojo turizmo plėtrai 9,341 8,450
Šaltinis: VTD
TIC UŽSIENYJE
biudžetas, mln. Lt
2005 m. 0,820
2006 m. 1,314
2007 m. 2,378
2008 m. 2,9
2009 m. 3,3
Šaltinis: VTD Evalda Šiškauskienė, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, sako, kad „padėtis tragiška ir vis blogėja“: viešbučių užimtumas yra 10–20% (išgyvenimo riba – 30%).
Panaikinta PVM lengvata atėmė galimybę konkuruoti su 20-ia Europos šalių, kuriose mažesnis nei 10% PVM apgyvendinimo paslaugoms. Be to, nekilnojamojo turto mokestis Vilniaus viešbučiams sudaro 10–12% apyvartos. To rezultatas – viešbučiai nepajėgs susimokėti mokesčių, neteks licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais ir užsidarys, žada p. Šiškauskienė.
„Šalies turizmo rinkodaros biudžetas pernai buvo 5 mln. Lt – daugiau negu juokingas, netekome nacionalinio vežėjo, ir nė vienoj programoj negirdėjau, kad turizmas Lietuvoje būtų skatinamas“,– beria p. Šiškauskienė.
Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė, irgi nurodo valdžiai jos bėdą: „Prašytume palankesnio valstybės įvaizdžio kūrimo, kad kelionių organizatoriai galėtų daugiau produkto parduoti.“
Turizmo organizavimo būklė Lietuvoje yra ne tragiška, ne komiška, bet gėdinga.
2007 m. spalį įsisteigusi VšĮ Turizmo plėtros institutas (TPI) pasišovė ištirti turizmo rinką pjūviais, kokiais tik prireiks. O savarankiškai atlikta Lietuvos turizmo centrų apklausa patvirtino, kad užsieniečiai „neįdomūs ir nereikalingi“.
Vykdydamas apklausą, institutas 42-iems Lietuvos turizmo centrams išsiuntė laiškus anglų kalba iš nelietuviško elektroninio pašto adreso. Į „užsienio turistų“ paklausimą apie nakvynės paslaugas kempinge, lankytinas vietoves ir maitinimo paslaugas atsakė 11 turizmo centrų.
Antruoju laišku 32 „turistų grupė“ teiravosi dėl apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – atsakė 13 TIC.
O laiškas dėl konferencijos organizavimo galimybių liko beveik be atsako. „Užsieniečių turistų“ pinigais susidomėjo tik Lazdijų ir Birštono turizmo informacijos centrai – 2 iš 42.
Rasuolė Andrulienė, TPI direktorė, VŽ pasakojo, kad apklausos rezultatai niekam nebuvo išsiųsti ir niekam nebuvo parodyti. „Nenorėjome kelti į viešumą to klausimo“,– sakė ji. Beje, tyrimas taip niekam ir nebuvo parodytas, o VŽ susidomėjus juo, dingo net ir skurdus apie jį liudijęs pranešimas spaudai.